- Apžvalga

Rekomendacijų statistika

Baigta stebėti per 12 mėn.

Audito poveikis

Reikšmingi (ne)įvykę pokyčiai

Laukiami reikšmingi pokyčiai ir veiksmai

Reikšmingi laukiami pokyčiai

Būtini veiksmai reikšmingiems pokyčiams pasiekti

124

Laukiama įgyvendinimo

Iš dalies įgyvendinta

Vėluoja

Terminas nesibaigęs

Sritis	Tema	Būklė	Rekomendacija	Terminas nesibaigęs Vėluoja
Aplinka, miškai ir klimato kaita	Aplinkos apsauga ir taršos prevencija	Auditas: Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas
			Rekomendacija: Siekiant išvengti galimų situacijų, kai įstatymuose nustatytais atvejais nėra stabdoma aplinkai kenksminga veikla, ir sudaryti galimybę teisingai įvertinti padarytą žalą aplinkai ir jos ištekliams, peržiūrėti ir patikslinti žalos apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2023-06-30
		Priemonės Priemonė Atlikti žalos aplinkai nustatymo, vertinimo, kompensavimo, pažeistos aplinkos atkūrimo teisinės sistemos analizę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Aplinkos ministerija informavo, kad žalos aplinkai nustatymo, vertinimo, kompensavimo, pažeistos aplinkos atkūrimo reglamentavimo bei teismų praktikos analizė atlikta, suplanuotos esminių trūkumų šalinimo priemonės. Žalos aplinkai reglamentavimas iš esmės įtvirtintas Aplinkos apsaugos įstatyme, skirtingose septyniuose žalos aplinkai skaičiavimo metodikose, kurios patvirtintos ministro įsakymais, ir Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše (Aplinkos ministro 2006-05-16 įsakymas Nr. D1-228). Į valstybės tarnautojų metines užduotis įtrauktos užduotys dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Įsakymo D1-228 pakeitimas įtrauktas į Aplinkos ministerijos teisėkūros planą 2022-09-30 Priemonė Patikslinti analizės (vertinimo) metu atrinktus teisės aktus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atsižvelgiant į 2026 m. atlikto vidaus audito rekomendacijas, susijusias su projektu, nustatytos koreguotinos sritys ir nuostatos, kurios vertinant minėtas rekomendacijas yra koreguojamos ir derinamos vidine tvarka. Parengus galutinę projekto redakciją, projektas bus teikiamas viešam derinimui. 2023-06-30
Aplinka, miškai ir klimato kaita	Aplinkos apsauga ir taršos prevencija	Auditas: Aplinkos oro būklės vertinimas
			Rekomendacija: Siekiant, kad būtų užtikrinta oro kokybės stebėsena taršiausiose Lietuvos vietose, atsižvelgiant į oro taršos duomenis, infrastruktūros ir eismo intensyvumo pokyčius, ir kuo daugiau gyventojų turėtų informaciją apie oro kokybės būklę jų teritorijoje: - parengti teisės aktų pakeitimus, nustatančius pareigą savivaldybėms taršiose vietose vykdyti aplinkos oro monitoringą ir atsiskaityti už jo vykdymo rezultatus; - bendradarbiaujant su savivaldybėmis, peržiūrėti valstybinių oro kokybės tyrimų stočių vietas ir plėsti savivaldybių teritorijų, kuriose oro kokybė būtų matuojama valstybės ar savivaldybių lygmeniu, skaičių. Rekomendaciją įgyvendina: Aplinkos apsaugos agentūra	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Valstybinio aplinkos oro monitoringo stacionarių oro kokybės stebėjimo stočių skaičius Lietuvoje. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 17 vnt. (2021 m.) Siektina reikšmė: 18 vnt. (2026 m.) Rodiklis Savivaldybių, atliekančių KD2,5, KD10, arba NO2 tyrimus pagal valstybiniam aplinkos monitoringui keliamus reikalavimus, kurių monitoringo duomenys naudojami valstybiniam oro kokybės vertinimui, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Rodiklis Savivaldybių, vykdančių aplinkos oro monitoringą rizikos kriterijus atitinkančiose teritorijose, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 22 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Išplėsti valstybinio aplinkos oro monitoringo stočių tinklą, įsteigiant papildomą oro kokybės tyrimų stotį. Priemonę įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra 2026-12-31 Priemonė Parengti rekomendacijas savivaldybėms aplinkos oro monitoringo plėtrai / raidai (rizikos kriterijai monitoringo vietų parinkimui, turinio nustatymui, duomenų kokybės užtikrinimui ir kt.) sudarant prielaidas savivaldybėms nuolat turėti aktualią informaciją apie oro kokybę rizikos teritorijose, pakankamą gyventojų informavimui ir būklės gerinimo priemonių savalaikiam taikymui. Priemonę įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengtos aplinkos oro monitoringo vykdymo rekomendacijos savivaldybėms. Rekomendacijos derintos su savivaldybėmis, konsultuojama dėl rekomendacijų praktinio įgyvendinimo. Rekomendacijos paskelbtos Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oras/rekomendacijos/ 2024-12-31 Priemonė Inicijuoti aplinkos oro būklės stebėseną ir valdymą reglamentuojančių teisės aktų keitimą, aiškiai atskiriant valstybinio ir savivaldybių aplinkos oro monitoringo tikslus ir uždavinius, nustatant monitoringo subjektų teises, pareigas ir tarpusavio sąveiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2025-12-31 Priemonė Atlikti valstybinius indikatorinius metinius aplinkos oro kokybės tyrimus visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant identifikuoti aplinkos oro būklės pokyčius / rizikas ir nuolatinio aplinkos oro būklės stebėjimo papildomose Lietuvos teritorijose poreikį. Pagal tyrimų rezultatus ir įvertinus kitus situacijos / aplinkos pokyčius, atlikti valstybinio aplinkos oro monitoringo tinklo peržiūrą, identifikuoti aplinkos oro monitoringo sistemos plėtros / pokyčių poreikius. Priemonę įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2026 sausio 27d. įvyko pirkimo dalyvių vokų plėšimas. Gautas vienas pasiūlymas. Atliktas pasiūlymo vertinimas. 2026-05-14 pasirašyta paslaugu pirkimo sutartis 28T-2026-43. Tiekėjas paslaugas įsipareigoja suteikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, laikantis techninėje specifikacijoje nustatytų paslaugų teikimo terminų. 2025-12-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad nacionalinė į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaita būtų tiksli ir detaliai atskleistų kiekvieno apskaitomo teršalo taršos šaltinį, bei jų poveikio mastą oro taršai, didinti ūkinės veiklos sektorių, kuriuose tarša skaičiuojama aukštesnio tikslumo metodu (TIER 2 ar TIER3), dalį. Rekomendaciją įgyvendina: Aplinkos apsaugos agentūra	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Ūkinių veiklų, iš kurių išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaita vykdoma naudojant TIER2 arba aukštesnio lygio (išsamesnio tikslumo) metodiką, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 62 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 75 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Sukurti papildomus institucinius pajėgumus (žmogiškieji ištekliai, kompetencijos, priemonės) išmetamų į aplinką teršalų apskaitos ir prognozių vykdymui taikant TIER2 ar didesnio detalumo metodą, kad būtų užtikrintas tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas, duomenų atsekamumas. Priemonę įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sukurti papildomi pajėgumai: iki 2022 m. Aplinkos apsaugos agentūroje į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos funkcijoms vykdyti buvo skirtos 2 pareigybės; 2022 m. ir 2023 m. įsteigtos dar 2 pareigybės ir šiuo metu šias funkcijas vykdo 4 specialistai. Kompetencijos didinimas: 2023 m. gegužės mėnesį Aplinkos apsaugos agentūra, pasinaudodama TAIEX P2P programa, organizavo ekspertų grupės misiją ir pasikvietė oro teršalų apskaitos specialistus iš Vokietijos, Danijos, Estijos. Misijos tikslas - ekspertinė /metodinė pagalba oro teršalų apskaitos kokybės didinimui; rodiklių oro teršalų išmetimų prognozavimo metodikai atskiruose ūkio sektoriuose identifikavimas. Gautos rekomendacijos tolesniam Lietuvos oro teršalų apskaitos kokybės didinimui. https://aaa.lrv.lt/lt/naujienos/sia-savaite-vilniuje-su-darbo-vizitu-viesejo-aplinkosaugos-ekspertai-is-estijos-danijos-ir-vokietijos/ Kiti tobulinimo veiksmai: 2024 m. sudarytas ir birželio 21 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu "Dėl duomenų teikimo formos patvirtinimo" patvirtintos duomenų ir kitų rodiklių, reikalingų į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio vertinimui aukštesniu detalumo lygiu (TIER 2 ir didesniu) , surinkimo formos. 2024 - 2025 m. kreiptasi į galimus duomenų savininkus, Valstybės duomenų agentūrą, su prašymu pateikti turimus duomenis arba pradėti juos rinkti. Dalis duomenų gauta ir naudojama vertinant oro teršalų išmetimus. Toliau planuojami veiksmai kitų duomenų ir rodiklių gavimui. 2025-12-31 Priemonė Parengti trūkstamų įvesties duomenų, reikalingų vykdyti iš atskirų ūkio sektorių išmetamų teršalų apskaitą aukštesniu tikslumo metodu, sąrašą. Priemonę įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Aplinkos apsaugos agentūra parengė ir pateikė sąrašą duomenų, reikalingų į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitai ir prognozėms rengti aukštesniu tikslumo metodu energijos gamybos, pramonės ir produktų vartojimo bei žemės ūkio sektoriuose. 2023-04-30 Priemonė Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, nustatant prievolę institucijoms teikti reikalingus konkrečius įvesties duomenis (pagal Aplinkos apsaugos agentūros parengtą įvesties duomenų pagal ūkio sektorius sąrašą) išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitai vykdyti ir prognozėms rengti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Aplinkos ministerija informavo, kad vykdant šią rekomendaciją, išsamiai įvertintas Aplinkos apsaugos agentūros 2023-06-02 raštu Nr. 36.2-A4E-5805 „Dėl valstybinio audito rekomendacijų vykdymo“ pagal VK (2022-06-10 ataskaitą Nr. VAE-6) rekomendaciją Nr. 2.2 „Parengti trūkstamų įvesties duomenų, reikalingų vykdyti iš atskirų ūkio sektorių išmetamo teršalų kiekio apskaitą aukštesniu tikslumo metodu, sąrašą“ parengtas sąrašas, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388 (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtinto Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai, rengimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos dėl jų nepakankamumo užtikrinti teisinį pagrindą rinkti ir teikti išsamesnei nacionalinei oro teršalų apskaitai ir prognozėms trūkstamus reikalingus duomenis. Nutarimo 2 punkte nurodytiems subjektams – Apraše nurodytoms valstybės institucijoms, valstybės ir savivaldybių įstaigoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms, viešosioms įstaigoms, tvarkančioms valstybės registrus (kadastrus), žinybinius registrus, valstybės informacines sistemas ir kitas informacines sistemas, taip pat valdančioms informaciją atliekant teisės aktų joms nustatytas funkcijas – pavesta tvarkyti Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytą informaciją, susijusią su ES aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikti informaciją ar pagal ją parengtas ataskaitas Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir (arba) Europos aplinkos agentūrai (toliau – ataskaitos). Nutarimo 3 punktu pavesta Nutarimo 2 punkte nurodytiems subjektams su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu susijusią informaciją teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai įstaigai ir kitoms Apraše nurodytoms ir ataskaitas rengiančioms institucijoms. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad ataskaitas pagal kompetenciją teikia Aprašo priede nurodytos ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos (toliau – institucijos, atsakingos už ataskaitų teikimą). Pagal Aprašo 5 punktą, institucijos, atsakingos už ataskaitų teikimą, be kita ko, tvirtina klausimynus ar formas, pagal kurias Aprašo priede nurodytos valstybės institucijos ir kitos įstaigos (toliau – informaciją ataskaitoms parengti teikiančios institucijos) teikia ataskaitoms parengti reikalingą ir jų tvarkomą informaciją, o 6 punktu pavesta informaciją ataskaitoms parengti teikiančioms institucijoms šią informaciją institucijoms, atsakingoms už ataskaitų teikimą, teikti pagal patvirtintus klausimynus ar formas. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad pasikeitus ataskaitų teikimo reikalavimams ar paaiškėjus, kad informacijos, kurios reikia ataskaitoms rengti, nėra arba reikia papildomos informacijos, informaciją ataskaitoms parengti teikiančios institucijos turi imtis neatidėliotinų priemonių, kad tokia informacija būtų surinkta ir pateikta institucijoms, atsakingoms už ataskaitų teikimą. Atsižvelgiant į nurodytas ir kitas susijusias Nutarimo ir Aprašo nuostatas, laikome, kad teisinis pagrindas informaciją ataskaitoms parengti teikiančioms institucijoms rinkti ir teikti nacionalinei oro teršalų apskaitai ir prognozėms trūkstamus reikalingus duomenis ir VK rekomendacijoje nurodytai prievolei vykdyti yra pakankamas, todėl Nutarimo šiuo metu nėra poreikio keisti. Duomenų, reikalingų į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitai vykdyti TIER2 ir aukštesniu lygiu, teikimo forma patvirtinta Aplinkos apsaugos agentūros 2024-06-21 įsakymu Nr. AV –133 “ Dėl duomenų teikimo formos patvirtinimo“. 2023-12-31
			Rekomendacija: Siekiant modernizuoti informacijos apie aplinkos būklę valdymą, sukurti bendrą informacinę sistemą valstybinio, savivaldybių, ūkio subjektų vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenų pateikimui, kad visi gaunami aplinkos monitoringo duomenys galėtų būti kompleksiškai vertinami, analizuojami, naudojami aplinkos būklei vertinti ir prognozuoti. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Sukurta bendra visų lygių aplinkos oro monitoringo duomenų informacinė sistema Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2021 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2026 m.) Rodiklis Savivaldybių, teikiančių aplinkos oro monitoringo duomenis į bendrą monitoringo duomenų informacinę sistemą, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis Ūkio subjektų, kurie privalo vykdyti aplinkos oro monitoringą ir teikia oro monitoringo duomenis į bendrą monitoringo duomenų informacinę sistemą, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Modernizuoti informacijos apie aplinką valdymo informacinę sistemą, sukuriant įrankius visų lygių aplinkos oro monitoringo duomenų patogiam pateikimui, kaupimui, apdorojimui / analizei ir efektyviam/patogiam naudojimui. Priemonę įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra 2026-12-31 Priemonė Parengti teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos monitoringo vykdymą, pakeitimą, įpareigojant aplinkos monitoringą vykdančius subjektus teikti duomenis į informacinę sistemą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2025-12-31
Aplinka, miškai ir klimato kaita	Miškai	Auditas: Lietuvos miškų išteklių apsauga
			Rekomendacija: Siekiant išvengti ligų ir kenkėjų masinio išplitimo židinių susidarymo, esant didelio masto pažeidimams miškuose, nustatyti pažeidimų priežastis, įvertinti masinio išplitimo židinių susidarymo riziką, rekomenduoti tinkamiausias priemones ir stebėti taikytų priemonių efektyvumą. Rekomendaciją įgyvendina: Valstybinė miškų tarnyba	2025-12-31
		Rodikliai Rodiklis Esant didelio masto miško pažeidimui nustatytos pažeidimo priežastys, įvertinta ligų ir kenkėjų masinio išplitimo rizika, rekomenduotos priemonės ir stebimas jų įgyvendinimas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 2,4 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 85 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: Nustatyti didelio masto miškų pažeidimai: Kazlų Rūdos savivaldybėje (2024-06-11), Vilniaus raj. savivaldybėje (2024-06-18), Šalčininkų raj. savivaldybėje (2024-07-15), Trakų raj. savivaldybėje (2024-08-27), Rokiškio raj. savivaldybėje (2024-09-24) proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti masinio išplitimo židinių valdymo (susidarymo rizikos vertinimo ir miško sanitarinės apsaugos priemonių įgyvendinimo stebėjimo) metodines rekomendacijas Priemonę įgyvendina Valstybinė miškų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinė miškų tarnyba informavo, kad masinio išplitimo židinių valdymui 2023 metais metodinės rekomendacijos rengtos įvertinus jų kilimo riziką ir vykdant miško sanitarinės apsaugos priemonių įgyvendinimo stebėseną: parengta 16 metodinių rekomendacijų 2023-12-31 Priemonė Patikslinti Miško sanitarinės apsaugos taisykles: aiškiau reglamentuoti didelio masto ligų ir kenkėjų pažeidimų atvejus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant aiškiau reglamentuoti didelio masto ligų ir kenkėjų pažeidimų atvejus, priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. D1-79 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. D1-204 ,,Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Įsakymas paskelbtas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5f4b6360c6e511edac36f416a198a714 2022-12-31
			Rekomendacija: Siekiant apsaugoti nykstančius, retus gyvūnus, paukščius, augalus, užtikrinti, kad į „Natura 2000“ tinklą būtų įtraukta ne mažiau kaip 60 proc. kiekvienos rūšies prioritetinių miško buveinių ir 20 proc. neprioritetinių miško buveinių. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2024-12-31
		Rodikliai Rodiklis Miško buveinių plotai, kurių trūksta iki tinkamo „Natura 2000“ tinklo suformavimo Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 102 tūkst. ha (2021 m.) Siektina reikšmė: 5 tūkst. ha (2023 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymą Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo: įrašyti naujas teritorijas ir (arba) esamas teritorijas papildyti trūkstamų buveinių tipų plotais Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Aplinkos ministerija informavo, kad įgyvendinant priemonę priimtas Aplinkos ministro 2023 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. D1-66 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“. Europos Komisija informuota Aplinkos ministerijos 2023-04-27 raštu Nr. D8(E)-2524 „Dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2018/2059 Dėl direktyvos 92/43/EEB netinkamo taikymo“ 2022-12-31
			Rekomendacija: Siekiant apsaugoti retus gyvūnus, paukščius, augalus nuo išnykimo, užtikrinti, kad Europos Bendrijos svarbos teritorijose nustatytais terminais būtų nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis EK patvirtinus Europos Bendrijos svarbos buveines, ne vėliau kaip per 6 metus nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 20,5 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 90 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti aplinkos ministro 2018-04-19 įsakymą Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo: nustatyti naujas teritorijas buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2026-12-31
Ekonomikos konkurencingumas	Inovacijos	Auditas: Verslo inovacijų skatinimo sistema
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti nuoseklų inovacijų skatinimą nuo tyrimų iki rinkos, pereinant nuo pavienių projektų finansavimo prie integruotos inovacijų grandinės modelio, užtikrinti, kad inovacijų finansavimas būtų organizuojamas kaip nuosekli grandinė nuo tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, sudarant sąlygas tęstiniam aukštos pridėtinės vertės projektų finansavimui ir pašalinant barjerus tarp skirtingų finansavimo etapų. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų grandinės etapuose (nuo MTEP iki komercializavimo), dalis nuo visų finansuotų MTEP projektų, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 30 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VšĮ Inovacijų agentūra, Lietuvos mokslo taryba įvertinti inovacijų finansavimo priemonių tarpusavio suderinamumo, tęstinumo ir sąveikos stiprinimo galimybes, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas aukštos pridėtinės vertės projektų vystymui skirtinguose inovacijų kūrimo, technologijų plėtros ir komercializavimo etapuose: įvertinti esamą inovacijų finansavimo modelį ir parengti pasiūlymus dėl jo tobulinimo (2027-07-30); parengti integruotų technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programų modelį bei užtikrinti jo integravimą į 2028–2035 m. Nacionalinį pažangos planą (2027-12-31); parengti ir patvirtinti 2028–2035 m. Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančias pažangos priemones, taikant integruotų technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programų finansavimo modelį (2028-07-30); paskelbti pirmąjį kvietimą pagal integruotų technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programų modelį (2028-12-31). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2028-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti nuoseklų inovacijų skatinimą nuo tyrimų iki rinkos ir stiprinti finansavimo priemonių tarpusavio suderinamumą, tęstinumą bei koordinavimą: užtikrinti, kad prieš priimant sprendimus dėl valstybės subsidijų ir (ar) dotacijų, skiriamų verslo inovacijoms skatinti, būtų vertinamas poreikis, įvertinant paklausą, alternatyvas, suderinamumą su kita teikiama ar planuojama teikti valstybės parama; užtikrinti, kad būtų vertinamas finansavimo priemonių poveikis, įskaitant jų naudą, tikslų pasiekimą ir indėlį į inovacijų kūrimą; tobulinti inovacijų finansavimo modelį, pereinant nuo atskirų finansavimo priemonių prie integruotų technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programų, sudarančių galimybes užtikrinti nuoseklų finansavimą nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki produktų kūrimo, diegimo ir eksporto, kartu sudarant sąlygas operatyviau perskirstyti pinigus atsižvelgiant į įgyvendinimo pažangą, paklausą ir strateginius valstybės prioritetus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis Finansavimo priemonių, kurių dokumentuotas poreikio ir alternatyvų vertinimas atliktas prieš patvirtinimą, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 21 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Finansavimo priemonių, kurių poveikis įvertintas po įgyvendinimo, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Užtikrinti, kad planuojant naujas ar reikšmingai keičiamas verslo inovacijų skatinimo priemones būtų nuosekliai taikomi Strateginio valdymo įstatyme ir Strateginio valdymo metodikoje nustatyti poreikio pagrindimo, alternatyvų vertinimo, intervencijos logikos ir suderinamumo su kitomis valstybės intervencijomis principai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-06-30 Priemonė Užtikrinti, kad finansavimo priemonių rezultatų ir poveikio vertinimas būtų atliekamas vadovaujantis galiojančiais strateginio valdymo, Europos Sąjungos investicijų ir kitais taikytinais vertinimo reikalavimais, taikant proporcingumo principą pagal priemonių pobūdį, apimtį ir reikšmingumą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-06-30 Priemonė Parengti ir pradėti taikyti integruotą inovacijų finansavimo modelį, grindžiamą technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programomis, užtikrinant nuoseklų finansavimą visame inovacijų kūrimo cikle – nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki produktų kūrimo, diegimo ir eksporto, bei sudarant galimybes lanksčiau valdyti finansavimo srautus pagal įgyvendinimo pažangą, paklausą ir strateginius valstybės prioritetus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2028-06-30
			Rekomendacija: Siekiant padidinti Lietuvos konkurencingumą, užtikrinti efektyvų inovacijų politikos įgyvendinimą, didinti valstybės investicijų grąžą ir stiprinti viešojo sektoriaus vaidmenį kuriant inovacijų paklausą: užtikrinti, kad ministerijos ir jų valdymo sričių institucijos pagal savo veiklos specifiką ir inovacijų poreikį nusistatytų inovatyvių viešųjų pirkimų taikymo tikslus, rodiklius ir stebėtų jų įgyvendinimą; taikyti papildomas inovatyvių viešųjų pirkimų rizikos valdymo priemones, mažinančias perkančiųjų organizacijų riziką diegiant inovatyvius sprendimus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės dalis iš bendros viešųjų pirkimų vertės Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0,6 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 3 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Įvertinus inovatyvių viešųjų pirkimų taikymo praktiką, parengti ir Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl inovatyvių viešųjų pirkimų tikslų nustatymo principų ir jų integravimo į ministerijų strateginio planavimo procesą, atsižvelgiant į ministerijų veiklos specifiką, inovacijų poreikį ir rinkos brandą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-12-31 Priemonė Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba įvertinti inovatyvių viešųjų pirkimų stebėsenos tobulinimo galimybes ir, prireikus, parengti bei įgyvendinti sprendimus, užtikrinančius efektyvesnį inovatyvių viešųjų pirkimų duomenų rinkimą, stebėseną ir jų panaudojimą sprendimų priėmimui. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-12-31 Priemonė Kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba stiprinti metodinę pagalbą, konsultacijas ir kompetencijų ugdymo veiklas perkančiosioms organizacijoms inovatyvių viešųjų pirkimų srityje. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2028-06-30 Priemonė Rengiant technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programas numatyti ikiprekybinius ir inovatyvius viešuosius pirkimus kaip vieną iš inovacijų diegimo ir paklausos skatinimo priemonių, prireikus įvertinant papildomų finansinių ir organizacinių rizikos valdymo priemonių taikymo galimybes. Etapai: ikiprekybinių ir inovatyvių viešųjų pirkimų integravimo galimybės bus vertinamos rengiant integruotų technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programų modelį (2027-12-31), o sprendimai dėl jų taikymo bus įgyvendinami rengiant 2028–2035 m. Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančias pažangos priemones (2028-07-30) ir paskelbiant pirmuosius kvietimus pagal naują finansavimo modelį (2028-12-31). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2028-12-31
			Rekomendacija: Siekiant didesnio patentavimo sistemos veiksmingumo Lietuvoje ir jos dermės su inovacijų sistema, sukurti priemones, užtikrinančias nuoseklią pagalbą pareiškėjams patentavimo procese nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų sukūrimo iki ilgalaikio patento galiojimo užtikrinimo. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis MTEP projektų, kurių rezultatai patentuoti arba apsaugoti intelektinės nuosavybės priemonėmis, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 3 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Atlikti patentavimo skatinimo priemonių ir patentavimo proceso trukmės bei etapų suderinamumo vertinimą, įvertinant patentavimo finansavimo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą skirtinguose patentavimo etapuose. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-06-30 Priemonė Remiantis atlikto vertinimo rezultatais, parengti pasiūlymus dėl patentavimo skatinimo priemonių ir jų taikymo sąlygų tobulinimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-12-31 Priemonė Priimti sprendimus dėl patentavimo skatinimo priemonių tobulinimo ir pradėti jas įgyvendinti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2028-06-30
			Rekomendacija: Siekiant didinti inovacijų srityje taikomų mokesčių lengvatų veiksmingumą ir prieinamumą verslui, kartu su Tarpinstitucine darbo grupe, sudaryta mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti: pertvarkyti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms taikomų mokesčių lengvatų administravimo procesus, mažinant administracinę naštą verslui ir užtikrinant, kad kontrolė būtų grindžiama rizikos vertinimu; taikyti standartizuotus įkainius deklaruojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų sąnaudas, supaprastinant administracinius procesus, užtikrinant tinkamą kontrolę ir atitiktį taikomiems reikalavimams; išplėsti inovacijoms skirtų mokesčių lengvatų taikymą, kuris skatintų intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir komercializavimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis MTEP mokesčių lengvata pasinaudojusių įmonių dalis iš MTEP veiklą deklaravusių įmonių Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 41 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Atlikti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skatinimui taikomų mokestinių priemonių administravimo procesų, administracinės naštos verslui ir kontrolės mechanizmų veiksmingumo vertinimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-06-30 Priemonė Atlikti MTEPI veiklų sąnaudų deklaravimo ir pagrindimo praktikos vertinimą ir parengti pasiūlymus dėl administracinių procesų supaprastinimo, užtikrinant tinkamą kontrolę ir atitiktį taikomiems reikalavimams. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-06-30 Priemonė Įvertinti papildomų mokestinių paskatų taikymo galimybes inovacijoms skatinti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-06-30 Priemonė Įvertinti intelektinės nuosavybės kūrimo, apsaugos ir komercializavimo skatinimo priemonių veiksmingumą ir parengti pasiūlymus dėl jų tobulinimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2027-12-31 Priemonė Įvertinus 11.1–11.4 priemonių rezultatus, parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl MTEPI ir inovacijų skatinimo priemonių, įskaitant mokestines paskatas, tobulinimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2028-06-30
Energetika	Atsinaujinantys energijos ištekliai	Auditas: Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto auditas
			Rekomendacija: Siekiant objektyviai įvertinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyto tikslo (iki 2030 m. pastatyti jūrinio vėjo parkus, kurių įrengtoji galia sieks 1,4 GW) pasiekimo galimybę, atlikti su pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko įgyvendinimu susijusių vidinių ir išorinių veiksnių analizę, jos pagrindu numatyti realius projekto įgyvendinimo terminus ir priimti konkrečius sprendimus dėl tolesnio projekto įgyvendinimo. Rekomendaciją įgyvendina: UAB „Ignitis renewables“	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Priimtas duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio projekto įgyvendinimo Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepriimtas (2025 m.) Siektina reikšmė: Priimtas (2026 m.) Priemonės Priemonė Atlikti su pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko įgyvendinimu susijusių vidinių ir išorinių veiksnių analizę, kurioje būtų numatyti projekto įgyvendinimo scenarijai. Priemonę įgyvendina UAB „Ignitis renewables“ Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atlikta Jūrinio vėjo energetikos scenarijų įgyvendinimo Lietuvoje analizė. Pateikta ataskaita anglų (originaliai) ir lietuvių (vertimas) kalbomis. Analizėje teikiama informacija sudaro Bendrovės komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją. Atsižvelgiant į tai, ji negali būti atskleista tretiesiems asmenims be atskiro raštiško Bendrovės sutikimo. 2026-06-30 Priemonė Pateikti analizę Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Priemonę įgyvendina UAB „Ignitis renewables“ Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Analizė pateikta Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. 2026-06-30
Energetika	Branduolinė energetika	Auditas: Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti tinkamą ruošimąsi giluminio atliekyno įrengimui, koordinuoti veiksmus, kad būtų kaupiama reikiama lėšų suma atliekų padėjimui į atliekyną. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2024-12-31
		Rodikliai Rodiklis Teisės aktai ar jų pakeitimai, užtikrinantys reikiamų lėšų kaupimą giluminio atliekyno įrengimui Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepriimti teisės aktų pakeitimai (2021 m.) Siektina reikšmė: Priimti teisės aktai ar jų pakeitimai (2024 m.) Priemonės Priemonė Sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri įvertintų galimus papildomus finansavimo šaltinius (Rezerviniam fondui papildyti) ir pasiūlytų optimizuotą finansavimo modelį bei jo peržiūros tvarką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2021-10-20 Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.180 sudaryta darbo grupė, kuriai iki 2022-12-30 pavesta parengti pasiūlymus dėl papildomų Rezervinio (stabilizavimo) fondo pajamų šaltinių ir optimizuoto giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo projekto finansavimo modelio bei jo peržiūros. 2021-10-01 Priemonė Pateikti Vyriausybei darbo grupės veiklos rezultatus ir parengti teisės aktų projektus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. sausio mėn. Energetikos ministerija informavo, kad 2023-05-10 VĮ Ignalinos atominė elektrinė, kaip giluminio atliekyno įrengimo projekto vykdytoja, ir Švedijos kompanija SKB International pasirašė sutartį dėl giluminio atliekyno įrengimo projekto veiksmų plano ir grafiko parengimo ir kainos (kainos dedamųjų, vertinimo pagrindo, reikšmingų prielaidų) nustatymo paslaugos atlikimo iki 2024 metų balandžio mėnesio. 2023 m. liepos mėn. Energetikos ministerija kartu su VĮ Ignalinos atomine elektrine parengė paslaugos (pasiūlymams dėl papildomų Rezervinio (stabilizavimo) fondo pajamų šaltinių ir optimizuoto giluminio atliekyno įrengimo projekto finansavimo modelio bei jo peržiūros nustatyti) pirkimo techninę specifikaciją, kvalifikacinius reikalavimus teikėjams ir pasiūlymų vertinimo kriterijus, ir inicijavo darbo grupės posėdį šiems dokumentų projektams aptarti. Pokalbių su Finansų ministerijos atstovais metu buvo nuspręsta prieš posėdį organizuoti energetikos ir finansų viceministrų susitikimą. Rugsėjo mėn. vykusio susitikimo metu buvo sutarta, kad Finansų ministerija kelių mėnesių bėgyje padarys analizę apie galimybes padidinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukas (nustatyti didesnes įplaukas iš jau nustatytų fondą papildymo šaltinių ir (ar) nukreipti dalį surinktų valstybės biudžeto įplaukų į fondą ir kt.) ir pateiks šią informaciją Energetikos ministerijai. Tuomet bus sprendžiama, ar reikalingas ir kokios apimties anksčiau nurodytų paslaugų pirkimas. Energetikos ministerija 2024 m. liepos mėn. informavo, kad reikšmingo pokyčio vykdant priemonę nėra. 2023-10-01
