- Apžvalga

Sritis	Tema	Rizika	Institucijos
Kultūra ir visuomenės informavimas	Visuomenės informavimas	Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje Trumpas aprašymas: Sudėtinga geopolitinė situacija skatina atkreipti dėmesį į informacinio saugumo situaciją Europoje. Įvairiose šalyse stiprėjant radikalizmui ir populizmui, žiniasklaidos priemonėse ir kitose medijose plintant melagingai informacijai ir vis didėjant visuomenės įsitraukimui į socialinius tinklus, būtina stiprinti medijų ir informacinį raštingumą bei kritinį mąstymą, kad būtų užtikrintas visuomenės atsparumas dezinformacijai skaitmeninėje erdvėje, mažinamos grėsmės demokratijai ir šalies nepriklausomybei. 2017–2021 m. visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis Lietuvoje padidėjo nuo 37,8 iki 48,7 proc. Didėja ir visuomenės dalis, gebanti atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją, – 2025 m. siektina reikšmė (60 proc.) jau pasiekta. Vis dėlto, norint kurti socialiai atsakingą, sąmoningą, pilietiškai aktyvią ir dezinformacijai atsparią visuomenę, būtina kelti medijų ir informacinio raštingumo lygį visose tikslinėse grupėse. 2025 m. VSD parengtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ teigiama, kad Rusija siekia diskredituoti Lietuvą aktyviai vykdydama konfrontacinę informacinę politiką. Nors absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės Rusiją vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, dalis gyventojų pritaria agresyviai šios šalies vidaus ir užsienio politikai. Šios prorusiškos politinės nuostatos vertintinos kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Socialinė apsauga ir užimtumas	Socialinės paslaugos	Pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas Trumpas aprašymas: Lietuvos pajamų nelygybė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ilgą laiką išlieka stabiliai aukšta ir nerodo mažėjimo tendencijos. 2024 m. duomenimis, turtingiausių 20 proc. gyventojų pajamos buvo 6,6 karto didesnės nei skurdžiausių 20 proc. (2022 ir 2023 m. šis rodiklis buvo 6,4 karto didesnės). Skurdo rizikos lygis 2024 m. siekė 21,5 proc., t. y. 0,9 proc. punkto daugiau nei 2023 m. Europos Komisija 2025 m. semestro ataskaitoje pažymi būtinybę Lietuvoje spręsti pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties problemas: didinti socialinės apsaugos sistemos aprėptį, adekvatumą ir veiksmingumą; tikslingiau paskirstyti socialinės apsaugos išlaidas, kad jos pasiektų pažeidžiamiausius asmenis, ypač grupes, kurioms labiausiai grėstų skurdas; gerinti mokesčių sistemos struktūrą, socialinio būsto prieinamumą ir jo kokybę, didinti senatvės pensijų adekvatumą, kartu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą. Siekiant efektyviai spręsti nelygybės ir socialinės atskirties problemas būtina, kad planuojamos ir įgyvendinamos priemonės būtų orientuotos į sisteminius sprendimus, atsižvelgtų į esamas socialines problemas ir užtikrintų ilgalaikį poveikį.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Švietimas, mokslas ir sportas	Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTEP) sistemos efektyvumo didinimas Trumpas aprašymas: MTEP potencialo stiprinimas – viena svarbiausių šalies pažangos krypčių. Lietuva 2024 m. Europos inovacijų švieslentėje užėmė 18 vietą ir turi galimybių pasivyti bei pranokti panašaus išsivystymo šalis, įgyvendinant 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano tikslus: siekti darnaus, mokslo žiniomis ir pažangiomis technologijomis grindžiamo ekonomikos augimo bei didinti tarptautinį konkurencingumą. Siekiant toliau skatinti pažangių technologijų diegimą ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, svarbu nuosekliai didinti MTEP sistemos efektyvumą. Ypatingą reikšmę šiame procese turi Lietuvos mokslo taryba, kurios 2025 m. biudžeto asignavimai sudarė 67,6 mln. Eur. Jos veikla svarbi inovacijų skatinimui, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui ir talentų pritraukimui. Inovatyviausių projektų plėtra, ilgainiui stiprinanti šalies mokslinį potencialą bei tarptautinį konkurencingumą, ypač priklauso nuo skaidrių, tarptautinius standartus atitinkančių projektų atrankos procesų ir veiksmingo valdymo.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Valstybės saugumas ir gynyba	Viešųjų finansų valdymas	Efektyvus gynybos biudžeto valdymas Trumpas aprašymas: Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą reaguoti į kylančias grėsmes, buvo nustatyti valstybės saugumo stiprinimo prioritetai, o jiems pasiekti sparčiai didinamas gynybos finansavimas. 