| Sritis |
Tema |
|
Pavadinimas |
|
Daugiau |
| Valstybės saugumas ir gynyba |
Viešųjų finansų valdymas |
|
2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti
Trumpas aprašymas: Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-12-23 nutarimu Nr. XV-743.
|
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2025 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.
Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją. Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse – tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai.
Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2025 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą.
Fondo metinių ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa.
|
Kauno teritorinė ligonių kasa
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
Šiaulių teritorinė ligonių kasa
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus teritorinė ligonių kasa
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2025 m. valstybės ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2025 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.
|
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2025 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys.
Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.
Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2026 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.
Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją. Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse – tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai.
Nuo 2026 metų valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų grupes sudaro ne tik valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektai, bet ir valstybės ir savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2026 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2026 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą.
Fondo metinių ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa.
|
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2026 m. valstybės ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.
Nuo 2026 metų viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro ir valstybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai.
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
2026 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys
Trumpas aprašymas: Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys.
Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.
Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Fiskalinė politika |
|
2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijaus išvada (2026 m. kovas)
Trumpas aprašymas: Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo bei pateiksime savo makroekonomines prognozes.
|
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Fiskalinė politika |
|
2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijaus išvada (2026 m. rugsėjis)
Trumpas aprašymas: Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo bei pateiksime savo makroekonomines prognozes.
|
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Fiskalinė politika |
|
2027–2029 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas
Trumpas aprašymas: Pateiksime išvadą dėl biudžetų rodiklių atitikties fiskalinės drausmės taisyklei. Išvadoje bus: valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklės laikymosi aspektu, valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, skolos projekcijos, fiskalinės politikos krypties vertinimas.
|
|
|
| Socialinė apsauga ir užimtumas |
Socialinė įtrauktis |
|
Aktyvaus senėjimo skatinimas
Trumpas aprašymas: Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai.
Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. EBPO duomenimis, 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau / 100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m.
Audito metu vertinsime, ar šalyje vykdomos priemonės sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką, visuomenės gyvenimą ir vienišumo mažinimo problemas, ar ilgalaikėse strategijose numatyti prioritetai dėl aktyvaus senėjimo, skatinant vyresnių žmonių socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema.
|
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
| Aplinka, miškai ir klimato kaita |
Aplinkos apsauga ir taršos prevencija |
|
Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas
Trumpas aprašymas: Lietuvos miškai ir saugomos teritorijos reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kadangi miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos ir yra svarbūs nacionalinių klimato kaitos tikslų pasiekimui, jų atsparumas šios kaitos poveikiui ypač reikšmingas. Valstybės kontrolės 2022 m. atlikto audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja, ypač miškingumo didinimo ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo srityse.
2030 m. Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatytas tikslas užtikrinti, kad saugomos teritorijos sudarytų bent 30 proc. šalies teritorijos, o trečdalis jų būtų griežtai saugomos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2025 m. spalio 15 d. duomenimis, bendras saugomų teritorijų plotas (rezervatai, draustiniai, parkai ir kt.) sudaro apie 18,5 proc. visos šalies teritorijos, o griežtai saugomos teritorijos (rezervatai) sudaro tik apie 0,7 proc. šalies teritorijos. Europos Komisija (EK) yra išreiškusi susirūpinimą dėl sisteminių trūkumų nustatant ir užtikrinant „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, pabrėždama, kad Lietuva vėluoja užbaigti būtinus veiksmus dėl saugotinų teritorijų ir nenustatė pakankamai išsamių ir kiekybiškai apibrėžtų šių teritorijų apsaugos tikslų ir būtinų apsaugos priemonių.