Energetika	Energetinis saugumas	Auditas: Elektros energetikos sektoriaus valdymas
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą, suderinti skirtinguose dokumentuose numatytus atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros tikslus, pasirinkti ir patvirtinti priemones šiems tikslams pasiekti. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Elektros energijos iš AEI dalis galutiniame elektros energijos suvartojime Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 25,5 proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: 38 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Atlikti visų AEI srities planavimo dokumentų tikslų peržiūrą ir suvienodinti planavimo dokumentuose ir AEI įstatyme numatytus AEI plėtros tikslus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2025-12-31 Priemonė Peržiūrėti planavimo dokumentuose numatytas priemones AEI tikslams pasiekti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2025-12-31
			Rekomendacija: Siekiant didinti energetinį saugumą, užtikrinti visapusišką Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją su kontinentinės Europos tinklais, įgyvendinant visus sinchronizacijos veiksmų ir priemonių plane numatytus veiksmus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija	2029-03-31
		Rodikliai Rodiklis Įgyvendintų sinchronizacijos veiksmų ir priemonių įgyvendinimo plane numatytų veiksmų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 47,2 proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Faktinė reikšmė: 75,76 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Atnaujinti Sinchronizacijos veiksmų ir priemonių planą suskirstant veiksmus į reikalingus saugumui užtikrinti, stabilumui užtikrinti ir integracijai į ES vidaus rinką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino nutarimą Nr. 192, kuriuo pakeitė Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros energetikos sistemos saugumo ir patikimumo stiprinimo veiksmų ir priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 918 „Dėl Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros energetikos sistemos saugumo ir patikimumo stiprinimo veiksmų ir priemonių plano patvirtinimo". Patikslinto plano 7 punkte yra aiškiai priskirti Plano veiksmai ir priemonės pagal jų pobūdį – elektros energetikos sistemos saugumą didinantys, elektros energetikos sistemos stabilumą ir integraciją su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka užtikrinantys veiksmai ir priemonės. "7. Plano 9.1, 9.2, 9.3.2.1, 9.3.3, 9.3.9, 9.4.2, 9.4.3, 12.1.7.1 papunkčiuose yra nurodyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos saugumą didinantys veiksmai ir priemonės, Plano 9.3.1, 9.3.2.2, 9.3.4–9.3.8, 9.4.1, 9.4.4, 9.4.5, 12.1.1–12.1.6, 12.1.7.2, 12.1.13 papunkčiuose – elektros energetikos sistemos stabilumą užtikrinantys veiksmai ir priemonės, Plano 9.4.6 ir 12.1.8–12.1.12 papunkčiuose – integraciją su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka užtikrinantys veiksmai ir priemonės. Plano 9.3 ir 12.1.7 papunkčiuose yra nurodyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos saugumą didinantys ir elektros energetikos sistemos stabilumą užtikrinantys veiksmai ir priemonės, Plano 9.4 ir 12.1 papunkčiuose – ir integraciją su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka užtikrinantys veiksmai ir priemonės. Plano veiksmai ir priemonės laikomi tinkamai įgyvendintais, jeigu Plane numatytu eiliškumu ir nurodytais įvykdymo terminais yra pasiekiami reikalaujami rezultatai. " 2024-12-31 Priemonė Užtikrinti Sinchronizacijos veiksmų ir priemonių plane numatytų veiksmų įgyvendinimą nustatytais terminais. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) - Nuo 2020 iki 2025 m. vasario mėn. Baltijos šalyse buvo įgyvendinti esminiai sinchronizacijos projektai, reikalingi užtikrinti sinchroninį susijungimą su kontinentinės Europos tinklais: o Valdymo sistemų parengimas: automatinio generacijos valdymo (AGV), dažnio stabilumo vertinimo valdymo sistema (FSAS) o Reikalingos infrastruktūros įrengimas: naujų jungčių statybą ir stiprinimas, skirstyklos ir TP, sinchroniniai kompensatoriai o 2023 m. atliktas Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas - 2024 m. liepos 16 d. Baltijos šalių operatoriai informavo BRELL sutarties šalis apie BRELL sutarties nepratęsimą ir atsijungimą nuo IPS/ UPS sinchroninės zonos 2025 m. vasario mėn. - 2024 m. lapkričio 26 d. ENTSO-E RGCE patvirtino Baltijos šalių pasirengimą susijungti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasario mėn. - 2025 m. vasario 8 d. 09:09 val. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos galutinai atsijungė nuo IPS/UPS sistemos ir pradėjo veikti izoliuotu režimu, kurio metu buvo atlikti izoliuoto darbo bandymai - 2025 m. vasario 9 d. 14:05 val. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sėkmingai pradėjo veikti nuolatiniu sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. 2028-12-31
Informacinių išteklių valdymas	Dirbtinis intelektas	Auditas: Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti kryptingą ir koordinuotą DI sprendimų plėtrą viešajame sektoriuje: inicijuoti pokyčius, kurie leistų įtvirtinti nacionalinį strateginį požiūrį į DI taikymą viešajame sektoriuje; užtikrinti informacijos apie DI integraciją viešajame sektoriuje prieinamumą ir keitimąsi gerąja praktika. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2030-12-31
		Rodikliai Rodiklis Viešojo sektoriaus subjektų, vertinančių DI pritaikymo produktyvumo pokytį, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 9,1 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 85 proc. (2030 m.) Priemonės Priemonė Nacionalinės skaitmeninės plėtros darbotvarkės apimtyje nustatyti ir patvirtinti strateginius tikslus, susijusius su DI taikymu viešajame sektoriuje. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2026-12-31 Priemonė Sukurti viešąją platformą, kurioje būtų pateikta informacija apie visus viešajame sektoriuje įdiegtus DI sprendimus ir (arba) vykdomus / įvykdytus DI projektus: kas daroma, kokiu tikslu, kas atsakingas, kokie rezultatai. Priemonę įgyvendina Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant sudaryti sąlygas viešojo sektoriaus subjektams tinkamai taikyti DI technologijas, parengti DI metodines rekomendacijas. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2030-12-31
		Rodikliai Rodiklis Viešojo sektoriaus subjektų, nenaudojančių DI sprendimų savo veikloje dėl metodinių rekomendacijų trūkumo, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 47,9 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 15 proc. (2030 m.) Priemonės Priemonė Sukurti metodines rekomendacijas, kaip praktiškai planuoti, kurti ar diegti ir stebėti DI sprendimus (įskaitant duomenų valdymo procesus per visą DI sprendimo gyvavimo ciklą). Priemonę įgyvendina 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti kryptingą DI skaičiavimo pajėgumų didinimą, tobulinti esamų DI skaičiavimo pajėgumų stebėseną taip, kad ji būtų paremta rodikliais ir leistų vertinti būsimus viešojo sektoriaus skaičiavimo poreikius. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis Parengtas ir kasmet atnaujinamas DI skaičiavimo pajėgumų didinimo planas, apimantis nustatytais rodikliais išmatuotus esamus DI skaičiavimo pajėgumus bei įvertintus būsimus DI skaičiavimo pajėgumus ir poreikius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Neparengtas (2024 m.) Siektina reikšmė: Parengtas ir kasmet atnaujinamas (2028 m.) Priemonės Priemonė Vykdyti kasmetinę VSSA IT paslaugų gavėjų (esamų ir konsoliduojamų) apklausą dėl DI skaičiavimo pajėgumų poreikių. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant įvertinti virtualiųjų mašinų su GPU poreikį dirbtinio intelekto (DI) sprendimams, 2025–2026 m. buvo atliktos dvi IT paslaugų gavėjų apklausos. Pirmosios apklausos, vykusios 2025 m. gegužės 14–26 d., metu atsakymus pateikė 118 iš 290 apklaustų įstaigų (40,7 proc.), iš kurių 11 įstaigų (9,3 proc. atsakiusiųjų) nurodė poreikį naudotis virtualių mašinų su GPU paslaugomis. Antrosios apklausos, vykusios 2026 m. vasario 26 d. – kovo 10 d., metu atsakymus pateikė 104 iš 289 apklaustų įstaigų (36,0 proc.), iš kurių 16 įstaigų (15,38 proc. atsakiusiųjų) nurodė planuojančios naudotis virtualiųjų mašinų su GPU paslaugomis. Apklausų rezultatai rodo, kad dalis valstybės institucijų ir įstaigų planuoja naudoti GPU išteklius dirbtinio intelekto sprendimams diegti ir eksploatuoti, o antrojoje apklausoje poreikį išreiškusių įstaigų dalis buvo didesnė nei pirmojoje. 2025-12-31 Priemonė Parengti ir kasmet atnaujinti planą, kuriame būtų planuojama VSSA DI skaičiavimo pajėgumų plėtra per artimiausius trejus kalendorinius metus. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sudarytas ir patvirtintas Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų plėtros 2026-2028 m. planas. 2025-12-31 Priemonė VSSA IT paslaugų platformoje pradėti vykdyti esamų DI skaičiavimo pajėgumų stebėseną, kuri leistų vertinti esamų pajėgumų apimtis ir planuoti jų plėtrą. Priemonę įgyvendina 2026-12-31 Priemonė Papildyti VSSA IT paslaugų valdymo sistemos procesą „P02-03-01 Paslaugų pajėgumų valdymas“ ir metinę „Pajėgumų panaudojimo ataskaitą“ DI skaičiavimo pajėgumų stebėsenos rodikliais, kurie leistų vertinti esamų pajėgumų panaudojimo naudą. Priemonę įgyvendina 2026-12-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad viešojo sektoriaus subjektai turėtų pakankamas kompetencijas, reikalingas DI technologijoms pritaikyti, užtikrinti galimybę dalyvauti DI mokymuose ir gauti metodinę informaciją. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2030-12-31
		Rodikliai Rodiklis Viešojo sektoriaus subjektų, vertinančių savo žinias ir kompetencijas DI srityje kaip pakankamas, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 27,3 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 85 proc. (2030 m.) Priemonės Priemonė Įsteigti konsultacijų funkciją VSSA, kuri teiktų metodinę pagalbą viešojo sektoriaus subjektams, norintiems kurti arba įsidiegti DI sprendimus. Priemonę įgyvendina 2026-12-31 Priemonė Organizuoti praktinius mokymus viešojo sektoriaus subjektams dėl DI sprendimų kūrimo, diegimo ir stebėsenos. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo iniciatyvą Dirbtinio intelekto (toliau – DI) mokymų platforma. Mokymų tikslas – suteikti viešojo sektoriaus darbuotojams praktinių žinių apie DI įrankius ir jų saugų, atsakingą, t. y. teisinius bei etinius reikalavimus atitinkantį, taikymą vykdant pavestas funkcijas. Mokymai apima šias temas: įvadas apie DI (pagrindiniai DI veikimo principai, taikymo viešajame sektoriuje galimybės, grėsmės); populiariausi DI įrankiai; DI įrankių taikymas vykdant pavestas funkcijas (dokumentų (įskaitant teisės aktus) analizė, automatiniai tekstų šablonai, protokolų, santraukų ir turinio generavimas, informacijos paieška, analizė ir kt.); privatumas ir duomenų apsauga (duomenų saugojimo principai, Europos Komisijos gairės dėl draudžiamos DI praktikos, Europos Sąjungos DI akto nuostatos dėl duomenų tvarkymo, skaidrumo ir rizikų vertinimo ir kt.); DI etika ir teisė (pagrindiniai DI etikos principai, ES DI akto nuostatos ir rizikų klasifikavimas, atsakomybės ribos (žmogaus kontrolė, žmogaus sprendimo vaidmuo, atsakomybė už klaidas), organizacijos DI politika). Pirmasis mokymų etapas vykdomas 2025 m. birželio–rugpjūčio mėn. Buvo numatytos atskiros atsikartojančios sesijos birželio 19, 20 d., liepos 17, 24 d., rugpjūčio 14 ir 21 d. Jų metu prie mokymų kviesti prisijungti Lietuvos Respublikos ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojai, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos darbuotojai. 2025 m. birželio–liepos mėn. įvyko keturios mokymų sesijos. Į jas užsiregistravo apie 4000 dalyvių. 2025 m. rugpjūčio mėn. suplanuotos dvi mokymų sesijos. Į jas užsiregistravo apie 2000 dalyvių. Laukiama šių mokymų sesijų įgyvendinimo. 2027-12-31 Priemonė Sukurti metodinį savianalizės įrankį, skirtą identifikuoti galimybes DI diegimui viešojo sektoriaus organizacijose, ištestuoti įrankį bent 2 organizacijose ir pristatyti jį viešojo sektoriaus subjektams bei konsultuoti dėl jo naudojimo. Priemonę įgyvendina Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra 2027-12-31 Priemonė Sukurti metodinį savianalizės įrankį, skirtą padėti formuoti DI produktų vystymo praktiką viešajame sektoriuje, ištestuoti įrankį bent 2 organizacijose ir pristatyti jį viešojo sektoriaus subjektams bei konsultuoti dėl naudojimo. Priemonę įgyvendina Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra 2027-12-31
Informacinių išteklių valdymas	Informacinių išteklių valdymas	Auditas: Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas
			Rekomendacija: Siekiant mažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį neatlygintinai suteiktų paslaugų sąnaudoms kompensuoti, numatyti priemones, kuruos užtikrintų, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos naudotųsi galimu ekonomiškiausiu duomenų gavimo būdu. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2024-12-31
		Pokytis: Siekiant identifikuoti priežastis, dėl kurių duomenų gavėjai ne visada naudojasi ekonomiškiausiu duomenų gavimo būdu, valstybės mastu 2022 m. atlikta analizė. Nustatyta, kad ne visais atvejais „sistema-sistema“ būdas patogus ir tinkamas naudojimui: būdo forma neturi juridinės reikšmės, ne visi gavėjai turi integruotas sąsajas ir įdiegtas sistemas, pritaikytas nuskaityti tokiu būdu gautus duomenis, nepatogus formatas (xml) didelės apimties duomenims analizuoti. Taip pat, nustatyta, kad institucijos, gaunančios neatlygintinai registrų duomenis nepakankamai kontroliuoja duomenų gavimą, todėl nevaldo neatlygintinai gaunamų duomenų srautų. Po atliktos analizės, informacinių sistemų tvarkytojams tais atvejais, kai duomenys duomenų gavėjams teikiami neatlygintinai, pavesta vykdyti teikiamų duomenų kiekio stebėseną ir kas ketvirtį jos rezultatus pateikti registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojams, taip pat asignavimų valdytojams, jei valdytojai patys nevaldo asignavimų, sudaromose ir keičiamose duomenų teikimo sutartyse nustatyti duomenų gavėjų gaunamų duomenų tvarkymo stebėsenos ir atskaitomybės sąlygos. Įgyvendinus rekomendacijos priemones nepasiekti rodikliai „Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (TR/TAAR/NIRVAR/VSR/NTR/JAR)“: nesumažėjo valstybės biudžeto lėšų poreikis neatlygintinai suteiktų paslaugų sąnaudoms kompensuoti. Stebėseną tęsiame norėdami pamatuoti įgyvendintų priemonių rezultatą. Rodikliai Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Vedybų sutarčių registras (išrašas)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 87 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 29,2 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Nekilnojamojo turto registras (išrašas)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 99 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 99,46 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Testamentų registras (išrašas)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 2 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 2,02 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Turto arešto aktų registras (išrašas)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 14 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 18,9 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras (išrašas)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 14 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 39,43 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras (išrašo santrauka)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 25 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Juridinių asmenų registras (išplėstinis išrašas su istorija)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 99 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 99,27 proc. (2024 m.) Rodiklis Paslaugų, teikiamų „sistema-sistema“ būdu, dalis nuo visų neatlygintinai suteiktų paslaugų (Juridinių asmenų registras (pagrindinių duomenų išrašas)) Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 99 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 98,91 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Siekiant identifikuoti priežastis, dėl kurių duomenų gavėjai ne visada naudojasi ekonomiškiausiu duomenų gavimo būdu, valstybės mastu organizuoti analizę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant identifikuoti priežastis, dėl kurių duomenų gavėjai ne visada naudojasi ekonomiškiausiu duomenų gavimo būdu, valstybės mastu Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. atliko analizę ir nustatė, kad nors „sistema-sistema“ būdas yra akcentuojamas kaip pigiausias, tačiau yra esminiai šio duomenų teikimo būdo trūkumai: - duomenų gavėjas turi turėti integruotas sąsajas ir įdiegtas sistemas, pritaikytas nuskaityti tokiu būdu gautus duomenis. Institucijos nėra suinteresuotos (investuoti) diegti tokias sistemas, kadangi ir taip duomenis gauna neatlygintinai. -„sistema-sistema“ (xml) formatas (priešingai nei pdf) nėra patogus vartotojui (išrašo pdf formatas pagal formą laikytinas oficialiu RC dokumentu), todėl subjektams, kurie ima nemažai duomenų, pagal darbo specifiką „sistema – sistema“ gauti duomenys nėra pritaikomi. Pavyzdžiui, teismas, socialinės tarnybos negali prijungti į bylos medžiagą „sistema-sistema“ formato išrašo. 2022-12-31 Priemonė Pagal vertinimo rezultatus inicijuoti sprendimai identifikuotoms priežastims šalinti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. atliko analizę ir nustatė, kad institucijos, gaunančios neatlygintinai registrų duomenis nepakankamai kontroliuoja duomenų gavimą, todėl nevaldo neatlygintinai gaunamų duomenų srautų (yra prielaidos piktnaudžiauti privilegijomis). Siekiant išvengti perteklinio asmens duomenų tvarkymo ir mažinti teikiamų duomenų kiekį, Vyriausybė 2022-12-21 priėmė nutarimą Nr. 1293 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimo Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ . Aprašas buvo papildytas 5-1 punktu, kuriame registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams tais atvejais, kai duomenys duomenų gavėjams teikiami neatlygintinai, pavesta vykdyti teikiamų duomenų kiekio (atliekamų užklausų) stebėseną ir kas ketvirtį jos rezultatus pateikti registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojams, taip pat asignavimų valdytojams, jei valdytojai patys nevaldo asignavimų; sudaromose ir keičiamose duomenų teikimo sutartyse nustatyti duomenų gavėjų gaunamų duomenų tvarkymo stebėsenos ir atskaitomybės sąlygas. 2023-01-30
Informacinių išteklių valdymas	Informacinių išteklių valdymas	Auditas: Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas
			Rekomendacija: Siekiant efektyviai ir rezultatyviai įgyvendinti konsolidavimo procesą ir pasiekti jo tikslus, kasmet vertinti konsolidavimo proceso naudą ir tikslų pasiekimą, priimti sprendimus dėl realiai veikiančio finansavimo modelio, kuris leistų teikti visas į IT paslaugų katalogą įtrauktas paslaugas, sukūrimo, skatinti paslaugų gavėjus naudotis centralizuotai teikiamomis paslaugomis. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2028-06-30
		Rodikliai Rodiklis Į IT paslaugų katalogą įtrauktų centralizuotai teikiamų paslaugų dalis (proc.). Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 78 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis Institucijų, kurios naudojasi joms reikalingomis centralizuotai teikiamomis paslaugomis, dalis (proc.). Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 47 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 70 proc. (2027 m.) Rodiklis Konsolidavimo proceso metu sutaupytų asignavimų dalis infrastruktūros sukūrimui ir centralizuotam paslaugų teikimui (proc.). Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 30 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Siekiant turėti realiai veikiantį finansavimo modelį, atlikti teisinės bazės, reikalingos realiai veikiančiam finansavimo modeliui, peržiūrą ir reikiamus pakeitimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2026-12-31 Priemonė Pašalinti priežastis, dėl kurių nebuvo galima teikti IT paslaugų. Priemonę įgyvendina 2027-12-31 Priemonė Peržiūrėti IT paslaugų katalogą ir atsisakyti neaktualių paslaugų ar paslaugų, kurių nėra galimybės teikti. Priemonę įgyvendina 2026-12-31 Priemonė Skatinti klientus naudotis konsoliduotomis IT paslaugomis (kasmet organizuoti viešinimo kampanijas, taikyti kitas informavimo priemones). Priemonę įgyvendina 2027-12-31 Priemonė Patvirtinti naudos rodiklio matavimo aprašymą ir kasmet atlikti naudos vertinimą. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant įvairiapusiškai įvertinti konsolidavimo naudą, skaičiuojami trys Valstybės biudžeto lėšų sutaupymą vertinantys rodikliai: 1. Konsoliduotų IT paslaugų įkainių nuokrypis (proc.) (vertinama koks yra Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (toliau - VSSA) teikiamų pagrindinių IT paslaugų kainos nuokrypis lyginant su vidutine rinkos kaina, skaičiuojamas kasmet) 2. Viešųjų pirkimų administracinės naštos sumažinimas (proc.) (vertinamas viešųjų pirkimų administracinės naštos sumažėjimas pabaigus konsolidavimo procesą, skaičiuojamas vieną kartą, pabaigus konsolidavimą) 3. Energetinio efektyvumo nauda įgyvendinus IT infrastruktūros konsolidavimą (proc.) (vertinama, kiek konsoliduota IT infrastruktūra sumažina elektros energijos suvartojimą IT infrastruktūros poreikiams, skaičiuojamas vieną kartą, pabaigus konsolidavimą) Siekiant įvertinti naudojimąsi konsoliduotomis IT paslaugomis, skaičiuojamas rodiklis "Konsoliduotų IT paslaugų naudojimo apimtys" (proc.), kuriuo skaičiuojama kiek paslaugų gavėjai realiai naudojasi centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis. Rodiklį numatyta skaičiuoti kasmet. 2025-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti duomenų ir informacinių sistemų saugą, papildyti vertinimo metodiką nurodant, kaip reikėtų įvertinti galimą duomenų pažeidimo poveikio lygį valstybei, institucijoms ir gyventojams, identifikuoti institucijas, kurios nėra įvertinusios jų svarbos, ir skatinti atlikti šį vertinimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2027-06-30
		Rodikliai Rodiklis Institucijų valdomų informacinių sistemų, kurių svarbos vertinimas atnaujintas, dalis (proc.). Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 59 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 69,2 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Identifikuoti informacines sistemas, kurių svarbos vertinimas neatliktas, siekti, kad šių informacinių sistemų valdytojai atliktų informacinių sistemų svarbos vertinimus. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025–2026 m. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra identifikavo informacines sistemas, kurių svarbos vertinimas nebuvo atliktas, ir kelis kartus pakartotinai kreipėsi į jų valdytojus, ragindama pradėti ar užbaigti svarbos vertinimo derinimo procedūras bei pateikti vertinimo rezultatus. 2026 m. kovo mėn. duomenimis, registre buvo identifikuota apie 71 informacinė sistema (iš 431 registruoto objekto), kurių 45 valdytojai dar nebuvo pradėję derinimo procedūrų: 19 valdytojų nepateikė jokios informacijos apie 29 jų valdomas sistemas, o 26 valdytojai (42 informacinės sistemos) informavo apie planuojamas derinimo datas ir terminus. 2026-03-31 Priemonė Įvertinti VII svarbos vertinimo metodikos tikslinimo poreikį ir, esant VII svarbos vertinimo tikslinimo poreikiui, atlikti jos pakeitimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2026-12-31
Informacinių išteklių valdymas	Kibernetinis saugumas	Auditas: Kibernetinio saugumo užtikrinimas
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti kibernetinės apsaugos, prevencijos ir atsako priemonių panaudojimą, turi būti diegiamas ir nacionaliniu mastu koordinuojamas informacinių technologijų saugumo rizikų (įskaitant kibernetines) valdymo procesas, kuris leistų gautą informaciją apie kibernetinio saugumo rizikingumo būklę naudoti priimant strateginius sprendimus dėl kibernetinio saugumo stiprinimo. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis Nacionalinei stebėsenos sistemai IT saugumo rizikos vertinimus pateikusių valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (arba) tvarkytojų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nežinoma proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atliktų atitikties saugumo reikalavimams, taikomiems valstybės informacinių išteklių valdytojams ir (arba) tvarkytojams ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, vertinimų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nežinoma proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 70 proc. (2028 m.) Rodiklis Sudarytas ir kasmet atnaujinamas nacionalinis kibernetinio saugumo rizikos profilis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nesudarytas (2022 m.) Siektina reikšmė: Sudarytas ir kasmet atnaujinamas (2028 m.) Priemonės Priemonė Nustatyti Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, apraše reikalavimą valstybės informacinių išteklių valdytojams ir (arba) tvarkytojams, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams teikti atliktų ryšių ir informacinių sistemų rizikos vertinimų ataskaitas nacionalinei stebėsenos sistemai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023-07-19 priimti teisės aktų pakeitimai (LRV nutarimas Nr. 573 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, LRV nutarimas Nr. 574 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-13 nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, LRB nutarimas Nr. Nr. 575 „„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“), kuriais nustatyta, kad kibernetinio saugumo subjektai ne rečiau kaip kartą per metus arba po esminių organizacinių ar sisteminių pokyčių turi atlikti rizikos vertinimą ir jį paskelbti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams stebėsenos sistemoje. 2024-12-31 Priemonė Remiantis nacionalinei stebėsenos sistemai pateiktais ryšių ir informacinių sistemų rizikos vertinimų duomenimis, atlikti nacionalinio lygio kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir analizę, sudaryti sektorių rizikos profilius. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengta atnaujinta kibernetinio saugumo rizikos vertinimo metodika, kuri yra įkelta į KSIS GRC modulį ir yra pasiekiama atsisiuntimui KSS (KSS gali atsisiųsti rizikos vertinimo metodikos aprašymą, rizikos vertinimo lenteles reikalingas atlikti rizikos vertinimą, bei mokymų medžiagą). Iki 2026 balandžio mėn. planuojamas GRC modulyje įdiegti funkcionalumą, kad rizikos vertinimą būtų galima atlikti tiesiogiai GRC sistemoje, vykdomi programavimo, diegimo ir testavimo darbai. 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant kibernetinio saugumo subjektams efektyviau įgyvendinti teisės aktuose nustatytus saugumo reikalavimus, sukurti bendrą kibernetinio saugumo ir informacinių išteklių IT saugos atitikties vertinimo metodiką, sudarančią galimybes atlikti išsamų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams vertinimą ir leisiančią priežiūrą bei stebėseną atliekančiai institucijai rezultatyviau pateikti duomenimis grįstą faktinės būklės nacionalinio lygiu analizę, įžvalgas, apibendrinimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis Nacionalinei stebėsenos sistemai IT saugumo rizikos vertinimus pateikusių valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (arba) tvarkytojų ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nežinoma proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Nacionalinės stebėsenos sistemos priemonėmis atliktų valstybės informacinių išteklių IT saugumo atitikties vertinimų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nežinoma proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atliktų atitikties saugumo reikalavimams, taikomiems valstybės informacinių išteklių valdytojams ir (arba) tvarkytojams ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, įvertinimų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nežinoma proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 70 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Sukurti bendrą kibernetinio saugumo ir informacinių išteklių IT saugos atitikties vertinimo metodiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2026 m. vasario 25 d. įsigaliojo įsakymas „Dėl Kibernetinio saugumo auditų atlikimo metodikos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Kibernetinio saugumo auditų atlikimo metodika ir įtvirtintas vieningas kibernetinio saugumo atitikties vertinimo metodinis pagrindas. 2026-12-31 Priemonė Sukurti bendrą elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo stebėsenos sistemą: 1. Parengti organizacinių ir techninių saugumo reikalavimų nacionalinės stebėsenos sistemos skaitmenino sprendimo įgyvendinimo modelio sukūrimo ir įdiegimo galimybių studiją. 2. Įsigyti, išvystyti ir įdiegti aparatinę ir (arba) programinę įrangą, skirtą skaitmeniniam organizacinių ir techninių saugumo reikalavimų stebėsenos sprendimui įgyvendinti. 3. Sukurti ir įdiegti organizacinių ir techninių saugumo reikalavimų nacionalinės stebėsenos sistemos skaitmeninį sprendimą. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Krašto apsaugos kibernetinio saugumo informacinė sistema sukurta. Sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas 2026 m. birželio 8 d. užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje. Veikla (priemonė) įgyvendinta įgyvendinus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (RRF) projektą „Nacionalinės kibernetinio saugumo stebėsenos sistemos sukūrimas“. 2027-12-31
Informacinių išteklių valdymas	Skaitmeninė plėtra	Auditas: Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas
			Rekomendacija: Siekiant spartesnio ir veiksmingesnio strateginių tikslų įgyvendinimo skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas, imtis veiksmų, kurie paskatintų: -politiką įgyvendinančias institucijas siekti geresnių rezultatų paslaugų skaitmenizavimo srityje; -viešąsias ir administracines paslaugas teikiančias valstybės įstaigas bei savivaldybes dalyvauti skaitmeninimo iniciatyvų įgyvendinimo procese. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija	2030-12-31