2024 m. įsteigtas Valstybės gynybos fondas. Gynybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2021–2025 m. laikotarpiu išaugo tris kartus: nuo 1 109,3 mln. iki 3 349,0 mln. Eur. Siekiant dar sparčiau didinti gynybos pajėgumus, numatoma 2026–2030 m. gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Svarbu, kad sparčiai augantis gynybos biudžetas būtų valdomas teisėtai ir efektyviai, užtikrinant sklandų valstybės saugumo stiprinimo prioritetų įgyvendinimą.	Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Viešasis saugumas	Migracija	Imigracijos valdymas Trumpas aprašymas: Kasmet sparčiai augo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius: nuo 100,2 tūkst. 2022 m. iki beveik 221,8 tūkst. 2024 m. pradžioje. Nuo 2024 m. liepos mėn. sugriežtinus imigracijos taisykles, šalyje gyvenančių užsieniečių skaičius ėmė mažėti – 2025 m. pradžioje gyveno 217,9 tūkst. (1,74 proc. mažiau nei 2024 m.) ir sudarė 7,54 proc. bendros gyventojų skaičiaus dalies. 2024 m. imigravo 32,8 tūkst. užsieniečių (palyginti su 2023 m. duomenimis, atvykstančių užsieniečių sumažėjo 33,2 proc. (2023 m. – 49,1 tūkst.). Nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje užregistruota 99,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos ir jų šeimos narių. Tolygiai mažėja Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius, bet daugėja migrantų iš Uzbekistano, Indijos ir Pakistano. Šie pokyčiai atskleidžia kintančias imigracijos tendencijas Lietuvoje, todėl migracijos valdymas turi būti lankstus ir gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Subalansuotas imigracijos srautų valdymas yra svarbus veiksnys vertinant grėsmes nacionaliniam saugumui ir užtikrinant darbo jėgos pritraukimą, atitinkantį valstybės poreikius. 2024 m. Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus atnaujinus Lietuvos migracijos politikos kryptis. Remiantis jomis bus priimami sprendimai dėl darbo imigracijos srautų reguliavimo, efektyvių prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų užtikrinimo, užsieniečių integracijos sistemos plėtros bei neteisėtos migracijos kontrolės ir prevencijos stiprinimo.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Viešasis valdymas	Regionų plėtra	Tvari regionų plėtra Trumpas aprašymas: Regionų atskirtis Lietuvoje nemažėja. Vidutinio BVP vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 29,3  iki 33,1  proc., nors iki 2025 m. siekta jį sumažinti iki 25,4, o 2030 m. – iki 19,8 proc. EBPO 2025 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad ribota infrastruktūra, nepakankamas finansavimas ir demografiniai pokyčiai – gyventojų mažėjimas ir senėjimas – riboja kokybiškų paslaugų prieinamumą ir regionų ekonominį potencialą. ES institucijos taip pat atkreipia dėmesį į šią problemą: ES Taryba 2023–2024 m. ataskaitose ragino Lietuvą konsoliduoti išteklius ir gerinti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas, o Europos Komisija 2025 m. rekomendavo stiprinti regionų socialinį ir ekonominį atsparumą bei tobulinti teisinę ir institucinę sistemą, skatinant savivaldybes bendradarbiauti viešųjų paslaugų teikimo ir vietos klasterių plėtojimo srityse. Siekiant tvaraus ir subalansuoto Lietuvos teritorijos vystymo ir regionų atskirties mažinimo 2022–2030 m. Regionų plėtros programos priemonėms numatyta skirti 1,6 mlrd. Eur. Todėl būtina tobulinti šios programos valdymą, stiprinti savivaldybių kompetencijas ir sudaryti teisines, institucines ir finansines sąlygas bendrai savivaldybių veiklai ne tik šios programos ribose.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Viešasis valdymas	Viešasis valdymas	Reformų ir strateginių projektų valdymas Trumpas aprašymas: Lietuvoje nuolat vyksta viešojo sektoriaus pokyčiai, tačiau pertvarkos neretai pradedamos neturint aiškaus veiksmų plano ar išsamios analizės. Ne visada matuojama įgyvendinimo pažanga, neintegruojamas procesų valdymas. Viešasis sektorius susiduria su kompetencijų trūkumu, reikalingu pokyčiams įgyvendinti ir strateginiams projektams valdyti. Dėl to ne tik nepavyksta pasiekti laukiamų rezultatų, bet gali mažėti visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis, dalis 2020–2024 m. laikotarpiu reikšmingai nekito ir siekia 67 proc., todėl dar nepriartėta prie 2025 m. siektinos 75 proc. vertės. Itin svarbu užtikrinti tinkamą pasirengimą pertvarkoms ir strateginių projektų įgyvendinimui, taikyti projektinio valdymo principus ir stiprinti valstybės tarnautojų kompetencijas, kad reformos ir kiti strateginiai projektai būtų įgyvendinami nuosekliai, tvariai ir efektyviai. Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje „Naujos kartos Lietuva“ suplanuotos 28 reformos ir kitos investicijos, kurioms įgyvendinti numatyta 3,85 mlrd. Eur. Tinkamai įgyvendintos reformos turėtų prisidėti prie reikšmingų pokyčių švietimo, sveikatos, žaliosios pertvarkos, skaitmeninės transformacijos, inovacijų ir mokslo srityse, taip pat prie viešojo sektoriaus pertvarkos ir socialinės apsaugos, o tai stiprintų visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Viešasis valdymas	Viešasis valdymas	Viešojo administravimo efektyvumo gerinimas Trumpas aprašymas: Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. paskelbtais duomenimis, dauguma gyventojų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbą vertina teigiamai (2024 m. – 60 proc.), tačiau susirūpinimą kelia tai, kad didėja neigiamai vertinančių asmenų dalis (2018 m. buvo 18 proc., 2024 m. – 29 proc.). Viešasis administravimas turi užtikrinti, kad institucijos veiktų efektyviau ir visi gyventojai, verslas gautų kokybiškas ir laiku teikiamas paslaugas. Todėl vykdomomis pertvarkomis orientuojamasi į racionalų valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijų paskirstymą, administracinių ir viešųjų paslaugų kokybės ir procesų sklandumo didinimą, nuoseklų skaitmeninių sprendimų diegimą bei administracinės naštos mažinimą. Viešajame sektoriuje 2021-2024 m. 351,5 mln. Eur panaudota informacinių technologijų įsigijimui, jų palaikymui ir tai turi reikšmingai padidinti kokybiškų duomenų prieinamumą, jų panaudojimą institucijoms priimant duomenimis grįstus sprendimus, pagerinti administracinių ir viešųjų paslaugų skaitmenizavimo brandą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad paslaugų teikimo mechanizmai, įskaitant vieno langelio principą, veiktų veiksmingai, suteikdami gyventojams galimybę tvarkyti reikalus vienoje vietoje – patogiai, greitai ir sklandžiai. Tinkamai įgyvendinti pokyčiai mažintų administracinę naštą ir didintų gyventojų pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Mokesčiai ir jų administravimas	Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių priemonių veiksmingumas Trumpas aprašymas: Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Pasaulio banko mokesčių ekspertai pabrėžia šešėlinės ekonomikos masto problemą Lietuvoje ir ragina mažinti pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, dėl kurio šalis praranda reikšmingas valstybės biudžeto pajamas (2022 m. buvo apskaičiuota 966 mln. Eur). 2021 m. patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad iki 2030 m. PVM atotrūkis būtų sumažintas iki ES vidurkio – 10 proc. Didžiausią plano dalį – apie 40 proc. – sudaro priemonės, skirtos skaitmenizuotai duomenų analizei, pabrėžiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Be to, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytomis struktūrinėmis reformomis siekiama pagerinti mokestinių prievolių vykdymą rizikinguose sektoriuose, didinti atsiskaitymų skaidrumą, modernizuoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Muitinėje vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra viena iš prielaidų vykdyti neskaidrią ekonominę veiklą. Planuojami šių atsiskaitymų ribojimų pokyčiai turi būti pagrįsti ir derinami su kitomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis. Sėkmingam rezultatų pasiekimui svarbu, kad atsakingų institucijų veikla būtų tikslingai nukreipta į rizikingiausias sritis, jas identifikuojant analizės instrumentų ir rizikingumo vertinimo priemonių pagrindu, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrintų, kad laiku būtų keičiamasi duomenimis ir veiksmai būtų koordinuojami.	Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Valstybės turto valdymas	Racionalus valstybės nekilnojamojo turto valdymas Trumpas aprašymas: Svarbu, kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek reikia jos funkcijoms vykdyti, ir kad šis turtas būtų valdomas teisėtai ir efektyviai. Šiuo metu valstybė valdo 25,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas sudaro 9,02 mln. kv. metrų, juos administruoja 401 turto valdytojas. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 300 mln. Eur. Centralizuotas administracinės paskirties nekilnojamojo turto valdymas turi užtikrinti spartesnį perteklinio turto atsisakymą ir efektyvesnį esamo turto panaudojimą. Valstybės institucijos turėtų būti skatinamos mažinti naudojamą nekilnojamojo turto plotą, o VĮ Turto bankas – nustatyti prioritetinius didžiausią grąžą generuojančius turto atnaujinimo projektus ir juos vykdyti laiku bei neviršijant numatyto biudžeto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Svarbu priimti pagrįstus sprendimus dėl šio turto valdymo, atnaujinimo ar atsisakymo, mažinti jo priežiūros sąnaudas ir užtikrinti, kad valstybė valdytų tik tiek turto, kiek būtina jos funkcijoms vykdyti. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, viešasis sektorius turi imtis aktyviai didinti viešųjų pastatų energijos efektyvumą.	Lietuvos Respublikos finansų ministerija