Audito metu vertinsime, ar Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų valdymas užtikrina ES biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimą ir atsparių miškų kūrimą, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius. Bus analizuojama, ar užtikrinamas balansas tarp miškų apsaugos funkcijų ir ūkinės veiklos, kaip įgyvendinama ES biologinės įvairovės strategija ir kaip valdomi informaciniai ištekliai. Auditas taip pat prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Miškų valdymo pritaikymas klimato kaitai".
|
Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Valstybinė miškų tarnyba
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Fiskalinė politika |
|
Ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimas
Trumpas aprašymas: Įvertinsime Finansų ministerijos rengiamo ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidas ir nustatysime, ar šios paklaidos darė didelį poveikį ekonominės raidos scenarijaus projekcijai bei valdžios sektoriaus finansų projekcijai.
|
|
|
| Valstybės saugumas ir gynyba |
Valstybės gynyba |
|
Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai
Trumpas aprašymas: Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimams skirti asignavimai 2025 m. sudaro 46 proc. krašto apsaugos sistemos biudžeto. Finansavimas jiems kasmet reikšmingai didėja (2024 m. panaudota 797 mln. Eur, 2025 m. skirta 1 487 mln. Eur, 2026 m. planuojama 2 505 mln. Eur). Sparčiai augantis finansavimas turi užtikrinti poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia ginkluote, technika, karine įranga, o priimti sprendimai – sklandų naujų sistemų diegimą, eksploataciją ir aptarnavimą bei mokymų naudotis įsigyta technika poreikio patenkinimą.
Audito metu vertinsime, ar ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai inicijuojami pagal planavimo dokumentuose nustatytą poreikį, užtikrina strateginių tikslų pasiekimą didinant gynybos pajėgumus ir skirto finansavimo efektyvų panaudojimą. Analizuosime įsigijimų planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir kontrolę, pasirengimą naudoti ir tinkamai prižiūrėti įsigyjamą įrangą, taip pat pramoninio bendradarbiavimo vykdymą.
|
Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos
Lietuvos kariuomenė
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
|
|
| Valstybės saugumas ir gynyba |
Kariuomenės plėtra ir stiprinimas |
|
Infrastruktūros projekto įgyvendinimo Rūdninkų kariniame poligone valdymas
Trumpas aprašymas: Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektas yra strategiškai svarbus siekiant laiku turėti įrengtą priimančiosios šalies infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti. Didžiąją projekto dalį sudaro karinio miestelio vystymas, kuris vykdomas valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Krašto apsaugos sistemoje veikiančios Infrastruktūros valdymo agentūros duomenimis, šio projekto infrastruktūros įsigijimų 2024–2025 m. vertė sudaro 1,9 mlrd. Eur. Atsižvelgiant į projekto ir finansinę apimtį bei terminų svarbą, jo valdymas itin svarbus užtikrinant sėkmingą įgyvendinimą iki 2027 m. pabaigos.
Audito metu vertinsime, ar Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projekto valdymas užtikrins Vokietijos brigadai priimti reikiamos infrastruktūros sukūrimą laiku.
|
Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos
Infrastruktūros valdymo agentūra
Lietuvos kariuomenė
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
|
|
| Valstybės saugumas ir gynyba |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas
Trumpas aprašymas: Krašto apsaugos sistemos finansavimas kasmet auga – 2025 m. asignavimai, palyginti su 2024 m., padidėjo beveik 40 proc. Planuojami valstybės biudžeto asignavimai Krašto apsaugos ministerijai (įskaitant ES paramos lėšas, lėšas pagal Europos taikos priemonę ir iš Valstybės gynybos fondo) 2025 m. sudaro 3 349,0 mln. Eur, arba 4,04 proc. BVP.
Sparčiai didėjant gynybos finansavimui, itin svarbu užtikrinti efektyvų ir skaidrų lėšų planavimą bei valdymą. Tinkamas biudžeto planavimas, asignavimų paskirstymas ir perskirstymas, taip pat nuosekli biudžeto vykdymo stebėsena yra esminiai siekiant įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje nustatytus prioritetus – iki 2027 m. įrengti priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją, kuri iki 2030 m. pasiektų visišką operacinį pajėgumą, ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.