		Rodikliai Rodiklis Įgyvendintų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo projektų, kurių trukmė ne ilgesnė kaip 2,5 metų, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 9 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 55 proc. (2030 m.) Rodiklis Plėtros programose numatytų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo priemonių įgyvendinime dalyvaujančių viešąsias ir administracines paslaugas teikiančių institucijų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 27 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 50 proc. (2030 m.) Rodiklis Elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams vertinimus atliekančių institucijų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 35 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 85 proc. (2030 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir patvirtinti elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo brandos lygius ir elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų brandos lygio vertinimo metodiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengtas Elektroninių paslaugų brandos lygio vertinimo metodikos projektas, kuris šiuo metu yra pateiktas oficialiam derinimui su susiinteresuotomis institucijomis. Institucijos savo pastabas ir pasiūlymus gali teikti iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. Nuoroda į projektą TAIS : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ebdc2611767511f09f35d7a7964762ee?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=5f300c84-9e1f-4d2b-a265-f61c0c177d74 2025-03-31 Priemonė Parengti ir patvirtinti elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimo gaires, nustatant tipinius elektroniniu būdu teikiamos viešosios ar administracinės paslaugos teikimo proceso žingsnius, jų sujungimą į vientisą paslaugos teikimo procesą, ir elektroniniu būdu teikiamos viešosios ar administracinės paslaugos sukūrimą ir įdiegimą naudojant Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos bendro naudojimo komponentus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengtas Elektroninių paslaugų kūrimo gairių projektas, kuris šiuo metu yra pateiktas oficialiam derinimui su suinteresuotomis institucijomis. Institucijos savo pastabas ir pasiūlymus gali teikti iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. Nuoroda į projektą TAIS : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ebdc2611767511f09f35d7a7964762ee?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=5f300c84-9e1f-4d2b-a265-f61c0c177d74 2024-06-30 Priemonė Atnaujinti elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų tinkamumo naudotojams (Lietuvos ir užsienio šalių gyventojams) užtikrinimo priemonių metodines rekomendacijas. Priemonę įgyvendina Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengtos/atnaujintos Elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų tinkamumo naudotojams (Lietuvos ir užsienio šalių gyventojams) užtikrinimo priemonių metodinės rekomendacijos: Elektroninių paslaugų brandos lygio vertinimo metodika; Elektroninių paslaugų kūrimo gairės. Parengti projektai derinti su suinteresuotoms institucijomis. Gautos pastabos. Šiuo metu atliekamas projektų tikslinimas pagal pateiktas pastabas. 2024-12-31
Informacinių išteklių valdymas	Viešasis saugumas	Auditas: Elektroniniai nusikaltimai
			Rekomendacija: Siekiant, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevencinės veiklos įgyvendinimas darytų didesnį poveikį šalies gyventojų gebėjimui atpažinti šias grėsmes, užtikrinti tarpinstitucinį prevencinės veiklos nusikaltimų elektroninėje erdvėje srityje planavimą, koordinavimą ir poveikio matavimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2024-12-31
		Rodikliai Rodiklis Gyventojų, žinančių apie oficialius kanalus , kuriais galima pranešti apie elektroninius nusikaltimus ar kitą neteisėtą veiką internete, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 17 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 30 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Rodiklis neišmatuojamas. proc. (2025 m.) Rodiklis Gyventojų, kurie mano, kad nėra gerai informuoti arba yra visiškai neinformuoti apie elektroninių nusikaltimų grėsmes, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 42 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 35 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Rodiklis neišmatuojamas. proc. (2025 m.) Rodiklis Gyventojų, kurie mano, kad yra pajėgūs veiksmingai apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 40 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 55 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Rodiklis neišmatuojamas. proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Sukurti ir įgyvendinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą, užtikrinantį tarpinstitucinį prevencinės veiklos nusikaltimų elektroninėje erdvėje srityje planavimą, koordinavimą ir poveikio matavimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyksta derinimas. Laukiama tolimesnių sprendimų dėl parengto Lietuvos Respublikos teisės pažeidimų prevencijos įstatymo projekto ir lydimųjų teisės aktų. 2022-06-30
			Rekomendacija: Siekiant gerinti kibernetinio saugumo subjektų kibernetinių incidentų, kurie galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje, identifikavimą ir sustiprinti policijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro bendradarbiavimą šioje srityje: 1.suderinti kibernetinio saugumo incidentų ir nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje taksonomiją, kuri leistų identifikuoti, kurie kibernetiniai incidentai galimai yra nusikalstamos veikos; 2. pagal suderintą kibernetinių incidentų ir nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje taksonomiją tobulinti esamą kibernetinių incidentų valdymo mechanizmą, kuris užtikrintų visų kibernetinio saugumo subjektų kibernetinių incidentų, kurie galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje, privalomą pateikimą tolimesniam jų tyrimui vieno langelio principu. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2025-12-31
		Rodikliai Rodiklis Rezultatyviais kriminalinės žvalgybos tyrimais užbaigtų bylų dalis tiriant kibernetinius incidentus Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 60 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 80 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą, papildant Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą reikalingomis nuostatomis dėl visų Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamų pranešimų apie kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje, privalomo pateikimo vieno langelio principu kibernetinius incidentus valdančioms ir (ar) tiriančioms institucijoms. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024-11-12 Vyriausybė patvirtino naują Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, pagal kurį keičiasi incidentų klasifikavimas, pranešimo terminai ir būdai. Kibernetinio saugumo subjektai informaciją apie kibernetinius incidentus Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui turės teikti privalomai. Kuriama Nacionalinė kibernetinių incidentų valdymo platforma, kuri palengvins ir automatizuos informacijos pateikimą, veiks vieno langelio principu. Joje kartu dirbs Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Policija ir Valstybės duomenų apsaugos inspekcija. 2022-12-31 Priemonė Esant poreikiui, bendradarbiaujant su Policijos departamentu, įdiegti reikalingus techninius sprendimus vieno langelio principo įgyvendinimui Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Techniniai sprendimai, reikalingi vieno langelio principui įgyvendinti, buvo sukurti, tačiau nepavyko užtikrinti visų suinteresuotų institucijų įsitraukimo. Buvo siekiama Policiją ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI) įtraukti į darbą Nacionalinėje kibernetinių incidentų valdymo sistemoje, kurią administruoja NKSC. Vis dėlto, įvertinus situaciją, nustatyta, kad institucijos naudoja savo informacines sistemas, tarp kurių jau yra sukurtos reikiamos sąsajos, o esamo veiklos modelio keisti neplanuoja. Policija naudoja Policijos registruojamų įvykių registrą (PRĮR) ir su numeriu 112 susijusias sistemas, o VDAI yra įdiegusi nuosavą informacinę sistemą. Atsižvelgdamas į tai, NKSC šiuo metu plėtoja alternatyvią vieno langelio koncepciją, pagal kurią institucijos ir toliau dirbtų savo informacinėse sistemose, o naudotojams būtų sudaryta galimybė pranešimus teikti per vieną portalą, užtikrinantį jų paskirstymą kompetentingoms institucijoms pagal nustatytas atsakomybės sritis. 2023-06-30 Priemonė Parengti rekomendacijas, nustatančias kriterijus, kuriais remiantis kibernetiniai incidentai galėtų būti identifikuojami kaip galimos nusikalstamos veikos ir suderinti jas su Generaline prokuratūra. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. įsigaliojus naujiems kibernetinio saugumo teisės aktams, LR Kibernetinio saugumo įstatyme buvo aiškiau reglamentuotas Lietuvos policijos vaidmuo įgyvendinant kibernetinio saugumo politiką. Policijai suteikta teisė gauti ir tvarkyti duomenis apie kibernetinius incidentus nusikalstamų veikų prevencijos, analizės, tyrimo ar atskleidimo tikslais. 2025 m. II ketvirtyje organizuoti susitikimai tarp Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC), kurio metu NKSC pristatė Kibernetinio saugumo informacinio tinklo sistemą IVANTI. Kartu su NKSC derinami kibernetinių incidentų apdorojimo klausimai, kibernetinio incidento registravimo formos papildymas, galimybė eksportuoti ir klasifikuoti duomenis siekiant efektyvaus kibernetinių incidentų tyrimo policijoje. Priemonės įgyvendinimas užtruko dėl Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo, poreikio suderinti prisijungimus prie NKSC sistemos, kibernetinio incidento registravimo formas, duomenų prieigas. Policijos departamentas planuoja įgyvendinti priemonę iki 2026 m. pabaigos. 2021-12-31
			Rekomendacija: Siekiant didinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų rezultatyvumą: 1. peržiūrėti nusikaltimų elektroninėje erdvėje specializuotų padalinių veiklos modelį ir tobulinti jį taip, kad šalies mastu būtų identifikuojami visi sisteminiai nusikaltimai, sutelkti pakankami specializuoti tyrimo atlikimo ir ekspertiniai pajėgumai bei būtų didinamos kriminalinės žvalgybos veiklos apimtys; 2. parengti ir patvirtinti specializuotiems pareigūnams skirtą nusikaltimų elektroninėje erdvėje mokymų programą, atitinkančią pareigūnų ugdymo poreikius šioje srityje, ypač didelį dėmesį skiriant naujų specialiųjų kompetencijų ugdymui, ir ją įgyvendinti; 3. sukurti nusikaltimų elektroninėje erdvėje besispecializuojančių pareigūnų tinklą ir užtikrinti jo aktyvią veiklą. Rekomendaciją įgyvendina: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos	2025-12-31
		Rodikliai Rodiklis Specializuotų padalinių veiklos rezultatyvumas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 29 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 40 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 26 proc. (2025 m.) Rodiklis Prokurorų panaikintų sprendimų sustabdyti, nutraukti arba atsisakyti pradėti nusikaltimų elektroninėje erdvėje ikiteisminį tyrimą dalis nuo visų tikrintų Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 11 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 5 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 15,2 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti nusikaltimų elektroninėje erdvėje specializuotų padalinių veiklos modelį, parengti efektyvios šių padalinių veiklos koncepciją bei ją įgyvendinti. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje užkardymo, atskleidimo ir tyrimo pajėgumų stiprinimo metmenys, patvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021-05-14 įsakymu Nr. 5-V-376 (toliau – Metmenys), buvo parengti atsižvelgiant į tuo metu esamos situacijos nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje užkardymo, atskleidimo ir tyrimo srityje analizę, nusikalstamumo elektroninėje erdvėje grėsmes ir tendencijas, Lietuvos policijos įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginio planavimo dokumentų ir teisės aktų kibernetinio saugumo politikos ir kovos su elektroniniais nusikaltimais srityje, taip pat į Valstybės kontrolės 2019 m. atlikto valstybinio audito „Ar veiksmingai kovojama su elektroniniais nusikaltimais“ rezultatus bei rekomendacijas. Pagal privalomąją kompetenciją, nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, elektroninėje erdvėje padarytas nusikalstamas veikas užkardo, atskleidžia ir tiria specializuoti kriminalinės policijos padaliniai, tai yra kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo ir kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padaliniai. Policijos įstaigų padalinių kompetencijų atlikti ikiteisminius tyrimus aprašas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5-V-149, išdėstytas nauja redakcija. Nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje užkardymo, atskleidimo ir tyrimo pajėgumai sustiprinti dviem kryptimis: centriniame lygmenyje - privalomąją kompetenciją (specializaciją) koncentruojant LKPB (per laikotarpį nuo 2021 metų Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-ojoje valdyboje papildomai įsteigta 20 pareigybių) ir didžiuosiuose apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose - stiprinant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių kriminalinės policijos struktūrinius padalinius, tai yra šiuose padaliniuose, per laikotarpį nuo 2021 metų, papildomai įsteigta pareigybių Klaipėdos AVPK NNTV – 5, Vilniaus ir Kauno AVPK po 3, Šiaulių AVPK – 2. Vykdytas minėtų padalinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas stiprinant darbuotojų gebėjimai pagal patvirtintą specializuotą mokymų programą ir kt. 2025-12-31 Priemonė Atlikti išsamią šios srities specializuotiems pareigūnams būtinų įrankių poreikių analizę, teikti siūlymus dėl jų įsigijimo, diegimo. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) LKPB viršininko 2025-06-27 įsakymu Nr. 38-V-112 patvirtinti naujai įsteigtos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Pažangių technologijų valdybos nuostatai. Lietuvos kriminalinės policijos biure atlikus būtinų įrankių poreikių analizę, pateikti siūlymai ir 2025 metais patvirtinti bei pradėti įgyvendinti du investiciniai projektai: „Lietuvos policijos elektroninių nusikaltimų tyrimų galimybių plėtra“ ir „Nusikalstamumo užkardymo, atskleidimo ir tyrimo pajėgumų stiprinimas“ (dokumentai žymimi slaptumo žyma „Riboto naudojimo“). 2025-12-31 Priemonė Užtikrinti efektyvesnį kriminalistinių tyrimų veiklos modelį teritorinėse policijos įstaigose, įgyvendinti veiksmingą šios srities veiklos bei koordinavimo politiką, mažinant NEE ekspertinių tyrimų trukmę ir eiles. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025 m. gruodžio 11–12 d. Policijos tarybos posėdyje buvo svarstytas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalistinių tyrimų padalinių (toliau – apskr. VPK KTP) struktūrinės pertvarkos klausimas ir siekiant efektyvios bei unifikuotos šių padalinių veiklos sistemos, buvo pateikti siūlymai dėl naujo kriminalistinių tyrimų padalinių struktūrinės pertvarkos modelio, kuriam bendru sutarimu pritarta (2026-01-05 protokolas Nr. 5-P1-1). Protokoliniame Policijos tarybos sprendime Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybai (toliau – PD KTV) pavesta priimtą sprendimą pristatyti Centriniame valdymo komitete (pristatyta - Centrinio valdymo komiteto posėdžio 2026-01-27 protokolas Nr. 5-P1-58); parengti pavyzdinių apskr. VPK KTP nuostatų projektą ir pateikti jį tvirtinti (projektas parengtas ir yra derinamas); parengti pavyzdinius apskr. VPK KTP pareigybių aprašymų projektus (parengta, derinamas įsakymas); pateikti svarstyti Centriniam valdymo komitetui pavyzdinių pareigybių aprašymų specialiuosius reikalavimus (pateikta 2026-01-27 protokolas Nr. 5-P1-58). Paminėtina, kad buvo standartizuotas ir centralizuotas apskr. VPK KTP ir PD KTV padalinių, atliekančių informacinių technologijų tyrimus, aprūpinimas programinės įrangos licencijomis, darbo priemonėmis. Darbuotojų atliekančių informacinių technologijų tyrimus apskr. VPK KTP komplektavimas buvo atliekamas koordinuojant PD KTV ir atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 5-V-452, patvirtintą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų padalinių, atliekančių įvykio vietos ir informacinių technologijų tyrimus, veiklos organizavimo koncepciją. Rezultatai: 2024 m. atlikta 1 403 informacinių technologijų ekspertinių tyrimų ir 1 512 objektų apžiūrų; 2025 m. atlikta 1 511 informacinių technologijų ekspertinių tyrimų ir 1 860 objektų apžiūrų. PD KTV atliekamų informacinių technologijų ekspertinių tyrimų terminai: - 2024 m. per 30 d. buvo atlikta 23 proc. tyrimų; - 2025 m. per 30 d. buvo atlikta 46 proc. tyrimų. 2025-12-31 Priemonė Vykdyti tęstines kontrolės priemones informacijos apie identifikuotus sisteminius nusikaltimus valdymo srityje. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Kasmet taikant rizikos valdymo priemones, identifikuojamos veiklos sritys, kuriose nustatyta daugiausiai trūkumų ir rizikų, bei teikiami siūlymai dėl prioritetinių kuruojamos veiklos srities krypčių svarbiausiems rizikos veiksniams mažinti pagal rizikos laipsnį. PD prie VRM 2025-04-07 tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-3314 vienas iš nustatytų rizikos veiksnių yra nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje tyrimas, Nr. 3.12 „Nekokybiškai, neišsamiai atliekant veiksmus tyrimuose dėl sukčiavimų ir susijusių nusikalstamų veikų (BK 214, 215, 1981 str.), neužtikrinamas operatyvus lėšų įšaldymas“. Vykdoma nuolatinė ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų pagal BK 182 str. 3 d. stebėsena, vertinant pirminių veiksmų kokybę, intensyvumą, išsamumą, veiksmus, kurių imtasi lėšoms sustabdyti. Vertinimo laikotarpis ir apimtis pasirenkama individualiai. Identifikavus trūkumus dėl pirminių veiksmų atlikimo nedelsiant informuojamas tyrėjas, atliekantis ikiteisminį tyrimą apie reikiamus atlikti veiksmus ir/ar pagal poreikį informuojamas padalinio vadovas. Identifikavus sisteminius trūkumus informuojami aps. VPK KP NN padalinių arba KP NT padalinių vadovai ir/ar pagal poreikį aps. VPK vadovai. 2025-12-31 Priemonė Parengti ir patvirtinti kriminalinės policijos specializuotiems pareigūnams skirtą nusikaltimų elektroninėje erdvėje mokymų programą, atitinkančią pareigūnų ugdymo poreikius šioje srityje. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021-08-30 įsakymu Nr. 5-V-712 patvirtinta programa „Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pagrindai“, skirta kriminalinės policijos nusikaltimų elektroninėje erdvėje (toliau – NEE) tyrimo padalinių pareigūnų kvalifikacijai tobulinti. Programos tikslas – suteikti teorinių žinių ir suformuoti praktinius įgūdžius taip, kad pareigūnas, pradedantis darbą ar ne ilgiau nei 3 m. dirbantis NEE tyrimo padalinyje, gebėtų teisėtai atlikti.Ilgiau nei 3 m. dirbantiems specializuotiems pareigūnams programa nėra parengta, tačiau kasmet pareigūnai turi galimybę dalyvauti kituose NEE srities vidiniuose ir tarptautiniuose mokymuose. Pažymėtina, kad Policijos departamento struktūriniai padaliniai ir specializuotos policijos įstaigos periodiškai teikia Policijos departamentui informaciją dėl institucinių mokymo(si) poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad programa parengta tik daliai specializuotų pareigūnų bei ją rengiant nebuvo atlikta visų specializuotų pareigūnų ugdymo poreikių analizė apklausiant pačius pareigūnus (remtasi ekspertų nuomone), priemonę vertiname kaip iš dalies įgyvendintą. 2023-12-31 Priemonė Pagal parengtą programą apmokyti visus NEE besispecializuojančius pareigūnus. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pagal parengtą programą „Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo pagrindai“ apmokyti ne ilgiau nei 3 m. NEE besispecializuojantys pareigūnai. Ilgiau dirbantys pareigūnams programa nėra parengta, jie apmokomi kituose NEE srities vidiniuose ir tarptautiniuose mokymuose. Atsižvelgiant į tai, kad programa parengta tik daliai specializuotų pareigūnų bei ją rengiant nebuvo atlikta visų specializuotų pareigūnų ugdymo poreikių analizė apklausiant pačius pareigūnus (remtasi ekspertų nuomone), priemonę vertiname kaip iš dalies įgyvendintą. 2023-12-31 Priemonė Sukurti nusikaltimų elektroninėje erdvėje besispecializuojančių pareigūnų tinklą į jo veiklą įtraukiant visus NEE specializuotus pareigūnus. Priemonę įgyvendina Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant keistis gerąja praktika ir mokyti pareigūnus, yra naudojama Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymo centro platforma, o pareigūnai, tiriantys elektroninėje erdvėje padarytus nusikaltimus, operatyviai ir laiku komunikuoja naudodamiesi saugiose susirašinėjimo programose sukurtomis pareigūnų pokalbių grupėmis. Tokia praktika efektyviai užtikrina nuolatinį ir glaudų padalinių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. 2021-12-31
			Rekomendacija: Siekiant sustabdyti elektroninius nusikaltimus, vykdomus iš laisvės atėmimo vietų, numatyti ir įgyvendinti priemones, kurios užkardytų šiuos nusikaltimus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos kalėjimų tarnyba	2025-12-01
		Rodikliai Rodiklis Specializuotų padalinių veiklos rezultatyvumas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 29 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 40 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 26 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Nuteistųjų, kaip įtariama, organizuojančių nusikalstamas veikas (sukčiavimus), perkėlimas ir koncentravimas atskiruose sektoriuose, kuriuose taikoma sustiprinta priežiūra ar blokuojamas mobilusis ryšys: nuteistųjų, kaip įtariama, organizuojančių nusikalstamas veikas (sukčiavimus), identifikavimas ir sąrašo sudarymas. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2020-08-03 Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informavo, kad buvo nustatyti nuteistieji, kaip įtariama, organizuojantys nusikalstamas veikas (sukčiavimus), sudarytas jų sąrašas, remiantis kuriuo nuteistieji bus perkelti į atskirus sektorius, kuriuose taikoma sustiprinta priežiūra ar blokuojamas mobilusis ryšys. 2020-08-01 Priemonė Nuteistųjų, kaip įtariama, organizuojančių nusikalstamas veikas (sukčiavimus), perkėlimas ir koncentravimas atskiruose sektoriuose, kuriuose taikoma sustiprinta priežiūra ar blokuojamas mobilusis ryšys: nuteistųjų, kaip įtariama, organizuojančių nusikalstamas veikas (sukčiavimus), perkėlimo procedūrų įgyvendinimas. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2020 m. vykdomas nustatytų nuteistųjų, kaip įtariama, organizuojančių nusikalstamas veikas (sukčiavimus) elektroninių ryšio priemonių pagalba, perkėlimas į atskirus sektorius, kuriuose taikoma sustiprinta priežiūra ar blokuojamas mobilusis ryšys. Dauguma nuteistųjų buvo perkelti į Vilniaus pataisos namus, tačiau tai sąlygojo laisvų vietų trūkumą sulaikytiesiems ir nuteistiesiems minėtoje įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta patalpų į kurias galėtų būti perkelti sukčiaujantys asmenys, priimtas papildomas teisinis reglamentavimas - Lietuvos kalėjimų tarnybos Apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurioje nustatyta, kad sukčiaujantiems asmenims taikomi papildomi rėžimo reikalavimai su sustiprinta kontrole ir priežiūra. Nustačius asmenis, užsiimančiais sukčiavimais, jie perkeliami į Vilniaus kalėjimą (esant laisvoms vietoms) arba taikoma sustiprinta kontrolė ir priežiūra asmens esamoje įstaigoje. 2020-12-31 Priemonė Įkalinimo įstaigų techninių, perimetro apsaugos ir vaizdo sistemų modernizavimas, kuriuo siekiama efektyviau užkardyti mobiliųjų telefonų permetimus, įnešimus, įvežimus į įstaigų teritoriją: modernizuoti apsaugos ir vaizdo sistemas Alytaus PN, Marijampolės PN, Pravieniškių PN-AK.2 sektoriuje. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos kalėjimų tarnyba Alytaus kalėjimo perimetro modernizavimo projektą pabaigė 2024-12-01; Marijampolės kalėjimo - 2025-12-31; Pravieniškių 2-ojo kalėjimo - 2025-12-31; Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023-12-01 2021-07-01 Priemonė Įkalinimo įstaigų techninių, perimetro apsaugos ir vaizdo sistemų modernizavimas, kuriuo siekiama efektyviau užkardyti mobiliųjų telefonų permetimus, įnešimus, įvežimus į įstaigų teritoriją: įdiegti papildomas technines priemones daiktų patikrai Vilniaus PN atlikti. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-03-25 Kalėjimų departamentas informavo, kad 2021 m. Vilniaus pataisos namuose įdiegtos papildomos techninės priemonės daiktų patikrai atlikti (naudojimui perduoti 2 endoskopai-vaizdo kameros AutelMaxiVideo MV460, 10 nešiojamų metalo detektorių CEIA PD 140E, 10 teleskopinių veidrodėlių kratoms Alert-M, 2 introskopai, atnaujinta 20 vaizdo kamerų, pakeista naujais 16 perimetro apsauginės signalizacijos mikrobanginių jutiklių), kurios užtikrina efektyvesnį neleistinų daiktų patekimo užkardymą. 2021-12-31 Priemonė Nuteistųjų priežiūros sustiprinimas, atsisakant fizinės apsaugos ir nukreipiant daugiau darbuotojų nuteistųjų priežiūrai (užimtumui) užtikrinti: modernizavus įstaigų perimetro apsaugos ir vaizdo sistemas, atsisakyta fizinės apsaugos Alytaus PN – 8-iuose postuose (bokšteliuose), Marijampolės PN – 11-oje postų, Pravieniškių PN-AK – 6-iuose postuose. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2022 m., Marijampolės PN – 11-oje postų, Pravieniškių PN-AK – 6-iuose postuose vykdomi perimetro apsaugos ir vaizdo sistemų modernizavimo darbai. Pravieniškių PN 1-ame, 2-ame padalinyje ir Alytaus PN atsisakyta perimetre fizinės apsaugos bokšteliuose. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2030 metų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 13-002-08-02-01 „Modernizuoti bausmių vykdymo sistemos infrastruktūrą“ veiklą. Planuojama įgyvendinti iki 2026 m. 2021-12-01 Priemonė Nuteistųjų priežiūros sustiprinimas, atsisakant fizinės apsaugos ir nukreipiant daugiau darbuotojų nuteistųjų priežiūrai (užimtumui) užtikrinti: pakeisti Alytaus PN, Marijampolės PN ir Pravieniškių PN-AK apsaugos ir priežiūros postų planus, numatyti papildomus postus nuteistųjų priežiūrai užtikrinti, prioritetą skiriant nuteistųjų, kurie linkę vykdyti nusikalstamas veikas, priežiūrai. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Patvirtinti 2026-03-17 Šiaulių ir Panevėžio kalėjimų postų planai. Alytaus, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo planus planuojama patvirtinti iki 2026-04-07, o Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo iki 2026-04-30. 2021-12-30 Priemonė Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų renovavimas iš bendrabutinio į kamerinį tipą. Mobiliojo ryšio detektavimo sistemų diegimas renovuojant ir pertvarkant nuteistųjų gyvenamuosius bendrabučius į kamerinio tipo patalpas: Alytaus PN nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcija (pertvarkant į kamerinio tipo patalpas). Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2021 m. Alytaus PN nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 rekonstravimo darbai buvo sustabdyti dėl nustatytų konstrukcijos trūkumų ir papildomų darbų poreikio. 2022 m. statybos darbai buvo atnaujinti pasirašius sutartį su nauju rangovu. Mobiliojo ryšio detektavimo sistema nėra diegiama, kadangi nerandami tiekėjai, kurie įdiegtų sistemą aptinkančią 5G ryšį ir neblokuojančią aplinkinių gyventojų ryšio. 2021-07-07 Priemonė Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų renovavimas iš bendrabutinio į kamerinį tipą. Mobiliojo ryšio detektavimo sistemų diegimas renovuojant ir pertvarkant nuteistųjų gyvenamuosius bendrabučius į kamerinio tipo patalpas: Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio kapitalinis remontas (pertvarkant į kamerinio tipo patalpas). Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-03-25 Kalėjimų departamentas informavo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio kapitalinio remonto ir statybos darbai 2021-09-28 užbaigti ir pasirašyta Statybos užbaigimo deklaracija. Pastatas aprūpintas baldais ir inventoriumi ir pradėtas eksploatuoti. 2021-05-01 Priemonė Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų renovavimas iš bendrabutinio į kamerinį tipą. Mobiliojo ryšio detektavimo sistemų diegimas renovuojant ir pertvarkant nuteistųjų gyvenamuosius bendrabučius į kamerinio tipo patalpas: Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio kapitalinis remontas (pertvarkant į kamerinio tipo patalpas). Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Kalėjimų tarnyba 2024-01-16 informavo, kad įgyvendinant priemonę Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje atliktas kapitalinis remontas (bendrabučio tipo patalpos pakeistos į kamerinio tipo patalpas) bei įdiegta mobiliojo ryšio detektavimo sistema. 2022-12-01 Priemonė Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų renovavimas iš bendrabutinio į kamerinį tipą. Mobiliojo ryšio detektavimo sistemų diegimas renovuojant ir pertvarkant nuteistųjų gyvenamuosius bendrabučius į kamerinio tipo patalpas: modulinių konteinerių įrengimas Marijampolės PN, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinant priemonę: - Marijampolės PN 2020 m. įrengtas 64 vietų modulinis kompleksas, skirtas lengvos grupės, dirbantiems nuteistiesiems, 2021 m. įrengtas 76 vietų modulinis kompleksas, skirtas atviros kolonijos nuteistiesiems; - Alytaus PN 2021 m. įrengtas 96 vietų modulinis kompleksas, skirtas laikyti arešto bausme nuteistus asmenis; - Pravieniškių PN – atviroje kolonijoje 2022-2023 m. įrengti du moduliniai kompleksai po 96 vietas, skirti lengvos grupės, dirbantiems nuteistiesiems. 2020-12-31 Priemonė Kriminalinės žvalgybos vykdymas ir ikiteisminio tyrimo efektyvumo gerinimas: neužimtų pareigybių komplektavimas. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2020 m. pradėtas kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminius tyrimus vykdančių pareigūnų pareigybių komplektavimas, tačiau dėl šias kompetencijas turinčių pretendentų stokos ir darbuotojų kaitos liko neužimtos 3 pareigybės. Pažymėtina, kad 2023-12-19 priimti Vidaus tarnybos statuto pakeitimai (XIVP-3172(2)), siekiant nustatyti didesnį pareigūnų darbo užmokesčio sistemos lankstumą, orientaciją į veiklos rezultatus, priemones, kurios pagerintų pareigūnų socialines garantijas ir tinkamai kompensuotų tarnybos ypatumus. 2020-12-31 Priemonė Kriminalinės žvalgybos vykdymas ir ikiteisminio tyrimo efektyvumo gerinimas: esamų ir naujai priimtų darbuotojų mokymai. Priemonę įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-08-29 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. MO-46 buvo patvirtintos ir pradėtos vykdytis trys kvalifikacijos tobulinimo mokymų programos: „Kriminalinės žvalgybos pagrindai (KŽ -1) (programa skirta visiems Kalėjimų departamento dirbantiems ir naujai atėjusiems dirbti darbuotojams) , „Kriminalinės žvalgybos taktika (KŽ-2) ir „Kriminalinės žvalgybos ypatumai (KŽ-3)“ (programos skirtos dirbančių kriminalinės žvalgybos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui). 2021-12-31
			Rekomendacija: Siekiant gerinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje užkardymą ir tyrimą: 1. nacionaliniuose strateginiuose planavimo dokumentuose numatyti priemones, kurios padėtų spręsti aktualias nusikaltimų elektroninėje erdvėje srities problemas; 2. tobulinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje vertinimo kriterijus, suvienodinant juos visuose strateginio planavimo dokumentuose ir sudarant sąlygas matuoti visų šių nusikaltimų ištyrimo būklę. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2025-12-31
		Pokytis: 2023 m., įsakymu Nr. 1V-487 patvirtintas Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonės Nr. 07-011-10-07-01/07-019-10-07-01 „Sudaryti prielaidas veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei bei terorizmo grėsmių mažinimui“ aprašas, kuriuo sudarytas teisinis pagrindas finansuoti Nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programos veiksmų įgyvendinimo plane numatytus projektus, skirtus nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje srities problemoms spręsti. Taip pat parengtas rodiklis visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje tyrimo rezultatams įvertinti – „Ištirtų nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, dalis (procentais)“ ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros strateginius veiklos planus. Rekomendacijos stebėseną tęsiame, kadangi laukiame, kol galėsime išmatuoti rodiklį „Specializuotų padalinių veiklos rezultatyvumas“, kurio įgyvendinimą vertinsime, kai bus įgyvendintos visos penkios rekomendacijos, kurioms priskirtas šis rodiklis. Rodikliai Rodiklis Gyventojų, žinančių apie oficialius kanalus , kuriais galima pranešti apie elektroninius nusikaltimus ar kitą neteisėtą veiką internete, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 17 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 30 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Rodiklis neišmatuojamas. proc. (2025 m.) Rodiklis Gyventojų, kurie mano, kad nėra gerai informuoti arba yra visiškai neinformuoti apie elektroninių nusikaltimų grėsmes, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 42 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 35 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Rodiklis neišmatuojamas. proc. (2025 m.) Rodiklis Gyventojų, kurie mano, kad yra pajėgūs veiksmingai apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 40 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 55 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Rodiklis neišmatuojamas. proc. (2025 m.) Rodiklis Specializuotų padalinių veiklos rezultatyvumas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 29 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 40 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 26 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Į planavimo dokumentus, rengiamus Nacionalinės pažangos planui įgyvendinti, įtraukti priemones ir veiksmus aktualioms nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje srities problemoms spręsti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023-07-25 įsakymu Nr. 1V-487 patvirtintas Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonės Nr. 07-011-10-07-01/07-019-10-07-01 „Sudaryti prielaidas veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei bei terorizmo grėsmių mažinimui“ aprašas, kuriuo sudarytas teisinis pagrindas finansuoti Nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programos veiksmų įgyvendinimo plane numatytus projektus, skirtus nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje srities problemoms spręsti: "Elektroninių nusikaltimų tyrimų galimybių plėtimas" (1 810 tūkst. eurų) ir "Nusikalstamumo kibernetinėje erdvėje užkardymo, atskleidimo ir tyrimo pajėgumų stiprinimas" (4 026,2 tūkst. eurų). 2021-12-31 Priemonė Parengti rodiklius visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje tyrimo rezultatams įvertinti ir juos suderinti visuose atitinkamuose planavimo dokumentuose. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija 2022-03-10 informavo, kad parengtas rodiklis visų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje tyrimo rezultatams įvertinti – „Ištirtų nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, dalis (procentais)“. Rodiklis ir jo planuojamos reikšmės (2022 m. – 35 proc., 2023 m. – 36 proc., 2024 m. – 37 proc.) suderinti VRM, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie VRM pasitarimo, vykusio 2021-09-07, metu. Rodiklis įtrauktas į 2022–2024 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros strateginius veiklos planus. 2021-12-31
Kultūra ir visuomenės informavimas	Visuomenės informavimas	Auditas: Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų aiškiai ir nuosekliai nustatyta atsakomybė už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos planavimą, veiklos ir rezultatų susiejimą su finansais ir rezultatų stebėseną ir vertinimą, nustatyti kas tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos strateginį veiklos planą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2028-01-02
		Rodikliai Rodiklis Pakeistas įstatymas(ai) ir jų nuostatose aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijami LRT veiklos planavimo dokumentai ir nustatytos subjektų atsakomybės dėl jų tvirtinimo. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2025 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Priemonės Priemonė Sistemiškai peržiūrėti Strateginio valdymo ir Lietuvos radijo ir televizijos įstatymų nuostatas aiškios atsakomybės už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos planavimą, veiklos ir rezultatų susiejimą su finansais ir rezultatų stebėseną ir vertinimą nustatymo aspektu ir inicijuoti reikalingus pakeitimus, siekiant užtikrinti šių įstatymų nuostatų aiškumą ir suderinamumą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2027-01-02
			Rekomendacija: Tam, kad būtų užtikrintas apibrėžtumas dėl darbuotojų ir tarybos narių darbo apmokėjimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatyti pagrindinius darbuotojų ir Tarybos narių (taip pat ir nepriklausomų narių) darbo užmokesčio nustatymo principus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	2028-01-02
		Rodikliai Rodiklis LRT įstatyme nustatyta LRT darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo pagrindiniai principai. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2025 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir pateikti Vyriausybei LRT įstatymo pakeitimo projektą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2027-07-02
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir ekonomiškai: patikslinti Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamų apklausų planuojamų pinigų adekvatumo pirkimo objekto vertei rinkoje vertinimo, atvejų, kai programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai gali būti atliekami kreipiantis į konkretų (-ius) tiekėją (-us) taikymo; nustatyti kas turi vykdyti aprašo nuostatų priežiūrą ir teikti metodinę pagalbą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2028-07-01
		Rodikliai Rodiklis Apraše yra nuostata, kurioje reglamentuotas kelių programų sukūrimo ir (ar) gaminimo paslaugų pirkimo būdo pasirinkimas. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2024 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Rodiklis Apraše yra nuostata, kurioje reglamentuotas neskelbiamų apklausų, siekiančių arba viršijančių 10000 Eur be PVM pirkimo vertę, planuojamų lėšų įvertinimas pagal pirkimo objekto vertę rinkoje. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2024 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Rodiklis Teisės aktuose nustatyta Programų pirkimų vykdymo priežiūra. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2024 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Priemonės Priemonė Parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl Programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų aprašo pakeitimo ir pateikti jį Vyriausybei. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2027-07-01 Priemonė Priimti sprendimą dėl subjekto, kas turėtų vykdyti Programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų priežiūrą ir teikti metodinę pagalbą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant įgyvendinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintus turto valdymo ir naudojimo principus, sudaryti sutartį dėl šiuo metu patikėjimo teise valdomo ir naudojamo turto. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2028-01-02
		Rodikliai Rodiklis Pagal patikėjimo sutartį perduoto turto dalis. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Kreiptis į Vyriausybę dėl turto patikėjimo sutarties sudarymo. Priemonę įgyvendina Viešoji įstaiga "LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA" Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025-12-11 LRT generalinės direktorės pasirašytas ir išsiųstas raštas SR-1050 (DVS). VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija raštu ikreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriją ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministeriją dėl LR Vyriausybės nutarimo rengimo dėl turto patikėjimo sutarties sudarymo , atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo plane numatytą priemonę (LRT kreipimosi į LR Vyriausybę dėl turto patikėjimo sutarties sudarymo terminas – iki 2026-04-01 . 2026-04-01 Priemonė Parengti ir pateikti Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl šiuo metu patikėjimo teise valdomo ir naudojamo turto perdavimo pagal patikėjimo sutartį. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2027-04-01 Priemonė Priimti sprendimą dėl šiuo metu patikėjimo teise valdomo ir naudojamo turto perdavimo pagal patikėjimo sutartį. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2027-07-02
Socialinė apsauga ir užimtumas	Asmenų su negalia teisių apsauga	Auditas: Asmenų su negalia socialinė integracija
			Rekomendacija: Siekiant, kad asmenims su negalia pagalba būtų planuojama ir teikiama pagal individualius poreikius bei padėtų gyventi savarankiškai bendruomenėje ir būti aktyviems darbo rinkoje, sukurti integralią asmens poreikių vertinimo ir juos atliepiančią pagalbos teikimo sistemą (nustatant darbingumo lygį įtraukti valstybės ir savivaldybės įstaigų, atsakingų už socialinės integracijos priemonių, socialinių ir darbo rinkos paslaugų teikimą informaciją apie asmenį: teikiamą pagalbą, individualius poreikius, gyvenamąją ir darbo aplinką; nustatyti, kad būtų sudaromi asmenims pagalbos / paslaugų teikimo planai ir atliekama įgyvendinimo stebėsena; užtikrinti informacijos apie asmenis su negalia dalijimąsi tarp skirtingų institucijų: savivaldybės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo ir Užimtumo tarnybos, SODROS). Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2025-12-31
		Pokytis: Rekomendacijai įgyvendinti suplanuotos priemonės įgyvendintos 2021-2022 m. Siekdami įvertinti dėl negalios reformos pasikeitusį teisinį reglamentavimą nuo 2024 m., ir išmatuoti rodiklį, kad darbingo amžiaus asmenų su negalia, gaunančių specialiąsias socialines paslaugas, dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi padidėtų nuo 12 proc. iki 20 proc., dirbančių darbingo amžiaus asmenų su negalia dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi padidėtų nuo 29 proc. iki 39 proc. rekomendacijos stebėseną tęsiame. Rodikliai Rodiklis Dirbančių darbingo amžiaus asmenų su negalia dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 29 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 39 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 30,5 proc. (2025 m.) Rodiklis Darbingo amžiaus asmenų su negalia, gaunančių specialiąsias socialines paslaugas, dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 12 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 27,3 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodiką, integruojant asmens socialinės globos poreikio vertinimą savivaldybėje su asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimu, taikomu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikoje, patvirtintoje socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. A1-94 (2021-01-22 Nr. A1-56 redakcija), nustatomi nauji socialinės globos vertinimo kriterijai senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia – asmens nesavarankiškumo lygio vertinimui naudojamas Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynas, pagal kurį vertinami ir asmens specialieji poreikiai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (forma patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Socialinės globos poreikio vertinimas pagal vieningą klausimyną ir dalinimasis informacija suvienodins institucijų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir savivaldybių) pastangas nustatant pagalbos poreikius gyventojams, mažins laiko sąnaudas darbuotojams, socialinių paslaugų poreikio vertinimo procesas bus palankesnis norintiems gauti socialines paslaugas gyventojams ir jų artimiesiems, kurie nebus apklausiami kelis kartus. 2020-12-31 Priemonė Pakeisti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašą, į vertinimo sistemą įtraukiant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įvertinus informacijos poreikį negalios vertinimui, pakeistas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (2022 m. balandžio 20 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-294/V-784), kad Tarnyba gauna duomenis negaliai nustatyti per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos – ESPBI IS. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -Tarnyba) vertindama asmens negalią, turi teisę gauti informaciją, būtiną asmens darbingumo lygiui nustatyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų. Tarnyba negaliai nustatyti reikalingus duomenis, pagal duomenų teikimo sutartis, gauna iš: 1) Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (per ESPBI IS (sutartis su VĮ „Registrų centras“)) – medicininė informacija; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – duomenys apie socialinį draudimą; 3) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos – duomenys apie suteiktą gydymą, skirtus vaistus ir kitas priemones; 4) Užimtumo tarnyba – apie profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį; 5) VĮ „Regitra“ – informacija apie asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, kitų institucijų informacijos poreikio nustatant negalią nėra. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2021 m. kovo 10 d. Nr. 155 patvirtinto Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 3.2.6 priemonę „sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbos neįgaliems vaikams ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, mechanizmą (atvejo vadyba, kompleksinės paslaugos ir pagalba)“, Tarnyba diegs atvejo vadybos modelį. Planuojama, kad įdiegus atvejo vadybą Tarnyboje, vertinant asmens negalią, Taryba vertins ir jau anksčiau asmeniui kitų institucijų suteiktas priemones ir / ar paslaugas. Be to, paslaugų gavimas būtų inicijuojamas „vieno langelio“ principu (parašius prašymą NDNT nustatyti negalią). Šiam tikslui Tarnyba sudarys informacinių sistemų sąsajas su atsakingomis institucijomis automatiniam duomenų gavimui ir perdavimui. 2022-12-31 Priemonė Pakeisti Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašą, į vertinimo sistemą įtraukiant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022 m. balandžio 20 d. priimtas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-295/V-785 patikslintas Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas kuriuo numatoma, kad visi medicininiai duomenys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -Tarnyba) gaunami per e sveikatos informacinę sistemą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -Tarnyba) vertindama asmens negalią, turi teisę gauti informaciją, būtiną asmens darbingumo lygiui nustatyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų. Tarnyba negaliai nustatyti reikalingus duomenis, pagal duomenų teikimo sutartis, gauna iš: 1) Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (per ESPBI IS (sutartis su VĮ „Registrų centras“)) – medicininė informacija; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – duomenys apie socialinį draudimą; 3) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos – duomenys apie suteiktą gydymą, skirtus vaistus ir kitas priemones; 4) Užimtumo tarnyba – apie profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį; 5) VĮ „Regitra“ – informacija apie asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, kitų institucijų informacijos poreikio nustatant negalią nėra. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2021 m. kovo 10 d. Nr. 155 patvirtinto Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 3.2.6 priemonę „sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbos neįgaliems vaikams ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, mechanizmą (atvejo vadyba, kompleksinės paslaugos ir pagalba)“, Tarnyba diegs atvejo vadybos modelį. Planuojama, kad įdiegus atvejo vadybą Tarnyboje, vertinant asmens negalią, Taryba vertins ir jau anksčiau asmeniui kitų institucijų suteiktas priemones ir / ar paslaugas. Be to, paslaugų gavimas būtų inicijuojamas „vieno langelio“ principu (parašius prašymą NDNT nustatyti negalią). Šiam tikslui Tarnyba sudarys informacinių sistemų sąsajas su atsakingomis institucijomis automatiniam duomenų gavimui ir perdavimui. 2022-12-31 Priemonė Tobulinti informacines sistemas, kuriant abipusį ryšį tarp Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir kitų negalios vertinime dalyvausiančių institucijų. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Modernizavus Socialinių paslaugų informacinę sistemą (SPIS), sukurtas atskiras pagalbos koordinavimo modulis. Šiuo funkcionalumu sudarytos sąlygos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Agentūra) per SPIS pateikti savivaldybėms užpildyti individualios pagalbos poreikio klausimyną (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims) ir iš jų gauti užpildytus klausimynus, kurie reikalingi vertinant negalią, taip pat pateikti paslaugų ir (ar) priemonių teikimą organizuojančioms įstaigoms – savivaldybėms, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Techninės pagalbos priemonių centrui, taip pat asmenų su negalia teises atstovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms Agentūroje asmeniui sudarytus pagalbos planus, šioms įstaigoms, organizacijoms pagal Agentūros pagalbos plane nustatytą poreikį organizuoti pagalbos ar priemonių teikimą asmenims, taip pat Agentūrai vykdyti stebėseną apie pagalbos plane numatytų poreikių tenkinimo būklę. 2023-12-31 Priemonė Įvertinus „Negalios nustatymo sistemos tobulinimas“ projekto ekspertų pateiktas išvadas ir rekomendacijas dėl negalios nustatymo sistemos tobulinimo galimybių, spręsti klausimą dėl pagalbos / paslaugų teikimo planų asmenims su negalia sudarymo ir jų stebėsenos. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad 2023 m. spalio mėn. patvirtinti poįstatyminiai negalios nustatymo tvarkos aprašai- neįgalumo lygio nustatymo, specialiųjų poreikių ir jų lygių nustatymo ir kt., kuriuose numatyta jau negalios vertinimo metu identifikuoti asmeniui reikalingos pagalbos poreikį ir asmeniui sutikus sudaryti pagalbos planą. Taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2023 m. gruodžio mėn. patvirtino Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą . Pagalbos planas automatiniu būdu, per Socialinių paslaugų informacinę sistemą (SPIS), perduodamas paslaugų ir (ar) priemonių teikimą organizuojančioms institucijoms. 2022-12-31
			Rekomendacija: Siekiant kuo aktyvesnio asmenų su negalia dalyvavimo atviroje darbo rinkoje ir darbdavių įsitraukimo, įdiegti paveikiausiais priemones (atlikti asmenims su negalia atviros darbo rinkos priemonių vertinimą dėl jų tobulinimo, nutraukimo ar naujų vystymo tikslingumo; skatinti aktyvesnį asmenų darbo įgūdžių įgijimą darbo vietoje; padėti darbdaviams steigti ar pritaikyti darbo vietas asmenims su negalia įsidarbinant ar jau dirbant teisiniais pagrindais valdomuose objektuose). Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2025-12-31
		Pokytis: Rekomendacijai įgyvendinti suplanuotos priemonės įgyvendintos. Seimas 2022-07-19 priėmė Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 pakeitimus didinant negalią turinčių asmenų įsitraukimo į darbo rinką galimybes, sudaryti sąlygas neįgaliems darbuotojams, kurių darbo sutartys su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutrauktos, taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones,padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius, sudaryti sąlygas neįgaliesiems, kuriems nustatytas atitinkamas darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikyti priemones kompleksiškai, neviršijant nustatytos maksimalios finansavimo sumos, patikslintos subsidijos darbo užmokesčiui bei subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimo sąlygos, išplėstos galimybės darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti ne tik bedarbiams, turintiems negalią, bet ir užimtiesiems. Siekdami įvertinti dėl negalios reformos pasikeitusį teisinį reglamentavimą nuo 2024 m., ir išmatuoti rodiklį į, kad dirbančių darbingo amžiaus asmenų su negalia dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi padidėtų nuo 29 proc. iki 39 proc. rekomendacijos stebėseną tęsiame. Rodikliai Rodiklis Dirbančių darbingo amžiaus asmenų su negalia dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 29 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 39 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 30,5 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti ir tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo neįgaliesiems. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2021 m. peržiūrėjo Užimtumo įstatymą ir vykdydama aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytą priemonę iki 2022 m. IV ketv. priimti teisės aktų pakeitimus dėl integracijos į atvirą darbo rinką skatinimo, atsisakant segreguotų darbo vietų socialinėse įmonėse rėmimo, parengė pasiūlymus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų negalią turintiems asmenims tobulinimo ir projektus dėl Užimtumo ir Socialinių įmonių įstatymų pakeitimų 2022-05-24 pateikė Lietuvos Respublikos Seimui. Seimas 2022-07-19 priėmė Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XIV-1390) ir Socialinių įmonių įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Nr.XiV-1391). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a2d72942080211edbfe9c72e552dd5bd?jfwid=-3hgnwiwhd https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d83b5fc2080211edbfe9c72e552dd5bd?jfwid=p6n70hh6v Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2023-01-01. Pakeitimais numatoma fokusuotai reglamentuoti visas reikiamas priemones viename teisės akte (Užimtumo įstatyme) bei didinti negalią turinčių asmenų įsitraukimo į darbo rinką galimybes; sudaryti sąlygas neįgaliems darbuotojams, kurių darbo sutartys su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutrauktos, taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones; padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius; sudaryti sąlygas neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikyti priemones kompleksiškai, neviršijant nustatytos maksimalios finansavimo sumos; patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui bei subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimo sąlygas; išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti ne tik bedarbiams, turintiems negalią, bet ir užimtiesiems. 2021-12-31 Priemonė Įvertinus Užimtumo tarnybos įdarbinimo su pagalba paslaugos organizavimo problemas, tobulinti teisinį reglamentavimą dėl jos teikimo pasitelkiant trečiuosius asmenis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nors Užimtumo tarnyba pasitelkusi trečiuosius asmenis negalią turintiems asmenims gali teikti įdarbinimo su pagalba paslaugas (pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba įsidarbinus), tačiau dėl per mažo nustatyto paslaugų įkainio neatsiradus pakankamam skaičiui paslaugų teikėjų, ne visiems neįgaliesiems šios paslaugos buvo suteiktos. Seimas 2022-07-19 priėmė Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XIV-1390), kuriuo, siekiant padėti neįgaliesiems įsitvirtinti ir(ar) išlikti darbo rinkoje, padidintas pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimosios pagalbos įkainis iki 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį. 2021-12-31
Socialinė apsauga ir užimtumas	Darbo rinka ir užimtumas	Auditas: Užimtumo tarnybos veikla
			Rekomendacija: Siekiant ilgalaikio nedarbo lygio ir pakartotinai per 12 mėn. nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalies mažėjimo, peržiūrėti ir naujai nustatyti Užimtumo tarnybos veiklos kryptis, atsižvelgus į darbo ieškančių asmenų ir darbdavių poreikius. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2030-12-31
		Pokytis: 2022-06-30 Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-194 patvirtinta Užimtumo tarnybos 2022-2026 m. strategija. Strategijoje numatyti keturi tikslai: Didinti darbo ieškančių asmenų perėjimą į tvarų užimtumą, įgalinant juos tapti savo karjeros šeimininkais; Padėti darbdaviams tvariai apsirūpinti darbo jėga, pritraukiant ir užpildant laisvas darbo vietas kvalifikuotais darbuotojais; Valdyti Užimtumo tarnybos partnerių ekosistemą, sudarant galimybes klientams gauti profesionalią partnerių pagalbą; Tobulinti Užimtumo tarnybos organizacinius gebėjimus ir veiklos efektyvumą. Tarnybos strategijoje pateikiamas strategijos žemėlapis, nubrėžiantis 10 strateginių uždavinių, skirtų iškeltiems strateginiams tikslams įgyvendinti, jų tarpusavio sąsajas ir priežastinius ryšius, pagrindines strategines iniciatyvas šiems strateginiams uždaviniams įgyvendinti ir pagrindinius veiklos rodiklius. Rekomendacijos būklę vertinsime kai bus pasiekti pokyčio rodikliai Rodikliai Rodiklis Ilgalaikio nedarbo lygis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 1,9 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 1,5 proc. (2030 m.) Faktinė reikšmė: 2,3 proc. (2024 m.) Rodiklis Pakartotinai per 12 mėn. nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 24,5 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 14 proc. (2030 m.) Faktinė reikšmė: 19,9 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti teisės aktų pakeitimus, susijusius su pasirengusių ir nepasirengusių dirbti asmenų identifikavimu: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimo projektą Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022 m. gegužės 19 d. priimtas Užimtumo įstatymo Nr. XII -2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 48(1) straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(2), 39(3) ir 48(2) straipsniais įstatymas Nr. XIV-1106 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/591806b2db3111ecb1b39d276e924a5d?jfwid=kivgxuxm1). Įstatymu pakeistos bedarbio statuso suteikimo sąlygos ir šio statuso panaikinimo aplinkybės. Nustatytos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės, kurioms esant asmeniui gali būti suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Numatyta galimybė šiems asmenims teikti konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugas, dalyvauti savivaldybių patvirtintose užimtumo didinimo programose, siekiant pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. Taip pat pakeisti tinkamo darbo nustatymo požymiai, siejant su asmens turima kvalifikacija, darbo patirtimi, sveikatos būkle, kelionės į darbą išlaidomis ir numatomu gauti darbo užmokesčio dydžiu, taip pat su registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu ir bedarbio statuso panaikinimu pagal pateiktų tinkamo darbo pasiūlymų skaičių. Įstatymas įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d. 2023-03-31 Priemonė Parengti teisės aktų pakeitimus, susijusius su pasirengusių ir nepasirengusių dirbti asmenų identifikavimu: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-394 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022 m. liepos 1 d. priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-453 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-394 „Dėl darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/315e6d70f97311ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=kivgxuxwu). Įsakymu tikslinamos bedarbio statuso suteikimo sąlygos ir šio statuso panaikinimo aplinkybės, nustatomas statuso suteikimas darbo rinkai besirengiantiems asmenims; nustatomas duomenų apie įsiskolinimus (įsidarbinimą ribojanti aplinkybė dėl kurios asmeniui gali būti suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas) gavimas iš Registrų centro; sudaroma galimybė pirkti konsultavimo paslaugas darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Įsakymas įsigaliojo 2022 m liepos 2 d. 2023-03-31
			Rekomendacija: Siekiant ilgalaikio nedarbo lygio ir pakartotinai per 12 mėn. nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalies mažėjimo, nustatyti optimalius Užimtumo tarnybos, klientų aptarnavimo departamentų ir skyrių veiklos vertinimo rodiklius, kurie parodytų jų veiklos indėlį didinant užimtumą. Rekomendaciją įgyvendina: Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	2030-12-31
		Pokytis: 2022 -05-19 priimtas Užimtumo įstatymo Nr. XII -2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 48(1) straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(2), 39(3) ir 48(2) straipsniais įstatymas Nr. XIV-1106 . Įstatymu pakeistos bedarbio statuso suteikimo sąlygos ir šio statuso panaikinimo aplinkybės. Nustatytos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės, kurioms esant asmeniui gali būti suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Numatyta galimybė šiems asmenims teikti konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugas, dalyvauti savivaldybių patvirtintose užimtumo didinimo programose, siekiant pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes. 2022-07-01 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-453 patvirtintas Darbo rinkos paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuriuo patikslinamos bedarbio statuso suteikimo sąlygos ir šio statuso panaikinimo aplinkybės ir statuso suteikimo darbo rinkai besirengiantiems asmenims bei jo panaikinimo aplinkybės bei kt. Rekomendacijos būklę vertinsime kai bus pasiekti pokyčių rodikliai. Rodikliai Rodiklis Ilgalaikio nedarbo lygis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 1,9 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 1,5 proc. (2030 m.) Faktinė reikšmė: 2,3 proc. (2024 m.) Rodiklis Pakartotinai per 12 mėn. nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 24,5 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 14 proc. (2030 m.) Faktinė reikšmė: 19,9 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Patvirtinti Užimtumo tarnybos 2022–2026 m. strategiją. Priemonę įgyvendina Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-06-30 Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-194 patvirtinta Užimtumo tarnybos 2022-2026 m. strategija. Strategijoje numatyti keturi tikslai: Didinti darbo ieškančių asmenų perėjimą į tvarų užimtumą, įgalinant juos tapti savo karjeros šeimininkais; Padėti darbdaviams tvariai apsirūpinti darbo jėga, pritraukiant ir užpildant laisvas darbo vietas kvalifikuotais darbuotojais; Valdyti Užimtumo tarnybos partnerių ekosistemą, sudarant galimybes klientams gauti profesionalią partnerių pagalbą; Tobulinti Užimtumo tarnybos organizacinius gebėjimus ir veiklos efektyvumą. Tarnybos strategijoje pateikiamas strategijos žemėlapis, nubrėžiantis 10 strateginių uždavinių, skirtų iškeltiems strateginiams tikslams įgyvendinti, jų tarpusavio sąsajas ir priežastinius ryšius, pagrindines strategines iniciatyvas šiems strateginiams uždaviniams įgyvendinti ir pagrindinius veiklos rodiklius. 2022-06-30 Priemonė Nustatyti ir patvirtinti Užimtumo tarnybos administracijos padalinių veiklos vertinimo rodiklius pagal Užimtumo tarnybos strateginius tikslus. Priemonę įgyvendina Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Užimtumo tarnyba (UŽT) 2022 metams nustatė klientų aptarnavimo departamentų ir klientų aptarnavimo skyrių standartizuotus veiklos vertinimo rodiklius (planai tvirtinami dokumentų valdymo sistemoje DocLogix sistemoje: klientų aptarnavimo departamentų (KAD) planus patvirtinto UŽT direktorius, klientų aptarnavimo skyrių - atitinkamų KAD direktoriai). KAD ir KAS rodikliai atitinka Užimtumo tarnybos 2022-2026 m. strategijos rezultatų rodiklius strategijoje numatytiems tikslams: „Didinti darbo ieškančių asmenų perėjimą į tvarų užimtumą, įgalinant juos tapti savo karjeros šeimininkais“; „Padėti darbdaviams tvariai apsirūpinti darbo jėga, pritraukiant ir užpildant laisvas darbo vietas kvalifikuotais darbuotojais“; „Valdyti Užimtumo tarnybos partnerių ekosistemą, sudarant galimybes klientams gauti profesionalią partnerių pagalbą“; „Tobulinti Užimtumo tarnybos gebėjimus ir veiklos efektyvumą“. 2022-06-30 Priemonė Sukurti naują stebėsenos rodiklį, parodantį tiesioginį Užimtumo tarnybos veiklos poveikį laisvų darbo vietų užpildymui. Priemonę įgyvendina Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Užimtumo tarnyba informavo, kad nustatytas naujas Užimtumo tarnybos veiklos stebėsenos rodiklis, parodantis tiesioginį Užimtumo tarnybos veiklos poveikį laisvų darbo vietų užpildymui: Užimtumo tarnyboje paskelbtų Laisvų darbo vietų dalis, užpildytų Užimtumo tarnyboje registruotais darbo ieškančiais asmenimis, tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams. Rodiklio apskaičiavimo metodika: Skaitiklis - laisvų darbo vietų skaičius, užpildytas darbo ieškančiais asmenimis, registruotais Užimtumo tarnyboje, tiesiogiai dalyvaujant Užimtumo tarnybos specialistams per laikotarpį / Vardiklis - visos terminuotos ir neterminuotos laisvos darbo vietos, registruotos Užimtumo tarnyboje per laikotarpį. Tiesioginis Užimtumo tarnybos specialistų darbas įdarbinant darbo ieškančius asmenis stebimas per asmeniui išduotų rekomendacijų įsidarbinti skaičių, po kurių gautas teigiamas atasakymas dėl asmens įsidarbinimo užpildant laisvą darbo vietą. 2022-12-31
Socialinė apsauga ir užimtumas	Socialinė įtrauktis	Auditas: Aktyvaus senėjimo skatinimas
			Rekomendacija: Siekiant, kad valstybės politika būtų orientuota į senstančios visuomenės aktyvumą: 1.Apibrėžti valstybės politiką dėl aktyvaus senėjimo, id entifikuojant vyresnio amžiaus asmenų gerovės sritis, tikslą, uždavinius, priemones, poveikio rodiklius ir tvarų biudžetą. 2. Priimti sprendimą dėl institucinės sąrangos, užtikrinančios nuoseklų aktyvaus senėjimo skatinimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijų vykdymą. 3. Nustatyti įrodymais dėl projektų kokybės pagrįstus reikalavimus vyresnio amžiaus asmenims atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų konkursams ir stiprinti konkursų projektų stebėseną, apimant veiklos kokybės ir rezultatų analizę, poveikio vyresnio amžiaus asmenų įtraukčiai vertinimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2030-12-31