Audito metu vertinsime, ar finansų valdymas yra efektyvus ir užtikrina krašto apsaugos sistemos prioritetų bei strateginių projektų įgyvendinimą, suplanuotą gynybos pajėgumų stiprinimą ir Lietuvos įsipareigojimų NATO vykdymą.
|
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
|
|
| Valstybės saugumas ir gynyba |
Kariuomenės plėtra ir stiprinimas |
|
Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas
Trumpas aprašymas: Per pastaruosius penkerius metus gynybos finansavimas Lietuvoje sparčiai augo – nuo 1,8 mlrd. Eur 2020 m. iki daugiau kaip 3,3 mlrd. Eur 2025 m. Planuojama, kad artimiausiais metais asignavimai viršys 4,8 mlrd. Eur ir sudarys daugiau kaip 5 proc. BVP. Reikšminga šių lėšų dalis skiriama karinės technikos įsigijimams ir infrastruktūros plėtrai, tačiau logistikos pajėgumų stiprinimas ir procesų tobulinimas vyksta lėčiau. Logistika yra būtina kariuomenės veikimo parengties sąlyga – nuo jos priklauso tinkamas vienetų aprūpinimas, veiksmingas išteklių panaudojimas ir gynybos sistemos atsparumas.
Logistikos infrastruktūros plėtra, personalo stiprinimas ir atsargų valdymas išlieka reikšmingais iššūkiais. Nepakankamas logistikos sistemos efektyvumas gali riboti kariuomenės veikimo parengtį, tinkamą vienetų aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Šie iššūkiai ypač aktualūs dabartinėje saugumo situacijoje, kai stiprinama kariuomenės divizijos struktūra, plečiami sąjungininkų pajėgumai ir didėja priimančiosios šalies paramos poreikis. Efektyvus logistikos valdymas lemia kariuomenės pasirengimą veikti tiek taikos, tiek krizių ar karo metu, o nepakankamas koordinavimas, planavimas ar išteklių paskirstymas mažina gynybos sistemos veiksmingumą ir atsparumą.
Audito metu bus vertinama, ar Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas užtikrina tinkamą aprūpinimą, veiksmingą išteklių panaudojimą ir kariuomenės veikimo parengtį. Bus analizuojama, ar logistikos valdymas aiškiai apibrėžtas, suderintas su kariuomenės modernizacijos planais ir užtikrina koordinuotą sprendimų priėmimą; ar logistikos procesai (tiekimas, transportas, remontas, sandėliavimas) organizuojami efektyviai, užtikrinant tinkamą aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą; ar atsargos, įskaitant neliečiamąsias ir strategines, valdomos efektyviai ir sudaro sąlygas kariuomenės veikimo parengčiai; ar jų apskaita ir stebėsena vykdoma patikimose informacinėse sistemose, užtikrinant duomenų tikslumą, prieinamumą ir apsaugą nuo kibernetinių grėsmių; ar logistikos personalo dydis, kompetencijos ir planavimas pakankami užtikrinti logistikos funkcijų vykdymą; ir ar taikomi vidaus kontrolės bei rizikų valdymo mechanizmai užtikrina skaidrų ir ekonomišką išteklių panaudojimą.
|
Lietuvos kariuomenė
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Fiskalinė politika |
|
Metinės pažangos ataskaitos vertinimas
Trumpas aprašymas: Pateiksime išvadą dėl pastarųjų pasibaigusių metų faktinių valdžios sektoriaus finansų duomenų atitikties fiskalinės drausmės taisyklėms.
|
|
|
| Viešasis saugumas |
Valstybės gynyba |
|
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas
Trumpas aprašymas: Saugumo situacija pasaulyje ir regione, Lietuvoje kasmet didėjantis kylančių ekstremalių įvykių ar situacijų, keičiančių įprastą visuomenės gyvenimą, skaičius didina viešojo saugumo užtikrinimo poreikį. Seimo nutarimu 2023 m. patvirtintoje Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programoje nustatyta, kad būtina stiprinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą, atsižvelgiant į aktualias grėsmes. Šie objektai dažnai yra kritinės infrastruktūros komponentai, kurių sugriovimas ar pažeidimas galėtų sukelti didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Tinkama infrastruktūros apsauga gali sumažinti nuostolius ir padėti išvengti krizių, leidžiant greičiau atkurti normalią veiklą po incidentų ir užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą. Dalies valstybei svarbių objektų fizinę apsaugą vykdo vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos. Už kitų objektų fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Svarbu, kad šių objektų fizinės apsaugos organizavimas (nustatyti reikalavimai, priežiūra ir kontrolė) užtikrintų apsaugos sistemų efektyvumą ir naudojamų apsaugos priemonių suderinamumą ir atitiktį nustatytoms grėsmėms.