		Rodikliai Rodiklis Vyresnio amžiaus asmenų, dalyvaujančių jiems skirtų NVO projektų veiklose, skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 29,4 tūkst. (2025 m.) Siektina reikšmė: 35 tūkst. (2029 m.) Rodiklis Išėjusių į pensiją asmenų, kurie yra aktyvūs bent vienoje iš veiklų: dirba, savanoriauja, dalyvauja švietimo, kultūrinėje, sveikos gyvensenos ar kitoje veikloje, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 60 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 65 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Nacionalinės programos, skirtos aktyvaus senėjimo skatinimui, projektą, nustatant vyresnio amžiaus asmenų gerovės sritis, tikslą, uždavinius, priemones, koordinavimą, poveikio rodiklius ir biudžetą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-10-31 Priemonė Nustačius vyresnio amžiaus asmenų gerovės sritis, tikslus, uždavinius, priemonių apimtį ir koordinavimo poreikį, priimti sprendimus dėl institucinės sąrangos, užtikrinančios nuoseklų aktyvaus senėjimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijų vykdymą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2028-06-30 Priemonė Remiantis nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vyresnio amžiaus žmonėms, ar su jais dirbančių organizacijų konkursų vykdymo ataskaitų analize, nustatyti įrodymais pagrįstus projektų kokybės reikalavimus ir papildyti šių konkursų nuostatus nuostata, įpareigojančia pareiškėją paraiškoje pagrįsti siūlomų veiklų poveikį vyresnio amžiaus asmenų įtraukčiai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-10-01 Priemonė Patikslinti NVO projektų ataskaitų teikimo reikalavimus, siekiant stiprinti veiklų rezultatų ir poveikio tikslinei grupei stebėseną, ir sudaryti prielaidas geresniam veiklų kokybės bei socialinio poveikio vertinimui. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-01-31 Priemonė Atlikti periodines, visapusiškos vyresnio amžiaus žmonių gerovės padėties analizes, sistemingai naudojant tarptautinio tyrimo SHARE ir kitų aktualių nacionalinių bei tarptautinių tyrimų duomenis, siekiant pagrįsti viešosios politikos sprendimus ir stebėti jų poveikį. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant didinti norinčių ir galinčių dirbti pensinio amžiaus asmenų užimtumą derinant darbą ir pensiją: 1. Pateikti pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl amžiaus apribojimų dirbti panaikinimo Valstybės tarnybos, Teismų, Mokslo ir studijų įstatymuose ir siekti jų įgyvendinimo aktyviai dalyvaujant įstatymų keitimo procese. 2. Priimti sprendimą dėl lankstaus darbo, papildomų garantijų, sveikatinimo ar kitų palaikymo priemonių diegimo vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į identifikuotus jų poreikius. 3. Numatyti ir įgyvendinti kompleksines pasirengimo pensijai priemones priešpensinio amžiaus asmenims, apimant finansinius, psichologinius, socialinius ir profesinius klausimus, kurios padėtų sklandžiai pereiti į naują gyvenimo etapą pensijoje ir išlikti aktyviems visuomenės gyvenime ir (ar) darbo rinkoje. 4. Strateginio planavimo dokumentuose nustatyti siektiną pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygį ir stebėti jo pokyčius, kad darbo rinkoje dalyvautų norintys ir galintys dirbti pensinio amžiaus asmenys. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2030-06-30
		Rodikliai Rodiklis Pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 13,9 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 16 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Pateikti pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl Valstybės tarnybos, Teismų ir Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimų, panaikinant amžiaus apribojimus dirbti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2026-12-31 Priemonė Inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, numatančius darbuotojams, kurie sukako senatvės pensijos amžių, teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31 Priemonė Parengti ir įgyvendinti kompleksines informavimo ir edukacijos priemones, padedančias priešpensinio amžiaus asmenims sistemingai pasirengti finansiniams ir socialiniams pokyčiams išėjus į pensiją. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31 Priemonė Išlaikyti ir nuosekliai tęsti veikiančias socialinio draudimo paskatas (socialinio draudimo įmokų mokėjimas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, kai šis yra mažesnis nei MMA; darbo vietos išlaikymas tais atvejais, kai dirbantys seneliai išeina prižiūrėti anūkų, iki šiems sukaks dveji metai; kasmetis pensijos dydžio naujinimas, atsižvelgiant į įgytą stažą ir įmokas dirbantiems pensininkams). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2029-12-31 Priemonė Ne rečiau kaip du kartus per metus viešinti dirbantiems senatvės pensininkams veikiančias socialinio draudimo paskatas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2029-12-31 Priemonė Atlikti 50+ amžiaus grupės (įskaitant pensinį amžių) asmenų dalyvavimo darbo rinkoje analizę ir, remiantis jos rezultatais, strateginio planavimo dokumente nustatyti pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygio rodiklį bei siektiną jo reikšmę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant išlaikyti kuo didesnį vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumą: 1. Nustatyti savivaldybėms privalomus minimalius prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų, skirtų savarankiškumui išsaugoti, išvystymo normatyvus ir sistemingai analizuoti jų nepasiekimo ar viršijimo priežastis, skatinant savivaldybes vystyti šių paslaugų plėtrą. 2. Numatyti vyresnio amžiaus asmenų informavimo priemones apie socialines paslaugas jų savarankiškumui išsaugoti, sudarant sąlygas jiems gauti reikiamą pagalbą laiku. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis VAA savarankiškumui išlaikyti skirtų paslaugų, kurioms nustatyti privalomi minimalūs išvystymo normatyvai, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 50 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Savivaldybių, pasiekusių VAA savarankiškumui išlaikyti skirtų paslaugų privalomus minimalius išvystymo normatyvus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 23 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Vyresnio amžiaus asmenų, žinančių apie socialines paslaugas, jų gavimo galimybes ir būdus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 83,8 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 90 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Socialinių paslaugų kataloge apibrėžti socialines paslaugas, kurios skirtos vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumui, ir Socialinių paslaugų išvystymo normatyvuose nustatyti jų normatyvus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2026-12-31 Priemonė Socialinių paslaugų išvystymo normatyvų ataskaitoje išanalizuoti normatyvų nepasiekimo ar viršijimo priežastis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31 Priemonė Informacijos „Kas man priklauso“, skelbiamos SADM interneto svetainėje, viešinimas. Rekomendacija savivaldybių administracijoms: numatyti ir vykdyti vyresnio amžiaus asmenų informavimo priemones apie socialines paslaugas jų savarankiškumui išsaugoti, sudarant sąlygas jiems gauti reikiamą pagalbą laiku, atsižvelgiant į savivaldybės specifiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2026-12-31
			Rekomendacija: Siekiant gerinti skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus asmenims ir taip išlaikyti jų savarankiškumą: 1. Nacionaliniu lygmeniu atlikti kompleksinę skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų prieinamumo vyresnio amžiaus asmenims analizę, įvertinant teritorinius skirtumus ir atkreipiant dėmesį į savivaldybes, kurių demografinio senėjimo koeficientas viršija šalies vidurkį. 2. Remiantis analizės rezultatais, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų įtvirtintas privalomas minimalus skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų prieinamumo standartas, įpareigojantis viešųjų paslaugų teikėjus turėti bent vieną ne skaitmeninę paslaugos teikimo alternatyvą (telefonu arba fiziškai), o savivaldybėse su dideliu demografiniu senėjimu – atitinkamą fizinių aptarnavimo vietų tankį arba mobiliųjų konsultantų paslaugas. 3. Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius vyresnio amžiaus vartotojų patirties vertinimą, prieš diegiant naują skaitmeniniais kanalais teikiamą paslaugą nacionaliniu lygiu. 4. Atlikti skaitmeninių įgūdžių tobulinimo veiklų stebėseną, apimančią projektų turinio atitikties vyresnio amžiaus asmenų poreikiams, rezultatų pasiekimo ir skaitmeninių įgūdžių pažangos nacionaliniu lygiu vertinimą, ir jos rezultatų pagrindu inicijuoti perėjimą nuo masinių mokymų prie nuolatinio, individualaus konsultavimo modelio, plečiant tokių konsultacijų tinklą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2030-06-30
		Rodikliai Rodiklis 65–74 m. amžiaus asmenų, kurie naudojosi internetu per paskutinius 3 mėnesius, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 64,9 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 75 proc. (2029 m.) Rodiklis VAA, savarankiškai besinaudojančių skaitmeninėmis paslaugomis, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 50 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 70 proc. (2029 m.) Rodiklis VAA, dalyvaujančių skaitmeninio raštingumo ugdymo veiklose, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 5,5 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Atliekant periodinę visapusiškos vyresnio amžiaus žmonių gerovės ir skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo analizę, įvertinti skaitmeninio turinio atitiktį vyresnio amžiaus asmenų poreikiams ir, remiantis gautomis įžvalgomis, parengti siūlymus dėl alternatyvių neprieinamų paslaugų teikimo būdų bei inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius privalomą minimalų skaitmeninių paslaugų prieinamumo standartą ir vyresnio amžiaus vartotojų patirties vertinimą, prieš diegiant naujas nacionalines skaitmenines paslaugas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2028-06-30 Priemonė Atliekant periodines vyresnio amžiaus žmonių padėties analizes, įvertinti skaitmeninio turinio atitiktį jų poreikiams ir, vadovaujantis gautais rezultatais, inicijuoti nuolatinio individualaus konsultavimo modelio sukūrimą ir konsultacijų tinklo plėtrą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2028-06-30
			Rekomendacija: Siekiant spręsti vyresnio amžiaus asmenų vienišumo problemą ir užtikrinti jiems reikiamą pagalbą: 1. Įvertinti vienišumo problemos poveikį asmenų psichikos ir fizinei sveikatai, jų gyvenimo kokybei bei valstybės socialinėms ir sveikatos apsaugos sistemoms ir nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, vyresnio amžiaus asmenų vienišumo lygio rodiklį ir siektiną jo reikšmę. 2. Nustatyti vienišumo vertinimo kriterijus, jais remiantis identifikuoti vienišus asmenis (įskaitant „Socialinio recepto“ dalyvius) ir suplanuoti priemones vienišumui mažinti. 3. Numatyti priemones, skatinančias vienišus asmenis kreiptis pagalbos. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2030-06-30
		Rodikliai Rodiklis VAA vienišumo lygis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 34,5 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 31,5 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Atliekant periodinę visapusiškos vyresnio amžiaus žmonių gerovės padėties analizę, įvertinti vienišumo poveikio gyvenimo kokybei bei socialinės ir sveikatos apsaugos sistemoms tyrimą, jo pagrindu ir remiantis vertinimo rezultatais nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, identifikavimą bei metodus vyresnio amžiaus asmenų vienišumo lygiui matuoti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31 Priemonė Remiantis atliktu vienišumo poveikio gyvenimo kokybei ir socialinės bei sveikatos apsaugos sistemoms tyrimu, parengti kompleksinę vienišumo mažinimo programą, numatant priemones vienišumo pripažinimo stigmai ir vienišumui mažinti, aiškiai apibrėžiant institucijas, atsakingas už vienišų asmenų identifikavimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2027-12-31
Socialinė apsauga ir užimtumas	Socialinės paslaugos	Auditas: Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla
			Rekomendacija: Siekiant rezultatyvios pagalbos keičiant smurtinį elgesį: - patvirtinti smurtinio elgesio keitimo programą, kuria vadovautųsi šias programas vykdančios įstaigos; - nustatyti smurtautojų įtraukimo į ministerijos finansuojamas smurtinio elgesio keitimo programas mechanizmą (algoritmą); -nustatyti vykdomų programų veiksmingumo vertinimo rodiklius. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2026-06-30
		Rodikliai Rodiklis Asmenų, dalyvavusių SADM patvirtintose smurtinio elgesio keitimo programose ir Lietuvos probacijos tarnybos organizuojamose smurtinio elgesio keitimo programose, nuo užregistruotų ir ištirtų nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 50 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 57 proc. (2026 m.) Rodiklis Savivaldybių, kuriose vykdomos smurtinio elgesio keitimo programos, skaičius Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2021 m.) Siektina reikšmė: 60 vnt. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 60 vnt. (2026 m.) Rodiklis Tikslinės grupės atstovų (smurtautojų), baigusių smurtinio elgesio keitimo programą, dalis nuo visų tikslinės grupės atstovų, dalyvavusių priemonėje Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 92 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 70 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti smurtinio elgesio keitimo programą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant rezultatyvios pagalbos keičiant smurtinį elgesį, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2023 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A1-603 "Dėl Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programos patvirtinimo" buvo patvirtinta smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Pagrindinis smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programos tikslas – smurtavusių ar keliančių smurto artimoje aplinkoje pavojų asmenų išankstinių nuostatų į smurtinį elgesį pokytis, emocijų atpažinimo, empatijos ugdymas, asmeninių pagalbos priemonių, jaučiant smurto artimoje aplinkoje pavojų identifikavimas. Smurtinio elgesio programoje yra numatytos grupinės konsultacijos, į kurias tikslinės grupės atstovai galėtų prisijungti savanoriškai ar nukreipiami atsakingų institucijų atstovų. Pačioje programoje taip pat yra nustatyti ir patvirtinti programos veiksmingumo (efektyvumo) vertinimo rodikliai , o nevyriausybinės organizacijos, kurios teiks smurtinio elgesio keitimo paslaugas pagal minėtą programą, bus įpareigotos atlikti tokios programos veiksmingumo (efektyvumo) vertinimą. 2023-09-30 Priemonė Sukurti smurtautojų įtraukimo į ministerijos finansuojamas smurtinio elgesio keitimo programas mechanizmą (algoritmą). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su kitų institucijų (Teisingumo ministerijos, Probacijos tarnybos, Policijos departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos) atstovais ir socialiniais partneriais parengė potencialių dalyvių nukreipimo į smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programą algoritmą, kuris padėtų asmenis, keliančius smurto artimoje aplinkoje pavojų nukreipti į tokias programas įgyvendinančias organizacijas. Šis algoritmas „Algoritmas+smurtinio+elgesio+keitimo+programos“ patalpintas ministerijos interneto svetainėje 2023 m. rugsėjo mėn. 2024-09-30 Priemonė Nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų smurtiniam elgesiui keisti 2024–2025 metais, atrankos konkursų nuostatuose nustatyti vykdomų programų veiksmingumo vertinimo rodiklius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023-09-13 įsakymu Nr. A1-603 patvirtintoje Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programoje nustatyti ir patvirtinti programos veiksmingumo (efektyvumo) vertinimo rodikliai. Programos veiksmingumo vertinimo rodikliai įtvirtinti ir Nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų smurtiniam elgesiui keisti 2024 m. atrankos konkurso nuostatuose, patvirtintuose ministro 2023-11-13 įsakymu Nr. A1-741. Ministerija informavo, kad veiksmingumo vertinimo rodikliai bus įtvirtinti ir Nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų smurtiniam elgesiui keisti 2025 m. atrankos konkurso nuostatuose, kadangi Nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia smurtinio elgesio keitimo paslaugas pagal minėtą programą, gavę finansavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoto atrankos konkurso būdu, yra įpareigotos atlikti tokios programos veiksmingumo (efektyvumo) vertinimą. 2024-09-30
Sveikatos apsauga	Asmens sveikatos priežiūra	Auditas: Gydymo paslaugų organizavimas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims
			Rekomendacija: Siekiant, kad priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumas didėtų, tvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą užtikrinti šių paslaugų teikimą pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros gydymo įstaigose. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Apsilankymų psichikos sveikatos centruose dėl psichikos elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei patologinio potraukio azartiniams lošimams dalis nuo visų apsilankymų psichikos sveikatos centruose skaičiaus. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 1,99 proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: 7 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 1,77 proc. (2024 m.) Rodiklis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo, dalis nuo turinčių teisę (licenciją) teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 57 proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: 90 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 92,9 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2002-05-03 įsakymo Nr. 204 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ keitimo projektą. Vadovaujantis paciento keliu, numatoma reglamentuoti aiškų nukreipimą į gydymą. Taip pat planuojama išskirti, kokios paslaugos turi būti teikiamos pirminiame ir antriniame lygmenyje, kokiais atvejais turi būti nukreipiama į antrinio lygio gydymo paslaugas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2025-02-25 įsigaliojo nauja redakcija patvirtintas Priklausomybės ligų gydymo organizavimo tvarkos aprašas (sveikatos apsaugos ministro 2025-02-24 įsakymas Nr. V-144), kuris nustato bendruosius psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir elgesio priklausomybės ligų gydymo ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, metodus bei priklausomybės ligų gydymo suaugusiems asmenims bei vaikams ir paaugliams organizavimo reikalavimus ir tvarką. Įsakymo pakeitimais sudarytos prielaidos priklausomybės ligomis sergantiems asmenims gauti daugiau paslaugų, mažinti eiles pas specialistus, paslaugas tolygiau teikti visuose regionuose, didinti pagalbos efektyvumą ir ankstyvąją diagnostiką. Vadovaujantis paciento keliu, reglamentuotas aiškus nukreipimas į gydymą, išskirta, kokios paslaugos turi būti teikiamos pirminiame ir antriniame lygmenyje, kokiais atvejais turi būti nukreipiama į antrinio lygio gydymo paslaugas. Išplečiamas psichikos sveikatos centrų vaidmuo priklausomybės ligų gydyme, įskaitant ambulatorinį abstinencijos gydymą, medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą bei reabilitaciją, palaikomąjį gydymą, atkryčio prevenciją, pakaitinį gydymą. 2024-06-30
			Rekomendacija: Siekiant padidinti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų dėl priklausomybės ligų prieinamumą, užtikrinti stacionarinės Minesotos programos ir (ar) motyvacinės terapijos paslaugų teikimą kiekvienoje apskrityje. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2026-12-31
		Pokytis: Pakeistas Vyriausybės 2014-04-23 nutarimas Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ (2023-05-24 nutarimas Nr. 389). Pakeitimu nustačius išimties taikymą priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, sudaromos sąlygos, vadovaujantis paslaugų poreikio vertinimu, didesniam paslaugų teikėjų skaičiui sudaryti sutartis dėl šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF. Rodikliai Rodiklis Lietuvos apskričių, kuriose teikiamos stacionarinės Minesotos programos ir (ar) motyvacinės terapijos paslaugos, skaičius. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 3 vnt. (2022 m.) Siektina reikšmė: 10 vnt. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir patvirtinti Vyriausybės 2014-04-23 nutarimo Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ keitimo projektą, nustatant išimtį sutarčių pasirašymui, vadovaujantis paslaugų poreikio vertinimu. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pakeistas Vyriausybės 2014-04-23 nutarimas Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ (2023-05-24 nutarimas Nr. 389). Pakeitimu nustačius išimties taikymą priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, sudaromos sąlygos, vadovaujantis paslaugų poreikio vertinimu, didesniam paslaugų teikėjų skaičiui sudaryti sutartis dėl šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF. 2023-06-30 Priemonė Parengti ir patvirtinti projektų finansavimo sąlygų aprašą dėl Minesotos programos ir motyvacinės terapijos paslaugų infrastruktūros modernizavimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026-03-18 d. nutarimu Nr. 148, nustatytais terminais šiai veiklai buvo pateiktas papildomas lėšų poreikis 2027-2028 m. į Strateginio valdymo informacinę sistemą SVIS: Ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir kokybės gerinimas (Minesotos ir (ar) stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos priklausomybės ligomis sergantiems asmenims paslaugų infrastruktūros plėtra savivaldybėse): 2027 m. - 500 tūkst. Eur, 2028 m. - 1 000 tūkst. Eur. Šiuo metu papildomos lėšos neskirtos. Finansų ministerija informavo, kad pasitarimai tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro dėl ministro valdymo srities 2027–2029 metais planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų vyks rudenį. 2024-12-31 Priemonė Parengti ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2002-05-03 įsakymo Nr. 204 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ keitimo projektą, kuriame, siekiant pagerinti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų suaugusiems rezultatyvumą, reglamentuoti, kad, esant individualiam poreikiui, gydytojo psichiatro siuntimu pacientas galėtų tęsti gydymą po motyvacinės terapijos stacionarinėje Minesotos programoje, dienos stacionare arba gauti kitas ambulatorinio gydymo paslaugas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2025-02-25 įsigaliojo nauja redakcija patvirtintas Priklausomybės ligų gydymo organizavimo tvarkos aprašas (sveikatos apsaugos ministro 2025-02-24 įsakymas Nr. V-144), kuris nustato bendruosius psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir elgesio priklausomybės ligų gydymo ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, metodus bei priklausomybės ligų gydymo suaugusiems asmenims bei vaikams ir paaugliams organizavimo reikalavimus ir tvarką. Siekiant pagerinti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų suaugusiems rezultatyvumą, sudarytos prielaidos Minesotos ir stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugų plėtrai, užtikrinti efektyvų pagalbos tęstinumą po abstinencijos gydymo. Nuo 2028-01-01 numatyta suaugusiųjų stacionarinės priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą ir (ar) psichosocialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikti RPLC filialuose, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Utenos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos, VšĮ Marijampolės, VšĮ Tauragės, VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėse, taip pat kitose ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti šias paslaugas. 2024-06-30
			Rekomendacija: Siekiant sudaryti prielaidas kuo anksčiau teikti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas žalingai vartojantiems ar priklausomybę turintiems vaikams, pakeisti reikalavimus, pagal kuriuos gali būti suteikiamos jiems psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Lietuvos apskričių, kuriose teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos vaikams ir jaunimui, skaičius. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 3 vnt. (2022 m.) Siektina reikšmė: 10 vnt. (2026 m.) Rodiklis Lietuvos apskričių, kuriose teikiamos vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos priklausomybės ligomis sergantiems vaikams ir paaugliams, skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 2 vnt. (2022 m.) Siektina reikšmė: 10 vnt. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2000-12-14 įsakymo Nr. 730 „Dėl Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ keitimo projektą, kuriame būtų aiškiai reglamentuoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimai žalingai vartojantiems ar priklausomybę turintiems vaikams ir paaugliams, numatyti pacientų vertinimo reikalavimai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025-01-23 įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministro 2000-12-14 įsakymo Nr. 730 „Dėl Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimai (2025-01-22 įsakymas Nr. V-40), kuriais reglamentuoti vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimai. 2024-12-31 Priemonė Parengti ir patvirtinti Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro priklausomybės ligomis sergantiems vaikams metodiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Šios priemonės kol kas negalima įgyvendinti, nes vadovaujantis Diagnostikos ir gydymo metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-395 (redakcija pagal 2020 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. V-1567) (toliau – Aprašas), nuostatomis, metodiniai dokumentai turi būti grindžiami aukšto lygio moksliniais įrodymais – į metodiką įtraukiami tik tie diagnostikos, gydymo, profilaktikos, slaugos, reabilitacijos ar kiti metodai, kurie atitinka I arba II klasės įrodymų lygį (pagal Aprašo 1 priedą). Remiantis šiuo reikalavimu, Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) atliko išsamią mokslinių publikacijų ir patikimų medicinos duomenų bazių analizę (pvz., Cochrane, PubMed, NICE, APA ir kt.), siekdamas identifikuoti metodikas, kurios būtų taikytinos vaikų ir paauglių dienos stacionaro paslaugoms priklausomybės ligų kontekste ir atitiktų keliamus mokslinių įrodymų reikalavimus. Tačiau atlikta analizė parodė, kad: 1. Tarptautinėje mokslinėje literatūroje nėra suformuluotų vieningų, aiškių, įrodymais grįstų metodikų, skirtų vaikų ir paauglių dienos stacionaro paslaugoms, būtent priklausomybių gydymo srityje. 2. Daugelis taikomų metodų (pvz., motyvacinis interviu, kognityvinė elgesio terapija, šeimos terapija) yra vertinami kaip veiksmingi suaugusiųjų populiacijose, tačiau vaikų ir paauglių kontekste dažnai trūksta sisteminių, aukštos kokybės tyrimų, pagrindžiančių jų efektyvumą dienos stacionaro aplinkoje. 3. Esami tyrimai dažniausiai apsiriboja mažais imties dydžiais, yra heterogeniški pagal taikomą intervenciją, dažnai neatitinka randomizuotų kontroliuojamų tyrimų standartų ir negali būti vertinami kaip I ar II klasės įrodymai. Dėl šių priežasčių šiuo metu nėra įmanoma parengti metodinio dokumento, atitinkančio Apraše nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad praktikoje dienos stacionaro paslaugos šioje srityje dažniausiai grindžiamos kompleksiniu, daugiadalykiu požiūriu, taikant įvairių intervencijų kombinacijas (pvz., psichoterapiją, psichoedukaciją, šeimos konsultacijas, socialinių įgūdžių ugdymą), kurios adaptuojamos individualiai pagal paciento poreikius. Tačiau tokios kompleksinės programos nėra standartizuotos nei nacionaliniu, nei tarptautiniu mastu ir jų veiksmingumas dažnai vertinamas tik klinikinės praktikos pagrindu, o ne pagal formalius įrodymų lygius. 2026-06-30
Sveikatos apsauga	Asmens sveikatos priežiūra	Auditas: Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms
			Rekomendacija: Siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo epidemiologo įgaliojimus ekstremaliųjų situacijų metu, įvertinus vyriausiojo epidemiologo instituto funkcijas užkrečiamųjų ligų valdymo sprendimų priėmimo procese, pakeisti teisės aktus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2023-09-30
		Pokytis: Rengiami Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo siūlymai. Rodikliai Rodiklis Teisės aktų pakeitimai, patikslinantys LR vyriausiojo epidemiologo įgaliojimus užkrečiamųjų ligų valdymo sprendimų priėmimo procese. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Pandemijos metu vyriausiam epidemiologui nebuvo poreikio priimti sprendimus. (2024 m.) Siektina reikšmė: Teisės aktuose patikslintos LR vyriausiojo epidemiologo funkcijos. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Nėra teisės aktų pakeitimų (teisės aktuose LR vyriausiojo epidemiologo funkcijos nepatikslintos). (2024 m.) Priemonės Priemonė Įvertinti vyriausiojo epidemiologo instituto funkcijas užkrečiamųjų ligų valdymo sprendimų priėmimo procese, nurodytas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įvertintos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos, vyriausiojo epidemiologo funkcijos užkrečiamųjų ligų valdymo sprendimų priėmimo ir kituose procesuose. 2023-09-30 Priemonė Parengti ir pateikti Vyriausybei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Patikslintos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo naujos redakcijos projekto nuostatos, atitinkamai parengti 28 (papildomai dar 6) susijusių įstatymų pakeitimų projektai (2026-03-27 Nr. 26-4539). Įstatymo projektu atsisakoma Lietuvos Respublikos vyriausiojo epidemiologo ir apskričių vyriausiųjų epidemiologų, kaip atskiro pareigūno ir valstybės tarnautojo statuso, perduodant funkcijas NVSC. 2023-09-30
			Rekomendacija: Siekiant ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti tvarų sveikatos paslaugų teikimą, sudaryti teisines prielaidas, leidžiančias pasitelkti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių privačių gydymo įstaigų pajėgumus ir vykdyti jų pasirengimo veiklai ekstremaliųjų situacijų metu stebėseną. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2024-12-31
		Rodikliai Rodiklis ESSC vykdoma pagal nustatytus kriterijus atrinktų privačių, priklausančių LNSS, gydymo įstaigų parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėsena. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Rodiklis Teisės aktų pakeitimai, nurodantys privačių, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių, gydymo įstaigų pasitelkimo ekstremaliųjų situacijų metu sąlygas. Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Nėra nurodytų sąlygų privačių, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių, gydymo įstaigų pasitelkimui ekstremaliųjų situacijų metu. (2024 m.) Siektina reikšmė: Nurodytos privačių, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių, gydymo įstaigų pasitelkimo ekstremaliųjų situacijų metu sąlygos. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Nurodytos privačių, LNSS priklausančių, gydymo įstaigų pasitelkimo ekstremaliųjų situacijų metu sąlygos. (2024 m.) Rodiklis Teisės aktų pakeitimai, nustatantys kriterijus, kuriuos atitinkančios privačios įstaigos privalo rengti ekstremalių situacijų valdymo planus ir įtvirtinančios nuostatas, kad šių įstaigų parengties stebėseną vykdytų Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Teisės aktuose nėra nurodytų sąlygų atlikti privačių, LNSS priklausančių, gydymo įstaigų pasirengimo veiklai ekstremaliųjų situacijų metu stebėseną. (2024 m.) Siektina reikšmė: Teisės aktuose nurodytos sąlygos atlikti privačių, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių, gydymo įstaigų pasirengimo veiklai ekstremaliųjų situacijų metu stebėseną. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Teisės aktuose nurodytos sąlygos atlikti privačių, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių, gydymo įstaigų pasirengimo veiklai ekstremaliųjų situacijų metu stebėseną. (2024 m.) Priemonės Priemonė Atlikti norminių aktų vertinimą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos privačių įstaigų teisinių įgaliojimų reguliavimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo srityje ir pateikti pasiūlymus dėl privačių įstaigų atsakomybių nustatymo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras įvertino teisės aktus, kuriuose turi būti nustatytas teisinis reguliavimas dėl privačių sveikatos priežiūros įstaigų įgaliojimų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo srityje ir pateikė pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl teisės aktų pakeitimo: • Pakeisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010-04-19 įsakymą Nr. 1-134 „Dėl kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ ir papildyti įstaigų, kurios turi rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą, į jį įtraukiant privačias sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis ir gaunančias finansavimą iš ligonių kasų. Siūlytina nurodyti, kad mažos privačios sveikatos priežiūros įstaigos (kurių darbuotojų skaičius mažesnis nei 10), neprivalo rengti planų, kadangi šios įstaigos neturi pakankamų resursų. • Pakeisti sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 įsakymą Nr. V-1110 „Dėl Informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veiklai ekstremaliųjų situacijų atvejais teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir papildyti įstaigų, kurios teikia informaciją apie pasirengimą veiklai ekstremaliųjų situacijų atvejais ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą – įtraukti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis ir gaunančias finansavimą iš ligonių kasų. Nereikalauti mažų įstaigų, turinčių iki 10 darbuotojų (pvz., šeimos gydytojų kabinetai), rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų. Mažos privačios įstaigos ekstremaliųjų situacijų atvejais turi gauti informaciją ir būti pasirengusios vykdyti paskirto valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėsena būtų vykdoma kaip ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. • Papildyti sveikatos apsaugos ministro 2003-03-06 įsakymą Nr. V-157 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos ekstremalių situacijų valdymo plano rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ ir nurodyti, kad rekomendacijomis vadovautis turi visos civilinės saugos pajėgoms priskirtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant privačias, gaunančias finansavimą pagal sutartis iš ligonių kasų. Siūlytina nurodyti, kad mažos privačios įstaigos (iki 10 darbuotojų) ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengti neprivalo, tačiau ir jos vykdo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus, jos taip pat gali būti pasitelkiamos ekstremaliųjų situacijų atvejais – pavyzdžiui, esant reikalui, dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis, dirbti mobiliuosiuose punktuose, teikti medicinines paslaugas karo pabėgėliams ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šių uždavinių vykdymo su įstaigomis turi būti derinama kasdieninės parengties sąlygomis, taip pat turi būti numatyti finansavimo šaltiniai šioms užduotims vykdyti. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios negauna finansavimo iš ligonių kasų, ekstremaliųjų situacijų atvejais turi gauti informaciją ir būti pasirengusios vykdyti paskirto valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus. Siekdamas įgyvendinti Valstybinio audito rekomendacijas ir nustatyti privačių sveikatos priežiūros įstaigų įgaliojimų teisinį reguliavimą ir privačių įstaigų atsakomybes ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo srityje, Ekstremalių sveikatai situacijų centras taip pat vertino Civilinės saugos įstatyme ir Sveikatos sistemos įstatyme esamą teisinį reglamentavimą, tačiau poreikio keisti įstatymų nuostatas nemato. Dėl papildomos nuomonės ir Civilinės saugos bei Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimų, nustatant privačių sveikatos priežiūros įstaigų teisinį reguliavimą ir atsakomybes ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo srityje, poreikio vertinimo Ekstremalių sveikatai situacijų centras taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir šiuo metu laukia išaiškinimo. 2022-09-30 Priemonė Patvirtinti teisės aktų pakeitimus: nustatyti kriterijus, kuriuos atitinkančios privačios įstaigos privalo rengti ekstremalių situacijų valdymo planus, ir įtvirtinti nuostatas, kad šių įstaigų parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną vykdytų Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024-11-26 priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1170 „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“. Įsakymu patvirtintas Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų (ESVP) rengimo tvarkos aprašas nustato įstaigų ESVP turinio, rengimo, derinimo, tvirtinimo ir atnaujinimo tvarką ir yra taikomas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos (įskaitant ir privačias ASPĮ). Įstaigos, turinčios mažiau nei 50 darbuotojų, nesivadovauja ESVP rengimo tvarkos aprašo I(1) skyriumi, 27 punktu, X ir XII skyriumi, 68 ir 78 punktais. Ekstremalių sveikatai situacijų centras vykdo įstaigų parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną, vadovaudamasis įsakymu patvirtintu Ekstremalių sveikatai situacijų centro vykdomos sveikatos priežiūros įstaigų parengties įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms stebėsenos tvarkos aprašu. 2022-12-31 Priemonė Parengti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų ekstremalių sveikatai situacijų stebėsenos tvarką ir jos pagrindu vykdyti privačių įstaigų, kurios privalo rengti ekstremalių situacijų valdymo planus, parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2025-01-01 įsigalios Sveikatos apsaugos ministro 2024-11-26 įsakymu Nr. V-1170 „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“ patvirtintas Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų (ESVP) rengimo tvarkos aprašas, kuris taikomas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos (įskaitant ir privačias ASPĮ). Ekstremalių sveikatai situacijų centras, vadovaudamasis šiuo įsakymu patvirtintu Ekstremalių sveikatai situacijų centro vykdomos sveikatos priežiūros įstaigų parengties įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms stebėsenos tvarkos aprašu, vykdys įstaigų parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną. Įstaigos į ESSC atliekamų planinių vertinimų metinį planą įtraukiamos nuo 2026 m., ESVP vertinimai Ekstremalių situacijų valdymo informacinėje sistemoje bus vykdomi nuo 2027-01-01. 2023-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad naujasis trijų pakopų medicinos atsargų kaupimo modelis veiktų efektyviai, o sukauptos atsargos ekstremaliųjų situacijų metu patenkintų padidėjusius gydymo įstaigų poreikius, patikslinti gydymo įstaigų atsargų kaupimo ir panaudojimo stebėsenos procedūras. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2024-12-31
		Rodikliai Rodiklis Ekstremalių sveikatai situacijų centro stebimų VšĮ gydymo įstaigų, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 85 proc. (2024 m.) Rodiklis Nustatytos atsargų sukaupimo ir panaudojimo gydymo įstaigose stebėsenos procedūros. Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Nenustatytos atsargų sukaupimo ir panaudojimo gydymo įstaigose stebėsenos procedūros. (2023 m.) Siektina reikšmė: Yra nustatytos atsargų sukaupimo ir panaudojimo gydymo įstaigose stebėsenos procedūros. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Nustatytos atsargų sukaupimo ir panaudojimo gydymo įstaigose stebėsenos procedūros. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius asmens sveikatos priežiūros įstaigų stebėsenos procedūras bei atsargų sukaupimo ir panaudojimo gydymo įstaigose stebėsenos tvarką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sveikatos apsaugos ministro 2024-11-26 įsakymu Nr. V-1170 „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“ patvirtintas Kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių, biologinių veiksnių, branduolinių ar radiologinių avarijų, teroristinių išpuolių bei kitų ekstremaliųjų situacijų, likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, bei nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių sąrašo, minimalaus sukauptino kiekio (normatyvų) bei kaupimo terminų tvarkos aprašas, kuris nustato įstaigų atsargų sukaupimo ir panaudojimo stebėsenos tvarką – kaupiamų priemonių sąrašą ir minimalų sukauptiną kiekį (normatyvus). 2023-09-30 Priemonė Įdiegti skaitmenizuotus ekstremalios sveikatai situacijų parengties stebėsenos sprendimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sistemos diegimo projektas užbaigtas 2026 m. balandžio 30 d. pasiekus sutartyje numatytus rezultatus. Sistema jau yra naudojama praktikoje: prie jos prijungiami nauji naudotojai, įstaigos yra paskyrusios savo administratorius, kurie valdo naudotojų teises, o galutiniai naudotojai jungiasi prie sistemos ir aktyviai ja naudojasi. Taip pat sistemoje įdiegtas išteklių klasifikatorius, leidžiantis SPĮ lygiu struktūruotai stebėti ir valdyti atsargas, užtikrinant jų kaupimo, prieinamumo ir panaudojimo stebėseną ekstremalių situacijų metu. 2024-12-31
Sveikatos apsauga	Psichikos sveikata	Auditas: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla
			Rekomendacija: Siekiant trumpinti teismo ekspertizių atlikimo terminus: - pakeisti ekspertizių paskyrimo teritoriniams skyriams sistemą pavedant tai daryti tarnybai; - periodiškai analizuoti teismo ekspertų dalyvavimo teismo posėdžiuose rezultatyvumą ir analizės rezultatus pristatyti Teisėjų tarybai; - periodiškai vykdyti ekspertinių tyrimų užsakovų ekspertinių užduočių formulavimo analizę ir jos pagrindu ekspertinių tyrimų užsakovams inicijuoti ekspertinių užduočių formulavimo mokymus ir teikti rekomendacijas. Rekomendaciją įgyvendina: Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos	2028-03-31
		Rodikliai Rodiklis Ekspertinių tyrimų, atliekamų per 30 d. nuo teismo sprendimo arba ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro užduoties gavimo dienos, dalis. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 67 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 75 proc. (2028 m.) Faktinė reikšmė: 68,5 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti šiuo metu esančią Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos skyrių aptarnaujamų teritorijų apimtį, koreguoti pagal aktualią situaciją. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos duomenimis, peržiūrėjus tiriamųjų asmenų susidariusias laukimo ekspertizei atlikti eiles, konstatuota, kad eilės ekspertiniuose padaliniuose, išskyrus specializuotus padalinius (Vaikų ir paauglių skyrių, Utenos ekspertinį skyrių) pasiskirsčiusios tolygiai, todėl koreguoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos skyrių aptarnaujamų teritorijų apimtį netikslinga. 2024-12-31 Priemonė Atlikti analizę apie kitų panašią veiklą vykdančių institucijų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Lietuvos ekspertizių centro) veiklos procesus. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. buvo atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertinės veiklos procesų analizė, siekiant pasinaudoti šių įstaigų veiklos gerąją praktika, mažinant ekspertizių atlikimo terminus. 2024-12-31 Priemonė Aptarus su teisėsaugos institucijomis analizės išvadas, pasitvirtinti veiksmų planą kaip bus tobulinama sistema. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) VTPT taiko teritorinį ekspertinių tyrimų paskirstymo principą. VTPT atlikusi analizę apie panašią veiklą vykdančių institucijų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Lietuvos ekspertizių centro) veiklos procesus, padariusi išvadas bei siekdama mažinti paskirtų ekspertizių eiles VTPT padaliniuose taiko šias priemones: 1) Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, peržiūri esančią VTPT skyrių aptarnaujamų teritorijų apimtį, esant reikalui keičia padalinių aptarnaujamas teritorijas. VTPT direktoriaus 2014-10-06 įsakymu Nr. 12P-38 (VTPT direktoriaus 2024-09-25 įsakymo Nr. 12P-30 redakcija) patvirtintame Ekspertinių padalinių darbo reglamente numatyta, kuomet teismo nutartyje nenurodytas konkretus VTPT skyrius, kuriam pavesta atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, VTPT direktorius gali pavesti ekspertizę atlikti kitam VTPT skyriui, neatsižvelgdamas į Reglamente numatytą regioninį paskirstymą. 2) Suderinus su konkrečiu ekspertu, siekiant sumažinti kitame padalinyje susidariusią ekspertizių atlikimo eilę iš dalies keičia jo darbo vietą (komandiruoja laikinai dirbti į kitą padalinį). 3) Siekiant, kad teismo ekspertų darbo krūviai tarp teritorinių teismo psichiatrijos skyrių būtų tolygesni ir trumpėtų teismo ekspertizių atlikimo eilės, VTPT stebi teismo psichiatrijos skyriuose esančių ekspertizių laukimo eilių tolygumą, nagrinėja netolygumo priežastis ir, jei yra galimybė, VTPT vadovo sprendimu nusprendžia, kuriam VTPT ekspertiniam padaliniui reikėtų pavesti konkrečios ekspertizės atlikimą. Šio tikslo įgyvendinimui VTPT 2024-09-25 raštu Nr. 1S-217 kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydama jos rekomenduoti teismams, kad teismai, pavedantys VTPT ekspertams atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teismo nutartyse nurodytų, kad teismo ekspertizė pavedama atlikti VTPT, o ne konkrečiam jos padaliniui, išskyrus atvejus, kai teismai motyvuotu sprendimu paves atlikti ekspertizę konkrečiam VTPT padaliniui ar VTPT konkretiems ekspertams. Vykdant tokią teismo nutartį, VTPT informuos, kuris VTPT padalinys atliks ekspertizę ir į kurį VTPT padalinį reikia siųsti ekspertizei reikiamą medžiagą (bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją). VTPT nuomone, taikant šias priemones, tvirtinti konkretų veiksmų planą sistemos tobulinimui šiuo metu nėra tikslinga. 2025-07-01 Priemonė Įgyvendinti parengtą veiksmų planą. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priemonė nebeaktuali, kadangi veiksmų planas nebus rengiamas. 2025-12-31 Priemonė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus įsakymu įpareigoti padalinių vadovus kas ketvirtį analizuoti teismo ekspertų dalyvavimo teismo posėdžiuose rezultatyvumą. Teismo ekspertų dalyvavimo teismo posėdžiuose analizės rezultatus įsakymo nustatytu terminu pristatyti VTPT direktoriui. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus 2024-09-26 įsakymu Nr. 12P-34, tarnybos vadovai įpareigoti kas ketvirtį analizuoti teismo ekspertų dalyvavimo teismo posėdžiuose rezultatyvumą ir tarnybos direktoriui pateikti analizės rezultatus. Padalinių vadovai atliko 2024 m. IV ketvirčio teismo ekspertų dalyvavimo teismo posėdžiuose rezultatyvumo analizę ir 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė tarnybos direktoriui. 2024-12-31 Priemonė Kartą į metus, direktoriaus įsakymu nustatytu terminu, apibendrintus rezultatus apie dalyvavimą teismo posėdžiuose pateikti Teisėjų tarybai. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vadovaujantis 2025-12-22 VTPT direktoriaus įsakymu Nr. 12P-36 "Dėl LR Valstybės kontrolės valstybino audito 2024-05-30 ataskaitos Nr. VAE-5 "Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla" rekomendacijų/priemonių vykdymą" 3 rekomendacijos 6 priemonės vykdymo", 2026-01-29 Teisėjų tarybai pateikti apibendrinti rezultatai už 2025 metus apie VTPT prie SAM teismo ekspertų dalyvavimą teismo posėdžiuose. 2026-01-31 Priemonė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus patvirtintu įsakymu įpareigoti ekspertinių padalinių vadovus kartą per metus atlikti ekspertinių tyrimų užsakovų ekspertinių klausimų formulavimo analizę ir jos rezultatus pateikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriui. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2025-01-16 direktoriaus įsakymu Nr. 12P-2, iš visų VTPT ekspertinių skyrių buvo gauti vidinės analizės duomenys apie 2024 m. skyriuose gautas civilinėse ir baudžiamosiose bylose teismų nutartis, kuriose buvo pateikti ydingi, netikslingi, nepriklausantys pagal kompetenciją ar pasikartojančio turinio klausimai. Taip pat buvo atliktas 2024 m. teismo nutartyse pateiktų klausimų formulavimo analizės duomenų apibendrinimas bei 2025-04-29 pateiktas tarnybos direktoriui. 2025-03-01 Priemonė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus įsakymu paskirtam asmeniui apibendrintus analizės apie ekspertinių klausimų formulavimą rezultatus, jos išvadas ir siūlymus pateikti VTPT direktoriui. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM direktoriaus 2025-01-16 įsakymu Nr. 12P-2 paskirtas VTPT Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas apibendrintus analizės apie ekspertinių klausimų formulavimą rezultatus, jos išvadas ir siūlymus 2025-04-29 pateikė VTPT direktoriui 2025-05-01 Priemonė Apibendrintus analizės apie ekspertinių klausimų formulavimą rezultatus, jos išvadas ir siūlymus pateikti teisėjams Nacionalinės teismų administracijos organizuotų mokymų metu ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Priemonę įgyvendina Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025-10-08 ir 2025-10-14 VTPT kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl galimybės teisėjams pristatyti pranešimą dėl ekspertinių klausimų formulavimo teismų nutartyse - pateikti analizę, jos rezultatus, išvadas ir siūlymus. Negavę atsakymo, 2025-12-03 raštu Nr. 1S-292 VTPT vėl kreipėsi į NTA ir pateikė apibendrintus analizės rezultatus apie ekspertinių klausimų formulavimą, jos išvadas ir siūlymus. 2026-02-04 VTPT pateikė atliktos analizės apibendrintą informaciją apie ekspertinių klausimų formulavimą bei pasiūlymus prokuratūroms. Taip pat 2026-02-04 ir vėl pakartotinai kreipėsi el. paštu į NTA dėl galimybės teisėjams pristatyti pranešimą dėl ekspertinių klausimų formulavimo teismų nutartyse. 2025-12-31
Švietimas, mokslas ir sportas	Bendrasis ugdymas	Auditas: Švietimo sistemos pažangos vertinimas
			Rekomendacija: Siekiant mažinti mokinių pasiekimų skirtumus, suplanuoti ir įgyvendinti priemones mokinių pasiekimų atotrūkiui mažinti. Tarp priemonių numatyti ir skirti lėšas: ● kokybiškam kompiuterinės įrangos ir ryšio ilgalaikiam palaikymui; ● laboratorijų prieinamumui visiems mokiniams, kad gamtos mokslų praktines užduotis visi galėtų atlikti laboratorijose (pvz., įsirengusios šiuolaikines laboratorijas mokyklos turėtų jomis leisti naudotis visiems savivaldybės mokiniams); ● stiprinti mokyklų gebėjimus vertinti individualią mokinio pažangą; ● užtikrinti konsultacijų prieinamumą visiems mokiniams, kuriems jų reikia. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2026-12-31
		Pokytis: Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022-08-24 įsakymu Nr. V-1269 (atnaujintas 2022-09-30) patvirtintos atnaujintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. 17 kvalifikacijos tobulinimo programų kompetencijas, kaip dirbti su atnaujintomis programomis patobulino 2177 mokytojų. Mokykloms ir savivaldybėms parengtos ir paskelbtos metodinės rekomendacijos. Nuo 2022 m. lėšos skaitmeninėms ugdymo priemonėms padidintos atitinkamai 30 Eur mokiniui. Rodikliai Rodiklis Mokymui skirtų kompiuterių, tenkančių 100-ui mokinių, skaičius Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 18,6 vnt. (2019 m.) Siektina reikšmė: 50 vnt. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 24,95 vnt. (2023 m.) Rodiklis Patenkinamo matematikos PUPP pasiekimų lygio nepasiekusių mokinių dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 20,7 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 23,7 proc. (2024 m.) Rodiklis Palankios ir nepalankios SEK aplinkos mokinių pasiekimų atotrūkis EBPO PISA 2025 tyrime (skaitymas) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 98 vnt. (2019 m.) Siektina reikšmė: 65 vnt. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 86 vnt. (2023 m.) Rodiklis Palankios ir nepalankios SEK aplinkos mokinių pasiekimų atotrūkis EBPO PISA 2025 tyrime (matematika) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 99 vnt. (2019 m.) Siektina reikšmė: 66 vnt. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 92 vnt. (2024 m.) Rodiklis Mokinių, EBPO PISA tyrime pasiekusių 3 ir aukštesnį gamtamokslinio raštingumo lygį, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 49,5 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 50,4 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 49,9 proc. (2024 m.) Rodiklis Mokinių, EBPO PISA tyrime pasiekusių 3 ir aukštesnį skaitymo pasiekimų lygį, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 49,5 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 49,4 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 47,3 proc. (2024 m.) Rodiklis Mokinių, EBPO PISA tyrime pasiekusių 3 ir aukštesnį matematikos pasiekimų lygį, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 50,2 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 45,6 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 45,7 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Aprūpinti bendrojo ugdymo mokyklas skaitmeniniu ugdymo turiniu, priemonėmis ir įranga, skiriant papildomai vienam bendrojo ugdymo mokiniui 40 Eur 2020-2021 metams. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant užtikrinti geresnį bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimą skaitmeniniu ugdymo turiniu, įranga ir stiprinti mokytojų skaitmenines kompetencijas, mokykloms 2021 m. buvo skirta 10 Eur/mokiniui, o 2022 m. – 30 Eur/mokiniui (iš viso 2020-2021 m. – 40 Eur/mokiniui). Šių lėšų skyrimas įvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ 6650a3d0e85011ea9342c1d4e2ff6ff6 - dėl lėšų skyrimo šiam tikslui LRV nutarimas buvo papildytas 131 punktu). Nuo 2022 m. lėšos skaitmeninėms priemonėms įsigyti yra padidintos atitinkamai 30 Eur/mokiniui ir jos skiriamos mokykloms vadovaujantis minėto LRV nutarimo 14.2 papunkčiu: „vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms (įsigyti ir nuomoti, įskaitant ir skaitmenines versijas), kurios naudojamos, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu;“. 2021-12-31 Priemonė Atnaujintos ir pradėtos įgyvendinti 3 pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022-08-24 įsakymu Nr. V-1269 ir jo 2022-09- 30 pakeitimu (papildymu) (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1a764050239511edb4cae1b158f98ea5/asr) patvirtintos atnaujintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. 2022-09-01 Priemonė Stiprinti bendrojo ugdymo mokyklų vadovų lyderystės ugdymo procese kompetenciją – parengti ne mažiau kaip 30 vadovų-mentorių, kurie konsultuos kitus mokyklų, kurių pasiekimai žemi, vadovus įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį (iki 2022-09-30 apmokyta 300 vadovų). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengta 20 val. trukmės iš 8 modulių sudaryta kvalifikacijos tobulinimo programa, skirta mokyklų vadovų kompetencijoms pasirengti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui mokyklose stiprinti. 2020-2021 m. m. buvo parengti 29 vadovai-mentoriai (1 mokymų dalyvis dėl objektyvių priežasčių jų nebaigė). Planuojama mokymų pabaiga – 2022-06-15.Parengta 20 val. trukmės iš 8 modulių sudaryta kvalifikacijos tobulinimo programa, skirta mokyklų vadovų kompetencijoms pasirengti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui mokyklose stiprinti. 2020-2021 m. m. buvo parengti 29 vadovai-mentoriai (1 mokymų dalyvis dėl objektyvių priežasčių jų nebaigė). 2021-2022 m. m. atviro konkurso būdu buvo suformuota 234 vadovų grupė, kurie patobulino savo kompetencijas dalyvaudami kvalifikacijos tobulinimo programoje. Parengtos metodinės priemonės vadovų kompetencijai lyderiauti ugdymo procesui stiprinti, kuria gali naudotis ir kiti mokyklų vadovai. 2022-09-30 Priemonė Vykdyti mokytojų mokymus, kuriuose dalyvautų ne mažiau kaip 3 000 mokytojų, skirtus pasiruošti mokyti pagal atnaujintas 3 pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Ministerija informavo, kad Nacionalinės švietimo agentūros kvalifikacijos tobulinimo programose kompetencijas kaip dirbti pagal atnaujintas priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas iki 2023-12-31 patobulino 5200 mokytojų. 2022-09-30 Priemonė Parengti rekomendacijas savivaldybėms ir mokykloms, kaip sėkmingai įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Ministerija informavo, kad yra parengtos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos. Jos paskelbtos tinklalapyje www.emokykla.lt (https://www.emokykla.lt/bendrasis/bendrosios-programos/bendruju-programu-projektai). Planuojama, kad renkant gerąją mokyklų praktiką šios rekomendacijos bus tobulinamos ir pildomos naujaus pavyzdžiais nuolat. 2021-09-01
Švietimas, mokslas ir sportas	Skaitmeninė plėtra	Auditas: Švietimo skaitmeninė transformacija
			Rekomendacija: Siekiant didinti skaitmeninio mokomojo turinio prieinamumą, pildyti Užduočių banką užduotimis, kurios būtų tinkamos visiems mokiniams, įskaitant turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė švietimo agentūra	2027-07-01
		Rodikliai Rodiklis Užduočių skaičiaus (išskyrus pasiekimų patikrinimų) padidėjimas Švietimo portalo Užduočių banke, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 15 proc. (2027 m.) Rodiklis Užduočių, pritaikytų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (išskyrus pasiekimų patikrinimų), skaičiaus padidėjimas Švietimo portalo Užduočių banke, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Pasirašyti sutartis dėl Užduočių banke skelbiamų skaitmeninių mokymosi priemonių parengimo su paslaugos teikėjais (priemonė įgyvendinama kasmet) Priemonę įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Per 2025 m. sudarytos 2 sutartys su paslaugos teikėjais dėl Užduočių banke skelbiamų skaitmeninių mokymosi priemonių parengimo: 1. Skaitmeninio turinio ekonomikai ir verslumui, istorijai sukūrimo ar adaptavimo paslaugos, sutartis pasirašyta 2025-09-15 Nr.PPS-312 (pridedama) 2. Skaitmeninio turinio saugumo sukūrimas, sutartis pasirašyta 2025-12-15, Nr. PPS-489 (pridedama). Iki 2026-12-31 planuojama sudaryti 2 skaitmeninių mokymosi priemonių parengimo su paslaugos teikėjais paslaugas: 1. Skaitmeninio turinio gyvenimo įgūdžiams sukūrimo ar adaptavimo paslaugos. 2. Metodinės medžiagos komplektų sukūrimo ekspertinės paslaugos 2025-09-01 Priemonė Paskelbti sukurtas skaitmenines mokymosi priemones Švietimo portalo Užduočių banke (priemonė įgyvendinama kasmet) Priemonę įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Užduotis įgyvendinta 137 proc. Iš viso Užduočių banke 2025-12-31 dienai buvo paskelbta 11 000 skaitmeninių mokymo priemonių (rodiklio įgyvendinimo planas 2025-12-31 dienai buvo 8000) https://smp.emokykla.lt/ 2025-12-31
Švietimas, mokslas ir sportas	Socialinė įtrauktis	Auditas: Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą
			Rekomendacija: Siekiant, kad užsieniečių vaikų integracija į švietimo sistemą būtų rezultatyvi, sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį ir jį įtvirtinti teisės aktuose Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Užsieniečių vaikų, nepasiekusių slenkstinio lygio (4 balų) lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP), dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 52 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 15 proc. (2029 m.) Rodiklis Užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 44 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 60 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Teisės aktuose nustatyti užsieniečių vaikų integracijos modelį: ugdymo organizavimą, lietuvių kalbos gebėjimų ugdymą, švietimo pagalbos teikimą adaptaciniu laikotarpiu, kultūrinę integraciją ir pan. (taip pat įgyvendina Rekomendacijas Nr. 2.1 ir Nr. 3.1). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-06-30
			Rekomendacija: Tam, kad visiems užsieniečiams vaikams būtų sudarytos tolygios galimybės išmokti lietuvių kalbą: Užtikrinti, kad didžioji dalis užsieniečių vaikų (išskyrus pradinio ugdymo mokinius) pirmuosius atvykimo metus mokytųsi intensyviu būdu: išlyginamosiose klasėse arba visas lietuvių kalbos pamokas atskirai nuo klasės; Parengti standartizuotus testus užsieniečių vaikų lietuvių kalbos kompetencijos lygiui nustatyti (A1-B2). Nustatyti, kas ir kada užsieniečius vaikus turi testuoti. Nustatyti lietuvių kalbos minimalų savaitinių pamokų skaičių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programą vykdančioms mokykloms pagal skirtingas mokinių amžiaus grupes. Nustatyti, kad užsieniečių vaikų lietuvių kalbos lygis turi būti testuojamas. Atlikti šių mokyklų vertinimus dėl lietuvių kalbos programos įgyvendinimo. Užtikrinti užsienio valstybės institucijų grįžtamąjį ryšį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai apie mokyklų, vykdančių užsienio valstybės švietimo programą, ugdymo kokybę. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Užsieniečių vaikų dalis, kurie pirmuosius atvykimo į Lietuvą metus, mokėsi lietuvių kalbos intensyviu būdu: išlyginamosiose klasėse arba visas lietuvių kalbos pamokas atskirai nuo klasės Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2029 m.) Rodiklis Užsieniečių vaikų dalis , kuriems, pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, nustatomas lietuvių kalbos mokėjimo lygis (A1-B2) pagal standartizuotą lietuvių kalbos testą Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Rodiklis Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programą vykdančių mokyklų dalis , kuriose dėstomas lietuvių kalbos pamokų skaičius yra lygus (arba didesnis) nustatytam minimaliam lietuvių kalbos pamokų skaičiui pagal mokinių ugdymo programas (pradinis, pagrindinis, vidurinis, arba klases, arba vaikų amžiaus grupes) ir kuriose vykdomas užsieniečių vaikų lietuvių kalbos testavimas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Rodiklis Mokyklų, vykdančių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programą dalis , apie kurių ugdymo kokybę Švietimo mokslo ir sporto ministerijai teikiamas atsakingų užsienio valstybės institucijų vertinimas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Teisės aktuose nustatyti užsieniečių vaikų integracijos modelį: ugdymo organizavimą, lietuvių kalbos gebėjimų ugdymą, švietimo pagalbos teikimą adaptaciniu laikotarpiu, kultūrinę integraciją ir pan. (taip pat įgyvendina Rekomendacijas Nr. 1 ir Nr. 3.1). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-06-30 Priemonė Sukurti sistemą, kad pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui, užsieniečiams vaikams, atvykusiems mokytis į bendrojo ugdymo mokyklas būtų patikrinamas lietuvių kalbos mokėjimo lygis pagal standartizuotus lietuvių kalbos mokėjimo lygių testus (A1-B2). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2029-06-30 Priemonė Teisės aktuose, reglamentuojančiuose užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymą, nustatyti minimalų lietuvių kalbos pamokų skaičių, nustatant pereinamąjį laikotarpį dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus toms mokykloms, kurios jau vykdo užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2026-07-27 duomenimis, rengiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį įtakojo atitinkami Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) pakeitimai: siekiant vykdyti veiklą nesiekiant pelno, licencijos išdavimo, atsisakymo išduoti licenciją ir licencijos galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių turi laikytis licencijos turėtojai, apima ir sutikimo vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų programas išdavimą. Švietimo įstatyme turi rastis norma dėl licencijos išdavimo vykdyti užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos švietimo programą. Minėtas projektas bus teikiamas svarstyti LRS rudens sesijoje. 2026-06-30 Priemonė Atlikti planinį patikrinimą dėl užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymo sąlygų laikymosi pasirinktose mokyklose, vykdančiose užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, taip pat įsitikinti, kad užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentinga institucija prižiūri švietimo programų kokybę ir vykdo šių mokyklų veiklos vertinimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2028-12-31 Priemonė Atlikti planinį patikrinimą dėl užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymo sąlygų laikymosi pasirinktose mokyklose, vykdančiose užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, taip pat įsitikinti, kad užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentinga institucija prižiūri švietimo programų kokybę ir vykdo šių mokyklų veiklos vertinimą. Priemonę įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra 2028-12-31