Audito metu vertinsime, ar sprendimų ką būtina saugoti, kas turi saugoti ir kokio lygio apsauga reikalinga priėmimo procesas bei fizinės apsaugos organizavimo ir (ar) apsaugos paslaugų pirkimo priežiūra užtikrina tinkamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą.
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
|
|
| Švietimas, mokslas ir sportas |
Neformalusis švietimas |
|
Neformaliojo vaikų švietimo sistema
Trumpas aprašymas: Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) – svarbi švietimo sistemos dalis, padedanti visapusiškai ugdyti vaikų gebėjimus, kūrybiškumą, socialinius ir emocinius įgūdžius, skatinti jų saviraišką. NVŠ paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, sudarant sąlygas tapti aktyviais ir pilietiškai brandžiais visuomenės nariais. 2016 m. įvestas NVŠ krepšelis padidino švietimo paslaugų teikėjų skaičių, programų įvairovę. Valstybės finansavimas NVŠ kasmet auga – nuo 9,72 mln. Eur 2016 m. iki 25 mln. Eur 2025 m. Krepšelio dydis išlieka nekintantis ir siekia 15–25 Eur (specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams – dvigubai didesnis). Tikslinio finansavimo programose dalyvauja palyginti nedidelė dalis vaikų: 2024 m. – apie 31,1 proc. (2023 m. – 27,5 proc.), specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų – 35,9 proc. (2023 m. – 30,7 proc.)
Neformalusis ugdymas atlieka svarbų socialinį vaidmenį – mažina švietimo ir socialinius netolygumus tarp savivaldybių, suteikia vaikams iš įvairių socialinių aplinkų galimybę tobulėti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Kokybiškas laisvalaikio užimtumas veikia prevenciškai – padeda užkirsti kelią elgesio problemoms, emociniams sunkumams ir ankstyvam pasitraukimui iš švietimo sistemos.
Audito metu bus vertinama, ar neformaliojo vaikų švietimo sistema ir jos finansavimas yra efektyvūs ir leidžia pasiekti numatytus tikslus valstybės ir savivaldybių lygmenyje. Bus analizuojama, ar sistema užtikrina galimybes visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių ir augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, gauti kokybiškas ir jų poreikius atitinkančias paslaugas, ar lėšos naudojamos efektyviai ir pagal paskirtį ir ar užtikrinama jų panaudojimo kontrolė.
|
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
| Aplinka, miškai ir klimato kaita |
Atsinaujinantys energijos ištekliai |
|
Pasirengimas saulės ir vėjo jėgainių, energijos kaupimo įrenginių atliekų utilizavimui
Trumpas aprašymas: Lietuva siekia iki 2030 m. apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Dėl spartėjančios AEI plėtros reikšmingai didėja saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrenginių kiekis, o ateityje susidarys didelės apimties jų atliekos. Šių įrenginių veikimo laikas yra ilgas, tačiau būtina jau dabar imtis priemonių, kad pasibaigus jų eksploatacijai būtų užtikrintas veiksmingas atliekų tvarkymas ir gaminantys vartotojai ateityje nepatirtų papildomų iššūkių.
Vertinsime, ar kuriamos prielaidos didelės apimties AEI atliekų perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui, vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais. Taip pat bus analizuojamas Gamintojo atsakomybės principo taikymas, pajamų iš mokesčio už aplinkos teršimą panaudojimo kontrolė bei tarpinstitucinis bendradarbiavimo veiksmingumas.
|
Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
|
|
| Transportas ir ryšiai |
Geležinkelių transportas |
|
Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas
Trumpas aprašymas: „Rail Baltica“ yra didžiausias tarpvalstybinis infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, turintis didžiulę ekonominę ir geopolitinę reikšmę. Jis ne tik integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrindamas spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą bei skatindamas investicijas, bet ir stiprins regiono saugumą. Projektas mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių.