			Rekomendacija: Siekiant įvertinti užsieniečių vaikų integracijos rezultatyvumą, efektyvumą ir finansavimo pagrįstumą: šalies (nacionaliniu), savivaldybių ir mokyklų lygiu nustatyti rodiklius, vertinančius užsieniečių vaikų integracijos į bendrojo ugdymo sistemą rezultatus ir šiuos duomenis kasmet vertinti ir analizuoti; atlikti analizę, siekiant nustatyti, ar dabartinis ugdymo reikmių koeficientas, skirtas užsieniečių vaikų ugdymo finansavimui apskaičiuoti per metus, yra pakankamas užtikrinti intensyvų lietuvių kalbos mokymą ir reikiamą švietimo pagalbą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Valstybės (taktinių) švietimo stebėsenos rodiklių sąraše esančių rodiklių, skirtų stebėti užsieniečių vaikų integracijos į švietimo sistemą rezultatus, skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2025 m.) Siektina reikšmė: 2 vnt. (2027 m.) Rodiklis Savivaldybių, kurios sistemingai renka ir analizuoja duomenis pagal užsieniečių vaikų integracijos pažangai matuoti skirtus rodiklius, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis Atlikta analizė dėl užsieniečiams vaikams skirto ugdymo reikmių koeficiento pagrįstumo Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Neatlikta analizė (2025 m.) Siektina reikšmė: Atlikta analizė (2027 m.) Priemonės Priemonė 6.1. Patvirtinti valstybės (taktinių) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą, skirtą stebėti užsieniečių vaikų integracijos į švietimo sistemą rezultatus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-06-30 Priemonė Ministerijos strateginį veiklos planą ir metinės veiklos ataskaitą papildyti užsieniečių vaikų integracijos į švietimo sistemą rodikliais ir jų analize. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-06-30 Priemonė Atlikti analizę, siekiant nustatyti, ar Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 priedo 2.1 ir 2.1.4 papunkčiais („migrantas“) nustatytas papildomo ugdymo finansavimo užsieniečiams (ir kartu visiems migrantams) teisinis reglamentavimas tinkamas ir ar šiam ugdymui skirtos pakankamos lėšos. Atlikus analizę ir paaiškėjus, kad finansavimas nėra pakankamas, kreiptis į Finansų ministeriją dėl papildomo finansavimo valstybės biudžeto projekto formavimo metu ir esant poreikiui tikslinti Aprašą dėl finansavimo dydžio ir teisinio reglamentavimo (detalizuojant kokioms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos „migrantams“). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-01-02
Švietimas, mokslas ir sportas	Studijos	Auditas: Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose
			Rekomendacija: Siekiant paskatinti valstybines aukštąsias mokyklas gerinti studijų kokybę ir politikos formuotojams turėti tarp kolegijų ir tarp universitetų palyginamus duomenis, nustatyti veiklos kokybės rodiklius, su kuriais būtų siejamas mokyklų finansavimas pagal veiklos rezultatus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2026-12-31
		Pokytis: Priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, įtvirtinantis aukštųjų mokyklų skatinamąjį finansavimą už veiklos rodiklius. 2022-12-29 Švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu Nr. V-2009 patvirtinta Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo, valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms, duomenų, kurių reikia siekiant atlikti studijų veiklos pasiekimų vertinimus, teikimo ir mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio nustatymo tvarkos aprašas. Rekomendacijos stebėsena tęsiama, kol bus pasiektas kiekybinis pokyčio rodiklis. Rodikliai Rodiklis Valstybinių aukštųjų mokyklų, atitinkančių nustatytus veiklos kokybės rodiklius ir gaunančių už tai papildomą finansavimą, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 70 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 100 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriame studijų finansavimas papildytas skatinimu už studijų veiklos pasiekimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2021-11-18 patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas (XIV-654), kuriuo įtvirtintas aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galės būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus (nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/344478d04dfd11ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=-b0ge2ykmt 2022-06-30 Priemonė Priėmus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, poįstatyminiu teisės aktu patvirtinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybės rodikliai ir siektinos jų reikšmės, už kurių įgyvendinimą skiriamas papildomas skatinimas Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-12-29 Švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu Nr. V-2009 patvirtinta Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo, valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms, duomenų, kurių reikia siekiant atlikti studijų veiklos pasiekimų vertinimus, teikimo ir mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio nustatymo tvarkos aprašas. 2022-12-31
Švietimas, mokslas ir sportas	Švietimo pagalba	Auditas: Švietimo pagalba mokyklose
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams jų poreikius atliepiantį ugdymą ir švietimo pagalbą, diegti atvirųjų klasių modelius: atnaujinti kriterijus, kuriuos atitinkančiose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalo dirbti antrasis mokytojas; atnaujinti kriterijus, kuriuos atitinkančiose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalo dirbti švietimo pagalbą teikiantis asmuo. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Atvirų klasių dalis iš klasių, kuriose mokosi 21 ir daugiau mokinių ir kuriose yra 1–3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, pradinio ugdymo pakopoje (1–4 kl.), proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 4,5 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2029 m.) Rodiklis Atvirų klasių dalis iš klasių, kuriose mokosi 21 ir daugiau mokinių ir kuriose yra 1–3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, pagrindinio ugdymo pakopoje (5–8 kl.), proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 2,2 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 75 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Atnaujinti Įtraukiojo ugdymo organizavimo modelių savivaldybių mokyklose finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2026 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-94, klasių, įgyvendinančių nustatytus modelius, atrankos kriterijus, kurie būtų taikomi 2027 ir 2028 metais tokias klases finansuojant atrankos būdu, ir, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, suplanuoti reikiamus veiksmus dėl šių modelių plėtros 2029 ir 2030 metais. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2026-12-31 Priemonė Vykdyti įtraukiojo ugdymo organizavimo modelių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą (2027-06-30 – pirmas vertinimas, 2028-06-30 – antras vertinimas), atsižvelgiant į vertinimo rezultatus ir EK „Learning Lab“ ekspertų rekomendacijas, tobulinti Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo organizavimo tvarkos aprašą, išgryninant modelius ir jų taikymo sąlygas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2028-08-31 Priemonė Parengti rekomendacijas mokykloms, mokytojams, švietimo pagalbą teikiantiems asmenims dėl bendrojo mokymo (angl. Co-Teaching) taikymo, kai du ar daugiau mokytojų (antrasis mokytojas, švietimo pagalbą teikiantis asmuo) tuo pačiu metu dirba bendrosios paskirties klasėje, kai joje yra ugdomi 1–3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-08-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad visose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose mokiniams būtų užtikrinta švietimo pagalba, pagal mokymo pinigų panaudojimo ir suteiktos švietimo pagalbos analizės rezultatus nustatyti priemones švietimo pagalbos prieinamumui didinti. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kurie gavo pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduotų apimčių švietimo pagalbą, dalis. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 36 proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Identifikuoti mokyklas, kuriose yra ne visi reikiami švietimo pagalbos specialistai, įskaitant ir mokinio padėjėjus, ir parengti rekomendacijas mokyklai ir steigėjui, kad būtų teikiama reikiamos apimties švietimo pagalba (2027-06-30 – pirmas vertinimas, 2028-06-30 – antras vertinimas). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2028-06-30 Priemonė Įvertinti, ar Švietimo ir kituose įstatymuose užtikrinama vaiko teisė į švietimo pagalbą ir pareiga šią teisę įgyvendinti, ar aiškiai nustatytos atsakomybės už švietimo pagalbos teikimą mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, kad mokiniui būtų suteikta visa kompetentingos institucijos (pvz., pedagoginės psichologinės tarnybos) nustatyta švietimo pagalba, ir aiškiai nustatytas kompetentingos institucijos teiktų rekomendacijų vykdymo privalomumas, ar numatytos institucijos, kur kreiptis, jei švietimo pagalba neužtikrinama, ir inicijuoti teisės aktų keitimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-12-31 Priemonė Įvertinti švietimo pagalbos specialistų trūkumo mastą, šių specialistų poreikį ir suplanuoti, patvirtinti bei įgyvendinti konkrečias (pagal situaciją ir siekius) priemones dėl apsirūpinimo švietimo pagalbos specialistais (rengimo, pritraukimo, perkvalifikavimo, išlaikymo darbo vietose); numatyti ir stebėti priemonių įgyvendinimo rodiklius (pvz., matuojančius konkrečių švietimo pagalbos specialistų pakankamumą). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2028-12-31 Priemonė Nustatyti siektinus apsirūpinimo švietimo pagalbos specialistais savivaldybėse rodiklius, juos stebėti, esant poreikiui, įpareigoti savivaldybes sudaryti švietimo pagalbos užtikrinimo planus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2028-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti švietimo pagalbos teikimo stebėseną ir duomenimis pagrįstus politikos formuotojo sprendimus švietimo pagalbos srityje, įpareigoti mokyklas ir sudaryti joms sąlygas Mokinių registre pildyti specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo formas, kuriose būtų fiksuojama kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai mokiniui suteiktos pagalbos apimtis. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kuriems suteiktos švietimo pagalbos apimtys (kartai per nustatytą laikotarpį kiekvieno švietimo pagalbos specialisto) nurodytos Mokinių registre, dalis. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Mokinių registro informacinės sistemos nuostatuose numatyti papildomai rinkti švietimo pagalbos laikotarpį ir intensyvumą: švietimo pagalbos rūšį, švietimo pagalbą teikiantį specialistą (pvz., logopedas, specialusis pedagogas, kt.) ir laikotarpį, nuo kada iki kada buvo skirta / suteikta pagalba, jos trukmę ir intensyvumą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2027-12-31 Priemonė Atnaujinti Mokinių registrą, suteikiant galimybę mokykloms įrašyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams suteiktą pagalbą (pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas) bei priežastis, jei pagalba neskiriama (pvz., dėl tėvų atsisakymo): 2028-03-01 – Mokinių registro parengtų funkcionalumų išbandymas atrinktose mokyklose ir koregavimas esant poreikiui; 2028-12-31 – naujų Mokinių registro funkcionalumų pristatymas visoms ugdymo įstaigoms ir teikiamų duomenų kokybės kontrolės užtikrinimas. Priemonę įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra 2028-12-31
			Rekomendacija: Siekiant sudaryti sąlygas atpažinti ir ugdyti išskirtinius mokinių gabumus, nustatyti specialiųjų ugdymosi poreikių, kylančių dėl išskirtinių gabumų, atpažinimo, vertinimo mokykloje ir pedagoginėje psichologinėje tarnyboje bei ugdymo pritaikymo priemones. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija	2029-12-31
		Rodikliai Rodiklis Mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl išskirtinių gabumų, ir kurie gauna visą pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduotą pagalbą, dalis. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti ir atnaujinti teisinį reguliavimą dėl pedagoginių psichologinių tarnybų funkcijų vertinant mokinius, turinčius išskirtinių gabumų. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2028-06-30 Priemonė Parengti skaitmeninį didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo įrankį. Priemonę įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra 2027-12-31 Priemonė Parengti rekomendacijas mokykloms dėl didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo organizavimo. Priemonę įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra 2028-03-31
Teisingumas	Antstolių ir notarų veikla	Auditas: Antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti priverstinio išieškojimo valstybės naudai proceso nuoseklumą: • optimizuoti mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo procesą taip, kad antstoliai nuosekliai tęstų šį procesą ir būtų užtikrinta valstybės ir skolininkų interesų pusiausvyra; • įpareigoti valstybės institucijas pateikti antstoliams informaciją apie atliktus išieškojimo veiksmus ir jų rezultatus, kitą su išieškojimu susijusią informaciją. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2023-12-31
		Pokytis: Teisingumo ministerija informavo, kad buvo nuspręsta - siekiant optimizuoti skolų į valstybės biudžetą išieškojimo procesą ir užtikrinti savalaikį bei tinkamą keitimąsi aktualia informacija, būtina modernizuoti Antstolių informacinę sistemą, Mokesčių apskaitos informacinę sistemą ir šių sistemų integracinę sąsają. Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo projektą "Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti", kuriuo iš esmės bus keičiami valstybės skolų administravimo ir išieškojimo procesai. Projektui įgyvendinti 2024-06-05 priimtas Civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 583(1) straipsniu įstatymas Nr. 2806 ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2805 (įsigalioja 2026-07-01). Rekomendacijai įgyvendinti turi būti įgyvendintas VMI projektas "Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti", todėl jos stebėseną tęsiama iki 2026 -07-01. Rodikliai Rodiklis Vykdomųjų bylų dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo, kuriose antstoliai nekartoja valstybės institucijų atliktų veiksmų, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Rodiklis Vykdomųjų dokumentų, pateiktų kartu su informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus ir kita su išieškojimu susijusia informacija, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Galimybių optimizuoti mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo procesą taip, kad valstybės institucijos ir antstoliai nedubliuotų priverstinio išieškojimo veiksmų, vertinimas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad buvo nuspręsta - siekiant optimizuoti skolų į valstybės biudžetą išieškojimo procesą ir užtikrinti savalaikį bei tinkamą keitimąsi aktualia informacija, būtina modernizuoti Antstolių informacinę sistemą, Mokesčių apskaitos informacinę sistemą ir šių sistemų integracinę sąsają. Valstybinė mokesčių inspekcija įgyvendina projektą "Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti", kuriuo iš esmės bus keičiami valstybės skolų administravimo ir išieškojimo procesai. Projekto "Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti" įgyvendinti 2024-06-25 priimtas Civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 583(1) straipsniu įstatymas Nr. XIV-2806 ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2805 (įsigalioja 2026-07-01). 2022-12-31 Priemonė Galimybių optimizuoti priverstinio išieškojimo procesą (valstybės institucijoms nustatyti pareigą pateikti visą su skolininko asmeniu susijusią informaciją, skolininkui pritaikytas priverstinio išieškojimo priemones ir kitą su išieškojimu susijusią informaciją, o tais atvejais, kai tas pats vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pakartotinai – nurodyti, kokios aplinkybės, susijusios su skolininko asmens ar jo turtinės padėties pasikeitimu sąlygojo pakartotinį vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti) vertinimas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad buvo nuspręsta - siekiant optimizuoti skolų į valstybės biudžetą išieškojimo procesą ir užtikrinti savalaikį bei tinkamą keitimąsi aktualia informacija, būtina modernizuoti Antstolių informacinę sistemą, Mokesčių apskaitos informacinę sistemą ir šių sistemų integracinę sąsają. Valstybinė mokesčių inspekcija pradeda įgyvendina projektą "Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti", kuriuo iš esmės bus keičiami valstybės skolų administravimo ir išieškojimo procesai. Projektui įgyvendinti 2024-06-25 priimtas Civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 583(1) straipsniu įstatymas Nr. 2806 ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2805 (įsigalioja 2026-07-01). 2023-12-31
			Rekomendacija: Atsižvelgiant į valstybės reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą ir siekiant, kad nustatant antstolio vykdymo išlaidų dydžius ir notaro atlyginimo įkainius būtų tinkamai įgyvendinama valstybės politika finansų, socialinės apsaugos, teisingumo ir kitose srityse: • priimti sprendimus dėl antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo Vyriausybės lygmeniu tikslingumo; • užtikrinti, kad būtų nustatytos antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių apskaičiavimo tvarkos, kuriose būtų numatytas įstatymuose įtvirtintų kriterijų taikymas, antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo būdai ir notaro atlyginimo įkainių taikymo taisyklės ir pagal nustatytas tvarkas būtų perskaičiuoti antstolio vykdymo išlaidų dydžiai ir notaro atlyginimo įkainiai; • užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų sudarytos vienodos galimybės gauti neatlygintinai notarines paslaugas. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2024-12-31
		Pokytis: Įgyvendinant rekomendaciją, Vyriausybė 2023-01-25 nutarimu Nr. 59 patvirtino Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką, kurioje numatyta, kad notarų įkainiai apskaičiuojami atsižvelgiant į Notariato įstatymo 19 (1) nustatytus kriterijus. Seimas 2023-12-12 priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2317, kuriuo Vyriausybei suteikiami įgaliojimai patvirtinti antstolių vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodiką. Priimtame įstatyme numatyta, kad vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodiką Vyriausybė turi patvirtinti iki 2025-12-31.Teisingumo ministerija atliks vertinimą, ar Vyriausybės strateginės analizės centro siūlomas antstolių vykdymo išlaidų dydžių kriterijų taikymo modelis yra tinkamas vykdymo išlaidų dydžių nustatymui, taip pat įvertins Valstybinės mokesčių inspekcijos įgyvendinamo projekto „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ poveikį antstolių darbo apimtims ir parengs antstolių skaičiaus nustatymo metodiką. Rekomendaciją laikysime įgyvendinta, kai bus parengta ir patvirtinta antstolių vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika. Rodikliai Rodiklis Antstolio vykdymo išlaidų dydžiai ir notaro atlyginimo įkainiai pagrįsti ekonominiais skaičiavimais pagal įstatymuose įtvirtintus kriterijus Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 50 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Vertinimas, ar antstolio vykdymo išlaidų dydžiai, notaro atlyginimo įkainiai ir šių dydžių bei įkainių nustatymo tvarkos atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus kriterijus, turėtų būti tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) TM informavo, kad įgyvendinant šią priemonę ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl nuomonės apie institucijas, kurios turėtų būti atsakingos už vykdymo išlaidų ir notarų įkainių tvirtinimą bei jų tvarkos nustatymą, pasiūlydama trys galimas sprendimų alternatyvas (Teisingumo ministerijos 2021-03-03 raštas Nr. (1.16E) 7R-1212). Abi ministerijos pritarė alternatyvai, kad tinkamiausia institucija vykdymo išlaidų dydžiams ir notarų įkainiams tvirtinti yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokiam sprendimui pritaria ir Teisingumo ministerija. Šiam sprendimui įgyvendinti 2022 metais – kaip ir numatyta priemonių įgyvendinimo plane - bus parengti Antstolių įstatymo ir Notariato įstatymo pakeitimų projektai 2021-12-31 Priemonė Patvirtinti antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo tvarkas, kuriose būtų numatytas įstatymuose nustatytų kriterijų taikymas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybė 2026-07-08 nutarimu Nr. 531 patvirtino Vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodiką, kuri nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų vykdymo išlaidų – vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (toliau – atlygis antstoliui) dydžių nustatymo ir perskaičiavimo tvarką. Metodikos tikslas – užtikrinti ekonominiais skaičiavimais pagrįstą, Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais paremtą administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžių nustatymą. 2023-12-31 Priemonė Patvirtinti antstolio vykdymo išlaidų dydžius ir notaro atlyginimo įkainius, apskaičiuotus atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus kriterijus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos Seimui 2026 m. birželio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 624-1, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 771-1 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 43 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XV-1028, buvo nukeltas įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei naujus vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką patvirtinti iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. Nauji vykdymo išlaidų dydžiai bus apskaičiuoti ir patvirtinti iki 2027-08-31. 2024-12-31
			Rekomendacija: Siekiant didinti antstolių ir notarų teikiamų paslaugų, vykdant pavestas valstybės funkcijas, prieinamumą: • įvertinti šių funkcijų įgyvendinimui reikalingą žmogiškųjų išteklių poreikį ir pagal jį patikslinti nustatytą antstolių ir notarų skaičių; • pagal galimybes užtikrinti vienodą antstolių ir notarų paslaugų fizinį prieinamumą visiems gyventojams; • numatyti priemones, didinančias antstolių ir notarų paslaugų teikimą el. būdu; • nustatyti reikalavimus el. erdvėje skelbiamai informacijai: kokia, kokiu būdu ir kur turi būti skelbiama. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija	2025-02-28
		Pokytis: Įgyvendinant rekomendaciją, Vyriausybės 2023-01-25 nutarimu Nr. 59 patvirtinta Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodika, kurioje įtvirtintas teisinio reguliavimo stebėsenos mechanizmas, kuris sudaro sąlygas stebėti įkainių pokyčio pasekmes notariato sistemai ir notarų paslaugų prieinamumui šalies regionuose bei laiku imtis būtinų reguliavimo priemonių. Vyriausybės 2023-06-28 nutarimu Nr. 498 nuo 2023-10-01 įsigaliojo nauji notarų atlyginimo dydžiai, kurie turės įtakos notarų pajamoms ir notarų prieinamumui (ypač šalies regionuose). Atliktas vertinimas, ar Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių. 2023-12-29 priimtas teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-401 „Dėl teisingumo ministro 2006-12-28 įsakymo Nr. 1R-481 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtinta Notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodika. Antstolių įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIV-2318 numatyta, kad antstolių skaičius antstolių veiklos teritorijose nustatomas pagal teisingumo ministro tvirtinamą antstolių skaičiaus nustatymo metodiką, atsižvelgiant į gyventojų skaičių tam tikroje antstolių veiklos teritorijoje ir praėjusių trejų kalendorinių metų antstolio pajamų medianą toje teritorijoje, antstolių skaičiaus nustatymo metodiką teisingumo ministras turi patvirtinti iki 2026-06-30. Pirminiai siūlymai dėl galimų antstolių skaičiaus nustatymo metodų parengti 2024 m. pabaigoje, šie siūlymai aptarti su Lietuvos antstolių rūmais. Laukiame kol bus patvirtinta Vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika. Rodikliai Rodiklis Savivaldybių, kurių teritorijose sudaryta galimybė gauti notarų paslaugas, skaičius Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 57 vnt. (2020 m.) Siektina reikšmė: 60 vnt. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 60 vnt. (2024 m.) Rodiklis Ne pagal kompetenciją TM gautų skundų dėl antstolių ir notarų veiklos, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 90 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 60 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 57 proc. (2024 m.) Rodiklis Notarų biurų, kuriuose paslaugas galima gauti nuotoliniu būdu, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 0 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 50 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Rodiklis Vykdomųjų bylų, tvarkomų elektronine forma (privatūs asmenys), dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 1 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Rodiklis Vykdomųjų bylų, tvarkomų elektronine forma (privatūs juridiniai asmenys), dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 6 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Atlikti vertinimą, ar Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad Vyriausybės 2023-01-25 nutarimu Nr. 59 patvirtintoje Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodikoje yra įtvirtintas teisinio reguliavimo stebėsenos mechanizmas, kuris sudaro sąlygas stebėti įkainių pokyčio pasekmes notariato sistemai ir notarų paslaugų prieinamumui šalies regionuose bei laiku imtis būtinų reguliavimo priemonių. Vyriausybės 2023-06-28 nutarimu Nr. 498 nuo 2023-10-01 įsigaliojo nauji notarų atlyginimo dydžiai, kurie turės įtakos notarų pajamoms ir notarų prieinamumui (ypač šalies regionuose). Atliktas vertinimas, ar Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių. Vėliau priimtas 2023-12-29 teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-401 „Dėl teisingumo ministro 2006-12-28 įsakymo Nr. 1R-481 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtinta Notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodika. 2022-03-31 Priemonė Esant būtinumui, tikslinti Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos nuostatas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priimtas 2023-12-29 teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-401 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-481 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris nustato Notariato įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintų notarų skaičiaus nustatymo kriterijų taikymo, notarų veiklos teritorijų nustatymo, poreikio, susijusio su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, vertinimo ir notarų buveinių steigimo tvarką. 2022-09-30 Priemonė Pagal atliktą vertinimą nustatyti optimalų notarų skaičių. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad įvertinus 2022 m. ir 2023 m. notarų pajamų, gautų atliekant notaro funkcijas, statistinius vidurkius, remiantis Metodikos nuostatomis, 2024-06-18 buvo apskaičiuotas optimalus notarų skaičius Lietuvoje - 245. 2022-12-31 Priemonė Priėmus Notariato įstatymo pakeitimus, susijusius su notarinių veiksmų atlikimu nuotoliniu būdu, priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) TM informavo, kad Notariato įstatymo pakeitimams, susijusiems su notarinių veiksmų atlikimu nuotoliniu būdu, įgyvendinti buvo priimtas teisingumo ministro įsakymas (2021 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-434 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1R-119 „Dėl reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtinimo“ pakeitimo“. 2022-12-31 Priemonė Parengti Antstolių įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų nustatyti antstolių skaičiaus nustatymo kriterijai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023-06-15 Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2862, kuriuo įtvirtinami antstolių skaičiaus nustatymo kriterijai ir teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką. Šis įstatymo projektas bus svarstomas Seimo 2023 metų rudens sesijoje. 2022-12-31 Priemonė Priėmus Antstolių įstatymo pakeitimus, patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Antstolių skaičiaus nustatymo metodikos projektas darbo tvarka derinamas su Lietuvos antstolių rūmais. Kadangi antstolių skaičiaus nustatymo kriterijai yra susiję su antstolių pajamomis, projekto rengimas užtruko užsitęsus vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodikos projekto derinimo procesui. 2024-06-30 Priemonė Vadovaujantis Antstolių skaičiaus nustatymo metodika, nustatyti optimalų antstolių skaičių. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Optimalus antstolių skaičius bus nustatytas, patvirtinus Antstolių skaičiaus nustatymo metodiką. Metodikos projektas darbo tvarka derinamas su Lietuvos antstolių rūmais. 2024-12-31 Priemonė Parengti Antstolių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai el. erdvėje skelbiamai informacijai apie antstolių paslaugas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023-06-15 Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2862, kuriuo nustatomi reikalavimai viešam informacijos skelbimui apie antstolių veiklą. Įstatymo projektas bus svarstomas Seimo 2023 metų rudens sesijoje. 2022-12-31 Priemonė Parengti Notariato įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai el. erdvėje skelbiamai informacijai apie notarinius veiksmus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad 2022-12-20 priimtas Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 6(2), 8, 10(1), 10(3), 10(4), 19, 20, 22, 22(1), 24, 27(1), 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 28(2) straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir 10(2) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1714. Šio įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai dėl informacijos apie notarinius veiksmus viešą skelbimą. 2022-12-31
Teisingumas	Prokuratūros veikla	Auditas: Prokuratūros išteklių valdymas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose
			Rekomendacija: Kad prokuratūra galėtų įvertinti organizavimo ir vadovavimo ikiteisminiams tyrimams bei valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmingumą ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus veiklai tobulinti:  įsitraukti į SVP rodiklį dėl visų nusikalstamų veikų ištyrimo ir nusimatyti jo reikšmę;  išsiaiškinti priežastis, kodėl Informatikos ir ryšių departamento ir Generalinės prokuratūros duomenų bazėse nesutampa informacija apie nusikalstamų veikų ištyrimą;  išsiaiškinti priežastis, kodėl teismų statistinėse ataskaitose ir Generalinės prokuratūros duomenų bazėse nesutampa informacija apie išteisintų asmenų dalį. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Ištirtų nusikalstamų veikų dalis nuo užregistruotų Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 64 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 66 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 55,1 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Įsitraukti į SVP rodiklį dėl visų nusikalstamų veikų ištyrimo ir nusimatyti jo reikšmę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025-2027 metų strateginio veiklos plano 1 programoje numatytas stebėsenos rodiklis E-13-001-11-01-01 "Ištirtų nusikalstamų veikų dalis nuo užregistruotų (proc.)", nustatytos reikšmės 2025 m. - 60 proc., 2026 m. - 61 proc., 2027 m. - 62 proc. 2025-10-31 Priemonė Prokuratūros veiklos ataskaitose teikiant skirtingų duomenų bazių duomenis, paaiškinti, kodėl tie duomenys skiriasi. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2024 metais ataskaitoje nebuvo naudojami duomenys iš skirtingų duomenų bazių, todėl teikti paaiškinimų nebuvo poreikio. 2025-06-30 Priemonė Išsiaiškinti priežastis, kodėl teismų statistinėse ataskaitose ir Generalinės prokuratūros duomenų bazėse nesutampa duomenys apie išteisintų asmenų dalį, pateikti galimus sprendimus (pasiūlymus) dėl jų eliminavimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atlikta statistinės informacijos, susijusios su duomenimis apie išteisintus asmenis, analizė, nustatytos priežastys bei pateiktos išvados ir pasiūlymai dėl duomenų tikslumo. 2026-06-30