Atlikus 2024 metais „Rail Baltica“ projekto vertinimą nustatyta, kad visiškam jo įgyvendinimui reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Tai kelia riziką dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir terminų laikymosi.
Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro audito metu bus vertinama, ar projekto eigos ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Bus analizuojamas viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo efektyvumas, ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimas, priemonių pakankamumas finansavimo ir vėlavimo rizikoms mažinti.
|
AB "LTG Infra"
Akcinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai"
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
RB Rail AS Lietuvos filialas
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Viešųjų finansų valdymas |
|
Projektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto asignavimų (be ES paramos) projektiniu (atrankos) būdu, administravimas ir įgyvendinimas
Trumpas aprašymas: Projektinio (atrankos) finansavimo būdas yra svarbi priemonė, užtikrinanti skaidrų ir tikslingą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Šis būdas plačiai taikomas remiant švietimo, mokslo, kultūros, sporto, žemės ūkio ir kitų sričių iniciatyvas. 2018 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai atskleidė, kad projektų atrankos ir finansavimo procesams trūko skaidrumo, objektyvumo ir kontrolės. Netinkamai parinkti vertinimo rodikliai neleido objektyviai įvertinti projektinių veiklų rezultatų, o nepakankamas šių veiklų viešinimas mažino finansavimo proceso skaidrumą.
Įgyvendinus rekomendacijas, pakeistas Strateginio valdymo įstatymas ir metodika, nustatyti bendrieji projektų rengimo ir vykdymo reikalavimai, o asignavimų valdytojai iki 2024 m. pabaigos turėjo peržiūrėti ir pagal naujas nuostatas papildyti ar parengti naujas projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkas.
Atlikus institucijų apklausą, 2025 m. šiuo būdu įgyvendinta daugiau nei 70 veiklos priemonių, kurių finansavimas viršijo 300 mln. Eur. Tinkamas projektų administravimas ir įgyvendinimas svarbus užtikrinant konkursų skaidrumą, tikslingą finansavimo skyrimą, teisėtą ir rezultatyvų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą.
Audito metu bus vertinama, ar projektinio (atrankos) finansavimo taikymas užtikrina pagrįstą, teisėtą ir skaidrų valstybės biudžeto pinigų naudojimą, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Bus analizuojama, ar po reglamentavimo pakeitimų projektinis (atrankos) finansavimas taikomas remiantis aiškiais kriterijais ir siekiamais rezultatais, ar projektų atranka, finansavimo sutarčių sudarymas ir vykdymas užtikrina tikslingą ir teisėtą valstybės biudžeto pinigų panaudojimą ir projektinės veiklos skaidrumą.
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
|
|
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika |
Fiskalinė politika |
|
Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (2026 m.)
Trumpas aprašymas: Pateiksime 2025 m. faktinį (ex-post) ir 2026 m. išankstinį (ex-ante) fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą pagal savivaldybių biudžetų duomenis.
|
|
|
| Informacinių išteklių valdymas |
Informacinių išteklių valdymas |
|
Sveikatos apsaugos srities informacinių išteklių valdymas
Trumpas aprašymas: Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir E.sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai.
Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Valstybės įmonė Registrų centras
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
|
|
| Švietimas, mokslas ir sportas |
Švietimo pagalba |
|
Švietimo pagalba mokyklose
Trumpas aprašymas: Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą.
2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur.
Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.
|
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Nacionalinė švietimo agentūra
Savivaldybės
|
|
| Švietimas, mokslas ir sportas |
Bendrasis ugdymas |
|
Švietimo pokyčių planavimo ir įgyvendinimo veiksmingumas užtikrinant sąlygas mokinių pasiekimams
Trumpas aprašymas: Mokinių pasiekimai yra vienas pagrindinių švietimo sistemos rezultatų rodiklių, turinčių ilgalaikę įtaką šalies žmogiškojo kapitalo plėtrai, socialiniam teisingumui ir ekonominiam konkurencingumui. Vienas svarbiausių valstybės vaidmenų šioje srityje – formuoti nuoseklią ir įgyvendinimui pritaikytą švietimo politiką, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas visiems mokiniams siekti pažangos.
Pastaraisiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo esminius pokyčius – buvo priimti strateginiai sprendimai dėl ugdymo turinio atnaujinimo, mokymo priemonių aprūpinimo, pertvarkyta valstybinių brandos egzaminų (VBE) struktūra ir įvesti nauji jų vertinimo principai. Šie sprendimai turėjo būti įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra, kuri yra pagrindinė švietimo politikos įgyvendinimo institucija bendrojo ugdymo lygmenyje.
2025 m. VBE vertinimo komitetų priimti sprendimai prie VBE rezultatų pridėti papildomus 10 taškų išryškino pokyčių įgyvendinimo trūkumus, susijusius su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, mokymo priemonių prieinamumu, bendrojo ugdymo pasiekimų (VBE) užduočių rengimo ir egzaminavimo procesu.
Audito metu vertinsime, ar planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius užtikrinamas kokybiškas bendrasis ugdymas bei efektyvus skirtų išteklių panaudojimas.
|
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
| Valstybės saugumas ir gynyba |
Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė |
|
Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas
Trumpas aprašymas: Valstybės rezervas – vienas valstybės saugumo garantų, skirtas civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti. Vienas Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytų uždavinių – nustatyti tvarius valstybės rezervo kaupimo principus ir kriterijus, įdiegti inovatyvius jo administravimo sprendimus, užtikrinti reikiamą valstybės rezervo kaupimą. Sudėtinga geopolitinė situacija ir didėjanti įvairių grėsmių kilimo rizika didina šio uždavinio įgyvendinimo svarbą ir valstybės rezervo aktualumą.
Audito metu vertinsime, ar sudarytas ir sukauptas valstybės rezervas pakankamas, tinkamas ir gali būti operatyviai pasitelkiamas, siekiant užtikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos bei nukentėjusių gyventojų poreikius ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
|
|
| Ekonomikos konkurencingumas |
Inovacijos |
|
Verslo inovacijų skatinimo sistema
Trumpas aprašymas: Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.).
Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas.
Audito metu vertinsime, ar verslo inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina jį kurti ir diegti inovacijas.
|
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra
|
|
| Viešasis valdymas |
Viešasis valdymas |
|
Viešojo administravimo darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga
Trumpas aprašymas: 2024 m. pradėta viešojo valdymo pertvarka siekiama sukurti konkurencingą ir tolygią darbo užmokesčio sistemą bei suteikti vadovams daugiau sprendimų laisvės, leidžiančios pačioms įstaigoms formuoti jų poreikius atitinkančią atlygio struktūrą, pritraukti reikalingos kompetencijos specialistų, išlaikyti esamus darbuotojus ir stiprinti jų motyvaciją siekti geresnių veiklos rezultatų.
Valstybės kontrolės 2025 m. atlikta apžvalga atskleidė, kad vidutinis bruto darbo užmokestis viešojo administravimo institucijose padidėjo apie 10 proc., sumažėjo atlygio skirtumai tarp institucijų, o darbuotojų skaičius iš esmės nekito (augimas apie 1 proc.). Taip pat nustatyta, kad dalis įstaigų nesinaudojo galimybe lanksčiau valdyti joms skirtą darbo užmokesčio fondą.
Siekiant įvertinti, ar šie pokyčiai yra tvarūs ir ar jie atspindi kryptingus institucijų valdymo sprendimus, apžvalgos tikslas – nustatyti, kaip po 2024 m. pradėtos pertvarkos keičiasi viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių valdymo praktika, įskaitant darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio ir darbuotojų sudėties pokyčius.
|
|
|
| Viešasis saugumas |
Viešasis saugumas |
|
Viešojo saugumo statutinių įstaigų tarnybos formavimas ir pareigūnų aprūpinimas būtinomis jų funkcijoms atlikti priemonėmis
Trumpas aprašymas: Viešojo saugumo statutinės įstaigos ypač svarbios užtikrinant visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir valstybės stabilumą. Tinkamas šių tarnybų formavimas, personalo planavimas ir adekvatus pareigūnų aprūpinimas yra būtinos prielaidos veiksmingam jų funkcijų vykdymui kasdienėje veikloje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba turi būti pasirengusios karo atveju integruotis į Lietuvos kariuomenės sudėtį, o Policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – vykdyti jiems priskirtas specialiąsias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai turi būti aprūpinti ne tik kasdienės veiklos, bet ir karinio aprūpinimo standartuose numatytomis priemonėmis, reikalingomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu. Pagal Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinės sistemos 2025 m. kovo 26 d. duomenis, viešojo saugumo įstaigose kasmet didėja neužimtų pareigybių dalis – nuo 15 proc. 2022 m. iki 18 proc. 2024 m. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, viešojo saugumo įstaigose buvo įsteigtos 17 847 pareigybės, iš kurių neužimtos – 3 242. Be to, 2 565 pareigūnai turi 25 metų ir didesnį tarnybos stažą, todėl artimiausiu laikotarpiu šis skaičius gali sumažėti dar apie 15 proc.
Audito metu bus vertinama, ar nuosekliai didinami viešojo saugumo statutinių įstaigų pajėgumai. Bus analizuojama, ar finansiniai ištekliai, skirti šių įstaigų pajėgumams didinti, yra planuojami ir valdomi taip, kad atlieptų realų personalo poreikį, mažintų neužimtų pareigybių skaičių ir užtikrintų nuoseklų pareigūnų aprūpinimo pagal kasdienės veiklos ir karinius standartus lygio augimą.
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
|
|
| Energetika |
Energijos vartojimas |
|
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas
Trumpas aprašymas: Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Įgyvendindama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuva įsipareigojo savo pasirinktomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo (taupymo) priemonėmis iki 2030 m. suminiu būdu sutaupyti 39,3 TWh ir taip sumažinti metinį galutinės energijos vartojimą iki 51 TWh. Siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus, viešasis sektorius turi imtis aktyvių veiksmų ir kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. bendro jam priklausančių viešųjų pastatų ploto, kad jie atitiktų beveik nulinės energijos arba visiškai netaršių pastatų reikalavimus.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 510 tūkst. kv. m centrinės valdžios ir apie 450 tūkst. kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto.
Audito metu vertinsime, ar užtikrinama, kad būtų pasiekti viešųjų pastatų atnaujinimo ir energinio efektyvumo didinimo tikslai.
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra
|
|
| Sveikatos apsauga |
Asmens sveikatos priežiūra |
|
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veikla ir finansų valdymas
Trumpas aprašymas: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra viena didžiausių Lietuvos ligoninių, teikiančių aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdančių nuolatinį pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Blogėjanti šios įstaigos finansinė situacija, 2025 m. didėjant patiriamiems nuostoliams, kelia reikšmingas rizikas finansiniam stabilumui. Kadangi Santaros klinikų veikla yra strategiškai svarbi visos šalies sveikatos sistemai, todėl ypatingai svarbu užtikrinti šios įstaigos subalansuotą veiklą, būtiną tiek kasdienės veiklos tęstinumui, tiek ilgalaikiam tvarumui.
Pastaraisiais metais įvyko reikšmingi pokyčiai prijungiant prie Santaros klinikų kitas įstaigas – 2024 m. įsteigtas Santaros klinikų filialas Žalgirio klinika, 2025 m. – filialas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos taip pat atlieka svarbų vaidmenį valstybės pasirengime ekstremalioms situacijoms – karo grėsmei, didelio masto nelaimėms ir epidemiologiniams protrūkiams. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą jose kuriami infekcinių ligų klasteriai, kurie turėtų sustiprinti visos sveikatos sistemos atsparumą.
Audito metu bus vertinama, ar VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veiklos ir finansų valdymas sudaro prielaidas tvariai ir finansiškai subalansuotai veiklai. Bus analizuojama, ar paslaugos organizuojamos efektyviai, ištekliai naudojami racionaliai, ar valdymo sistema užtikrina veiksmingą sprendimų priėmimą, grindžiamą stebėsenos ir analizės duomenimis. Taip pat bus vertinamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, įskaitant karo grėsmei ir infekcinių ligų klasterio kūrimo pažanga, jo įrengimo viešieji pirkimai bei sutarčių vykdymas.
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
|
|