			Rekomendacija: Kad prokurorų darbo krūvis, turintis įtakos nusikalstamų veikų tyrimo trukmei ir didesniam jų ištyrimui, būtų tolygesnis:  vadovaujantis naująja prokurorų darbo krūvio apskaičiavimo metodika ir atsižvelgiant į prokurorų, išeisiančių į pensiją per artimiausius 5 m., skaičių, periodiškai (kasmet) vykdyti prokurorų ir jų padėjėjų poreikio nustatymą (analizę) kiekviename prokuratūros padalinyje ir pagal tai komplektuoti pareigybes. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Prokurorų vidutinio didžiausio ir mažiausio darbo krūvio skirtingose apygardų prokuratūrose ONKT skyriuose skirtumas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 77 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2027 m.) Rodiklis Prokurorų vidutinio didžiausio ir mažiausio darbo krūvio skirtingose apygardų prokuratūros BP skyriuose skirtumas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 75 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2027 m.) Rodiklis Prokurorų vidutinio didžiausio ir mažiausio darbo krūvio skirtingose apygardų prokuratūros apylinkėse skirtumas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 76 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2027 m.) Rodiklis Prokuratūros padalinių skaičius, kuriuose prokurorų padėjėjų ir prokurorų pareigybių santykis yra 1:3 (padėjėjų skaičius, tenkantis prokurorų skaičiui) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 12 vnt. (2024 m.) Siektina reikšmė: 22 vnt. (2027 m.) Rodiklis Laisvų prokurorų pareigybių dalis visuose prokuratūros padaliniuose Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 20 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2027 m.) Faktinė reikšmė: 5,8 proc. (2025 m.) Rodiklis Laisvų prokurorų padėjėjų pareigybių dalis visuose prokuratūros padaliniuose Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 50 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2027 m.) Faktinė reikšmė: 5,3 proc. (2025 m.) Rodiklis Vidutinė nusikalstamų veikų tyrimo trukmė kalendorinėmis dienomis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 135 k. d. (2023 m.) Siektina reikšmė: 130 k. d. (2027 m.) Faktinė reikšmė: 148 k. d. (2026 m.) Priemonės Priemonė Kartu IRD prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dalyvauti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) darbo grupės veikloje kuriant Valstybinio kaltinimo palaikymo ir Viešojo intereso gynimo modulius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2027-06-30 Priemonė Imtis priemonių siekiant užtikrinti finansavimo galimybes naujos metodikos, padėsiančios vykdyti prokurorų ir jų padėjėjų poreikio nustatymą, įgyvendinimui. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Prokuratūra įtraukta į Norvegijos finansinį mechanizmą, kur numatoma įsigyti darbo krūvių skaičiavimo metodikos skaitmenizavimą. Projekto startas numatomas 2027 m. II ketvirtis. 2026-06-01 Priemonė Pereinamuoju laikotarpiu, iki kol pradės veikti naujoji Prokurorų ir prokuratūrų darbo krūvių vertinimo ir nustatymo metodika, vertinti prokurorų, išeisiančių į valstybinę pensiją per artimiausius 5 m., skaičių, vadovaujantis Prokurorų pareigybių poreikio nustatymo metodika. Kasmet vykdyti prokurorų poreikio kiekviename prokuratūros padalinyje analizę ir komplektuoti ar steigti prokurorų pareigybes atsižvelgus į gautas išvadas ar rezultatus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Generalinė prokuratūra informavo, kad vertinama prokurorų, išeisiančių į valstybinę pensiją per artimiausius 5 m., skaičius, vadovaujantis Prokurorų pareigybių poreikio nustatymo metodika. Kasmet bus vykdoma prokurorų poreikio kiekviename prokuratūros padalinyje analizė ir komplektuojamos ar steigiamos prokurorų pareigybės atsižvelgus į gautas išvadas ar rezultatus. 2025-12-31 Priemonė Pereinamuoju laikotarpiu, iki kol pradės veikti naujoji Prokurorų ir prokuratūrų darbo krūvių vertinimo ir nustatymo metodika, patvirtinti teisės aktu vyriausiojo prokuroro padėjėjo ir prokuroro padėjėjo pareigybių poreikio nustatymo kriterijus ir tvarką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2026-12-31 Priemonė Pradėjus veikti naujajai Prokurorų ir prokuratūrų darbo krūvių vertinimo ir nustatymo metodikai periodiškai (kasmet) vykdyti prokurorų ir jų padėjėjų poreikio nustatymą (analizę) kiekviename prokuratūros padalinyje ir pagal tai komplektuoti pareigybes. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2027-06-30
Teisingumas	Teisėkūros procesas	Auditas: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema
			Rekomendacija: Siekiant atlikti didesnio ekonominio, socialinio, aplinkosaugos, politinio reikšmingumo ir jautrumo teisinio reguliavimo iniciatyvų poveikio vertinimus, nustatyti šių iniciatyvų sąrašo sudarymo, keitimo, atnaujinimo mechanizmą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, kurių išsamesnis ex ante vertinimas atliktas, dalis nuo visų teisėkūros iniciatyvų, įtrauktų į prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 26 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką: papildyti ją pagrindinėmis galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymo, atnaujinimo, papildymo, keitimo ir peržiūros nuostatomis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika nėra pakeista, tačiau toliau tęsiamos diskusijos bei svarstymai dėl keistinų metodikos nuostatų. Vyriausybės teisėkūros planas taip pat dar neparengtas - šiuo metu apibendrinami Seimo pavasario sesijos rezultatai (išryškėjusios tendencijos ir kiti aktualūs teisėkūros proceso aspektai) bei pradedama ruoštis Seimo rudens sesijai. Įvertinus ir išanalizavus visą šią informaciją rudens sesijos pradžioje turėtų būti apsispręsta dėl Vyriausybės teisėkūros plano. Šie sprendimai turėtų būti pagrindas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatoms dėl galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų sąrašo. 2024-12-31 Priemonė Parengti galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymo ir atnaujinimo proceso aprašą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Ši priemonė galės būti įgyvendinta tik tuomet, kai bus pakeista Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika 2025-06-30 Priemonė Parengti informacinę-metodinę priemonę dėl galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymo ir atnaujinimo ir išplatinti ją ministerijoms. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Ši priemonė galės būti įgyvendinta tik tuomet, kai bus pakeista Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika 2025-06-30
			Rekomendacija: Siekiant teisėkūros efektyvumo, atvirumo ir skaidrumo, peržiūrėti ir prireikus patikslinti reikalavimus, kad prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimai visais privalomais aspektais būtų pagrįsti ir joms būtų rengiamos viešosios konsultacijos. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, kurių atliktas išsamesnis ex ante vertinimas pagal visus privalomus aspektus pagrįstas, dalis nuo visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, kurių poveikio vertinimas atliktas. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2027 m.) Rodiklis Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, kurias vertinant vykdytos viešosios konsultacijos, dalis nuo visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 78 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti ir atnaujinti viešųjų konsultacijų organizavimo metodines priemones ir įrankius, parenkant vartotojams patogų jų naudojimo formatą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2025-12-31 Priemonė Sukurti konsultavimosi su visuomene gebėjimų ugdymo turinį ir nuolat pildomą jo sklaidos kanalą viešojo sektoriaus atstovams. Konsultavimosi su visuomene gebėjimų ugdymo turinio priemones pristatyti viešojo sektoriaus atstovams (ir atliekantiems prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-12-31 Priemonė Įvertinti ministerijų vykdomų viešųjų konsultacijų brandą (taip pat ir viešųjų konsultacijų, vykdomų dėl galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų, kokybę) ir suformuoti kokybės stiprinimo rekomendacijas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-12-31 Priemonė Išplėsti metodinių nuostatų paaiškinimą (aprašymą), sustiprinant dėmesį poveikio vertinimo rezultatų pateikimui, kaip poveikį vertinti tikslinga, arba argumentų išdėstymui, kai vertinti poveikį netikslinga, privalomais poveikio vertinimo aspektais. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Diskusijose bei svarstymuose dėl keistinų Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatų kartu svarstoma, kokiame teisės akte tikslingiausia būtų numatyti atitinkamas nuostatas - Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje ar (ir) Vyriausybės darbo reglamente; taip pat aktualu užtikrinti šių teisės aktų suderinimą šiuo aspektu. 2024-12-31
			Rekomendacija: Siekiant didinti teisės aktų poveikio vertinimų kokybę: - peržiūrėti ir patikslinti koordinuojančių ir kokybės priežiūrą atliekančių subjektų funkcijas ir atsakomybes; - imtis priemonių, kad būtų sudarytos galimybės teisinio reguliavimo poveikio vertinimo kompetencijų ugdymui ir palaikymui. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimų, kurių kokybės priežiūra atlikta ir pateiktas vertinimo rezultatų kokybės vertinimas, dalis nuo visų atliktų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimų. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 59 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2026 m.) Rodiklis Ministerijų, vykdžiusių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo mokymus darbuotojams pagal darbuotojų kompetencijų ugdymo programą (programas) / planą (planus), dalis nuo ministerijų, įsitraukusių atitinkamus mokymus, į ministerijos darbuotojų kompetencijų ugdymo programą (programas) / planą (planus). Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 7 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 93 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką ir atnaujinti galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo koordinavimo ir kokybės priežiūros mechanizmą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priemonė galės būti įgyvendinta tuomet, kai bus apsispręsta, kaip Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje apskritai bus reguliuojamas galimo didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų sąrašo sudarymas, atnaujinimas, papildymas, keitimas ir peržiūra. 2024-12-31 Priemonė Kartu su VRM ir Viešojo valdymo agentūra įvertinti valstybės institucijų darbuotojų ugdymo modelio (mechanizmo) papildymo (patikslinimo) galimybes ir nustatyti galimas priemones (būdus), kaip būtų galima sistemiškai stiprinti valstybės institucijose dirbančių darbuotojų teisinio reguliavimo poveikio vertinimo kompetencijas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2025-09-30 Priemonė Inicijuoti pasirinktų priemonių parengimą ir įgyvendinimo pradžią. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2025-12-31
Teisingumas	Teismų veikla	Auditas: Teismų sistema
			Rekomendacija: Siekiant suformuoti tinkamus žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima efektyviai nagrinėti bylas, įvertinti teismų sistemai pavestoms funkcijoms įgyvendinti reikalingų žmogiškųjų išteklių poreikį ir priimti sprendimus dėl optimalaus teisėjų skaičiaus nustatymo ir operatyvesnio teisėjų korpuso ir jų komandos suformavimo. (Teisėjų taryba) Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija	2026-04-01
		Rodikliai Rodiklis Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai, leidžiantys suformuoti optimalų teisėjų korpusą Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai. (2019 m.) Siektina reikšmė: Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai, leidžiantys suformuoti optimalų teisėjų korpusą (2026 m.) Faktinė reikšmė: Teisėjų taryba 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 13P-173-(7.1.2.) patvirtino Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodiką (toliau – Metodika), nustatančią apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio kriterijus ir jų apskaičiavimo tvarką. Tačiau, įvertinus praktikoje kilusius pastebėjimus dėl Metodikos taikymo, Teisėjų taryba 2025 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 13P-64-(7.1.2.E) patvirtindama Teisėjų tarybos 2025–2028 metų strategines veiklos kryptis, kaip vieną iš priemonių numatė peržiūrėti ir įvertinti optimalaus teisėjo darbo krūvio nustatymo modelį. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų taryba 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 13P-81-(7.1.2.E) sudarė darbo grupę (toliau – Darbo grupė) ir pavedė jai iki 2026 m. balandžio 30 d. peržiūrėti Teisėjų tarybos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu patvirtintos Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikos modelį, kompleksiškai įvertinant galimybę jį pritaikyti visai teismų sistemai ir ryšį su kitais teisės aktais. Vykdydama Teisėjų tarybos pavedimą ir nutarusi Metodikos modelį peržiūrėti iš esmės, darbo grupė išanalizavo užsienio šalių praktiką, pasirinko duomenų rinkimo metodą galutiniam bylos sudėtingumui nustatyti, nusprendė, kokiais tikslais bus naudojamas naujasis modelis, nusprendė dėl bylų sąrašo nustatymo bei dėl to, kad naujasis Optimalaus teismo (teisėjų) darbo krūvio nustatymo modelis bus taikytinas visai teismų sistemai, neapsiribojant Lietuvos Respublikos apylinkių teismais, taip pat apsisprendė ir dėl kitų aktualių aspektų. Taigi, naujajame Optimalaus teismo (teisėjų) darbo krūvio nustatymo modelyje planuojama nustatyti kriterijus ne tik dėl apylinkių, bet ir dėl kitų instancijų teismų teisėjų optimalaus darbo krūvio skaičiavimo. Tačiau pažymėtina, kad, įvertinusi reikiamus atlikti darbus, kuriant naująjį Optimalaus teismo (teisėjų) darbo krūvio nustatymo modelį, Darbo grupė kreipsis į Teisėjų tarybą dėl darbo grupės veiklos termino pratęsimo, prašydama šį terminą pratęsti iki 2026 metų pabaigos. (2026 m.) Priemonės Priemonė Išgryninus bylų sudėtingumo vertinimo metodikos tobulinimo kryptį, nustatyti optimalų teismo (teisėjo) darbo krūvį, pakeisti teisės aktus ir pritaikyti Lietuvos teismų informacinę sistemą. (Teisėjų taryba) Priemonę įgyvendina Nacionalinė teismų administracija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisėjų taryba 2026-05-29 nutarimu Nr. 13P-77-(7.1.2.E) „Dėl darbo grupės Optimalaus teisėjo darbo krūvio nustatymo modeliui peržiūrėti sudėties pakeitimo ir veiklos termino pratęsimo“ nutarė pratęsti Darbo grupei nustatytą terminą peržiūrėti Teisėjų tarybos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 13P-173-(7.1.2.) „Dėl Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikos modeliui iki 2026-11-30. 2024-07-01 Priemonė Sukurti teisėjų korpuso formavimo strategiją.(Teisėjų taryba) Priemonę įgyvendina Nacionalinė teismų administracija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisėjų tarybos 2025-01-31 nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2.E) sudaryta darbo grupė dėl teisėjų ir pretendentų į teisėjus atrankos procedūrų tobulinimo savo veiklą baigė. Lietuvos teismų sistemos ilgalaikėje vystymosi vizijoje numatyta priemonė – teisėjų korpuso formavimo strategijos parengimas – numatyta įgyvendinti 2033 m. 2023-12-31 Priemonė Inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus, siekiant padidinti teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių pareigybių patrauklumą ir žmonių pritraukimą į teismų sistemą. (Teisėjų taryba) Priemonę įgyvendina Nacionalinė teismų administracija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (2023-05-25 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985), atrankos decentralizuotos visos šalies valstybės tarnybos mastu, išskyrus atrankas į įstaigų vadovų pareigas. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga (Viešojo valdymo agentūra - VAA) prižiūrės, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguos atstovus į konkursų komisijas ir teiks rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinės asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. Teismai, siekdami operatyvaus atrankų procedūrų įgyvendinimo, bet neturėdami resursų profesionalioms atrankoms vykdyti, turės galimybę pasitelkti į pagalbą VAA ekspertus, tačiau tai neužtęs pačios procedūros. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme sudarytos prielaidos ir didesniems teisėjų padėjėjų bei kitų teismų sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimams. 2023-07-01
Transportas ir ryšiai	Keliai ir kelių transportas	Auditas: AB "Via Lietuva“ veikla organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą
			Rekomendacija: Siekiant, kad būtų užtikrintas skaidrus ir kryptingas valstybės biudžeto ir iš kitų šaltinių gaunamų bei uždirbamų pinigų panaudojimas valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų kokybei gerinti ir tinklui plėsti, reglamentuoti šių kelių ir (ar) jų elementų atrankos iš prioritetinių eilių bei jų sąrašo sudarymo, keitimo, atnaujinimo ir viešinimo procesus. Rekomendaciją įgyvendina: Akcinė bendrovė "Via Lietuva"	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Patvirtintas einamųjų metų valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų darbų sąrašas, kuriame nurodytas finansavimo pagal nustatytus kriterijus paskirstymas, taip pat pagal nustatytus atrankos kriterijus atrinkti konkretūs kelių ruožai ir (ar) jų elementai, kuriuose planuojama atlikti darbus, jų apimtis, įgyvendinimo terminai, finansavimas ir šaltiniai. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepatvirtintas einamųjų metų valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų darbų sąrašas, kuriame būtų nurodytas finansavimo pagal nustatytus kriterijus paskirstymas, taip pat pagal nustatytus atrankos kriterijus atrinkti konkretūs kelių ruožai ir (ar) jų elementai, kuriuose planuojama atlikti darbus, jų apimtis, įgyvendinimo terminai, finansavimas ir šaltiniai. (2023 m.) Siektina reikšmė: Patvirtintas einamųjų metų valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų darbų sąrašas, kuriame nurodytas finansavimo pagal nustatytus kriterijus paskirstymas, taip pat pagal nustatytus atrankos kriterijus atrinkti konkretūs kelių ruožai ir (ar) jų elementai, kuriuose planuojama atlikti darbus, jų apimtis, įgyvendinimo terminai, finansavimas ir šaltiniai. (2027 m.) Priemonės Priemonė Parengta metodika, kurioje nurodytas finansavimo pagal nustatytus kriterijus paskirstymas tarp galiojančių metodikų principas. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė "Via Lietuva" Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priemonė įgyvendinta parengus ir patvirtinus (2025-12-17, reg. Nr. 625-5268) Valstybinės reikšmės susisiekimo (kelių ir jų elementų) infrastruktūros finansavimo paskirstymo veiklos vadovą (pridedama). 2025-12-31 Priemonė Parengtas ir patvirtintas valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų atrankos iš prioritetinių eilių bei jų sąrašo sudarymo, keitimo, atnaujinimo ir viešinimo procesas. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė "Via Lietuva" Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atnaujintas ir 2026-06-21 patvirtintas (reg. Nr. 6-26-1809) Portfelio (valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų atrankos iš prioritetinių eilių bei jų sąrašo) sudarymo, keitimo, atnaujinimo ir viešinimo proceso standartas, kuriame apibrėžti valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų atrankos iš prioritetinių eilių į portfelį atrinkimo principai ir portfelio keitimo/atnaujinimo bei viešinimo eiga. 2026-06-30 Priemonė Patvirtintas einamųjų metų valstybinės reikšmės kelių ir (ar) jų elementų darbų sąrašas, kuriame nurodytas finansavimo pagal nustatytus kriterijus paskirstymas, taip pat pagal nustatytus atrankos kriterijus atrinkti konkretūs kelių ruožai ir (ar) jų elementai, kuriuose planuojama atlikti darbus, jų apimtis, įgyvendinimo terminai, finansavimas ir šaltiniai. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė "Via Lietuva" 2027-03-31
			Rekomendacija: Tam, kad valstybinės reikšmės kelių valdytojas užtikrintų valstybinės reikšmės kelių kokybę, saugų ir patogų susisiekimą jais ir taip pasiektų jam iškeltus strateginius tikslus dėl jų efektyvios priežiūros ir plėtojimo, inicijuoti sprendimus dėl finansavimo modelio, kuris padėtų užtikrinti tvarų kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros finansavimą Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	2031-06-30
		Rodikliai Rodiklis Valstybinės reikšmės (krašto) kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalies sumažėjimas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 39 proc. (2023 m.) Siektina reikšmė: 17 proc. (2030 m.) Faktinė reikšmė: 44,98 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Atlikti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros atkūrimo, priežiūros ir plėtros tvaraus finansavimo modelių analizę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Susisiekimo ministerija kartu su AB "Via Lietuva" atliko ES šalyse taikomų valstybinės reikšmės kelių finansavimo modelių analize. Analizuota Lenkijos, Vokietijos, Austrijos ir Čekijos patirtis ir teisės aktai reglamentuojantys mokesčių ir rinkliavų surinkimą už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais. 2026-12-31 Priemonė Inicijuoti teisės aktų projektų, susijusių su valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros atkūrimo, priežiūros ir plėtros tvaraus finansavimo modeliu, parengimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Susisiekimo ministerija parengė teisės akto projektą susijusį su Kelių fondo įkūrimu bei lydinčiuosius teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio kelių fondo įstatymą. 2028-06-30
Transportas ir ryšiai	Keliai ir kelių transportas	Auditas: Kelių infrastruktūros valdymas
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti kryptingą kelių infrastruktūros valdymo politiką, rezultatais grįstą veiklos vertinimą ir geresnę kelių kokybę, numatyti kryptis ir priemones esamai valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklei gerinti. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	2026-12-31
		Pokytis: Susisiekimo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-340 patvirtintos Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022-2035 m. strateginės gairės Rodikliai Rodiklis Blogos ir labai blogos būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga, dalis. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 60 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 50 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 63 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Atnaujinti kryptis ir priemones esamai valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklei gerinti. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Audituotas subjektas informavo, kad 2022 m. birželio 30 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-340 patvirtintos Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022-2035 m. strateginės gairės. 2021-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti optimalų kelių tinklo skirstymą pagal reikšmę ir siekiant vykdyti efektyvią kelių tinklo priežiūrą ir jį tvarkyti: • įvertinti, ar racionalu savivaldybių centruose esančius kelius ar jų elementus priskirti valstybinės reikšmės keliams; • atlikus vertinimą, inicijuoti atitinkamų kelių ar jų elementų perdavimą savivaldybių arba valstybės nuosavybėn; • perduodant kelius ar jų elementus valstybės arba savivaldybių nuosavybėn, atsižvelgti į teisės aktų nuostatą, kad kelias ir jo elementai yra vientisas inžinerinis statinys. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Savivaldybių, kuriose gatvės, einančios per savivaldybių centrus, nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 21,67 proc. (2024 m.) Rodiklis Savivaldybių, kuriose to paties kelio elementai turi vieną šeimininką, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2026 m.) Faktinė reikšmė: 21,67 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti valstybinės ir vietinės reikšmės kelių perdavimo planą Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė "Via Lietuva" Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) LR susisiekimo ministro 2021-12-20 įsakymu Nr. 3-565 „Dėl Valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių perdavimo plano patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių perdavimo planas. 2022-09-30 Priemonė Įgyvendinti parengtą valstybinės ir vietinės reikšmės kelių perdavimo planą Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė "Via Lietuva" Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Susisiekimo ministerija 2025 m. sausio mėn. informavo, kad vykdant susisiekimo ministro 2021-12-20 įsakymu Nr. 3-565 patvirtintą „Dėl Valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių perdavimo plano patvirtinimo“ Valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių perdavimo planą, parengta Valstybinės reikšmės kelių ruožų perdavimo savivaldybėms prioritetinės eilės sudarymo metodika, atlikti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pakeitimai ir patikslinti kriterijai, kuriais vadovaujantis automobilių kelias išbraukiamas arba įrašomas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, surinkta informacija apie perduotinus valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelius, sudaryti perduotinų valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių sąrašai ir nuolat organizuojamas kelių perdavimo procesas (nuo 2021 m. iki 2024 m. savivaldybių nuosavybėn perduota 35 valstybinės reikšmės keliai ar jų dalys (iš viso – 26,548 km)). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių perdavimo planas įgyvendinamas, iki 2024 m. pabaigos pasiektos numatytos pokyčių rodiklių reikšmės, o kelių perdavimas yra tęstinis procesas, priemonės įgyvendinimo stebėsena baigta. 2024-12-31
Transportas ir ryšiai	Vandens transportas	Auditas: Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas
			Rekomendacija: Siekiant efektyvesnio valstybės turto valdymo, patikslinti Uosto direkcijai keliamus nefinansinius lūkesčius dėl efektyvaus turto valdymo ir uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad kartu būtų įgyvendinti keliami investicijų grąžos tikslai. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija	2032-12-31
		Rodikliai Rodiklis Nepatenkinamos (blogos) būklės krantinės Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 25 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2032 m.) Faktinė reikšmė: 25 proc. (2025 m.) Rodiklis Lūkesčių rašto pakeitimai, patikslinantys iškeltą nefinansinį lūkestį dėl efektyvaus turto valdymo ir uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad kartu būtų įgyvendinti keliami investicijų grąžos tikslai. Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Lūkesčių rašte neiškeltas nefinansinis lūkestis dėl efektyvaus turto valdymo ir uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad kartu būtų įgyvendinti keliami investicijų grąžos tikslai. (2021 m.) Siektina reikšmė: Lūkesčių rašte yra iškeltas nefinansinis lūkestis dėl efektyvaus turto valdymo ir uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad kartu būtų įgyvendinti keliami investicijų grąžos tikslai. (2023 m.) Faktinė reikšmė: Lūkesčių rašte yra iškeltas nefinansinis lūkestis dėl efektyvaus turto valdymo ir uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad kartu būtų įgyvendinti keliami investicijų grąžos tikslai. (2022 m.) Priemonės Priemonė Patikslintas ir susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas raštas dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, iškeliant nefinansinius lūkesčius dėl efektyvaus turto valdymo ir uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo bei investicijų grąžos tikslų įgyvendinimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Susisiekimo ministras 2022-09-20 įsakymu Nr.3-443 pritarė raštui, kuriame valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iškelti lūkesčiai dėl uosto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros, efektyvaus uosto teritorijos naudojimo, siekiant efektyvaus turto valdymo, uosto krantinių tinkamos būklės užtikrinimo ir investicijų grąžos 2022-10-31 Priemonė Parengtas ir patvirtintas 2023–2026 m. laikotarpio Uosto direkcijos strateginis veiklos planas, kuriame numatytos lėšos nepatenkinamos būklės krantinėms remontuoti /rekonstruoti, atsižvelgiant į tai, kad kartu būtų tenkinamas investicijų grąžos lūkestis. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Stebėtojų tarybos posėdžio, vykusio 2023-01-11 protokoliniu sprendimu nutarta patvirtinti 2023-2026 m. akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginį veiklos planą. 2023-02-01 Priemonė Pagal 2023–2026 m. Uosto direkcijos strateginį veiklos planą (ir tolimesnio laikotarpio aktualius strateginius planus) rekonstruota 780 m nepatenkinamos būklės krantinių. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 1. Pagal 2023–2026 m. Uosto direkcijos strateginį veiklos planą (ir tolimesnio laikotarpio aktualius strateginius planus) rekonstruota 780 m nepatenkinamos būklės krantinių. Krantinių Nr. 64-65 ir 65A rekonstrukcija (Baltijos laivų statyklos I etapas), ilgis 230,91 m. (numatytas įgyvendinimo terminas 2024-12-31). Faktinė situacija: Parengtas krantinių rekonstrukcijos techninis projektas, projekto ekspertizės išvada gauta 2025-01-28. Dokumentai suruošti rangovui parinkti, gautas Uosto valdybos pritarimas, gautas Stebėtojų tarybos pritarimas pirkimui. Pirkimas nepaskelbtas, kadangi su žemės nuomininku nėra pasirašyta žemės nuomos sutarties pakeitimas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio pakeitimo. Atsakymo iš Uosto naudotojo (žemės nuomininko) nėra. Projekto rangos darbai bus pradėti įgyvendinti tik su žemės nuomininku pasirašius žemės nuomos sutarties pakeitimą, numatantį papildomą žemės nuomos mokestį užbaigus investicijas. 2. Pagal 2023–2026 m. Uosto direkcijos strateginį veiklos planą (ir tolimesnio laikotarpio aktualius strateginius planus) rekonstruota 780 m nepatenkinamos būklės krantinių. Krantinių Nr. 64-65 ir 65A rekonstrukcija (Baltijos laivų statyklos II etapas), ilgis 164,99 m. Faktinė situacija: II statybos etapui Rangos darbai bus perkami įgyvendinus I etapą, ir / arba kai su AB Baltijos laivų statykla bus pakeista sudaryta uosto žemės nuomos sutartis dėl papildomo žemės nuomos mokesčio dydžio. 3. Pagal 2023–2026 m. Uosto direkcijos strateginį veiklos planą (ir tolimesnio laikotarpio aktualius strateginius planus) rekonstruota 780 m nepatenkinamos būklės krantinių. Krantinių Nr. 76, 79 (įskaitant Nr. 153, 156) rekonstrukcija (Smiltynės perkėla), krantinių Nr. 76 ir 79 krantinių ilgis 259,27 m. Faktinė situacija: Projektas įgyvendintas, darbai užbaigti. 4. Pagal 2023–2026 m. Uosto direkcijos strateginį veiklos planą (ir tolimesnio laikotarpio aktualius strateginius planus) rekonstruota 780 m nepatenkinamos būklės krantinių. Krantinių Nr. 77, 78 rekonstrukcija (Smiltynės perkėla), ilgis 128,34 m. Faktinė situacija: Buvo įvykdytas konkursas Rangovui parinkti, pirkimas nutrauktas 2025-06-02 gavus 4 pasiūlymus ir per dideles kainas. Patikslinus dokumentaciją vykdytas pakartotinis konkusas rangovui parinkti. Su konkurso laimėtoju 2025-08-11 pasirašyta rangos darbų sutartis ( 2025-08-11 sutartis Nr. 34-2025-212). Vykdomi krantinių rekonstrukcijos darbai. Krantinių Nr. 77-78 rekonstrukciją planuojama užbaigti 2026-06-30. Darbai vykdomi etapais dėl krantines naudojančio uosto žemės nuomininko poreikio nepertraukiamai vykdyti veiklą ir vykdomos veiklos sezoniškumo specifikos. 2025-03-31 Priemonė Pagal 2023–2026 m. Uosto direkcijos strateginį veiklos planą (ir tolimesnio laikotarpio aktualius strateginius planus) rekonstruota 997 m nepatenkinamos būklės krantinių. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2026-12-31 Priemonė Pagal aktualius planavimo dokumentus rekonstruota 1833 m nepatenkinamos būklės krantinių. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2031-12-31
			Rekomendacija: Siekiant tvarios uosto plėtros, įvertinti uosto rezervinių teritorijų poreikį ir, atsižvelgus į šių teritorijų panaudojimo galimybes, priimti sprendimus dėl jų reikalingumo. Rekomendaciją įgyvendina: Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija	2024-12-31
		Rodikliai Rodiklis Uosto rezervinių teritorijų plotas, kurį atsisakyta prijungti prie uosto žemės Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2021 m.) Siektina reikšmė: 5 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad ši inicijuotų Vyriausybės nutarimo pakeitimą dėl 19,7 ha žemės plotų išbraukimo iš uosto rezervinių teritorijų sąrašo ir šių teritorijų naujų ribų nustatymo. Priemonę įgyvendina Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2022-11-03 raštu Nr. UD-9.1.4E-1947 kreipėsi į LR susisiekimo ministeriją ir pateikė reikalingus dokumentus dėl LRV nutarimo keitimo. 2022-12-31 Priemonė Esant Uosto direkcijos kreipimuisi dėl Vyriausybės nutarimo dėl atitinkamų žemės plotų išbraukimo iš uosto rezervinių teritorijų sąrašo ir šių teritorijų naujų ribų nustatymo pakeitimo, inicijuoti teisės akto pakeitimą ir patvirtinimą per 6 mėn. terminą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) KVJUD 2026-06-25 raštu UD-9.1.4E-1014 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai visus reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimui Nr. 822 pakeisti. 2023-06-30
Užsienio politika	Valstybės tarptautiniai santykiai	Auditas: Užsienio reikalų ministerijos veikla
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti tikslingesnę ir paveikesnę ministerijos vykdomą konsulinės pagalbos ir konsulinių paslaugų priežiūrą: patvirtinti kriterijus, kuriais vadovaujantis subjektai atkrenkami patikrinimams; numatyti, kad patikrinimų metu būtų vertinama KONSREG registracija; išplėsti patikrinimų metu vertinamos interneto svetainėse pateikiamos informacijos apimtį; numatyti rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija	2028-06-30
		Rodikliai Rodiklis Stebima konsulinės veiklos patikrinimų metu teiktų rekomendacijų dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis Įstaigų, atrinktų konsulinės veiklos patikrinimui pagal kriterijus, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis Įstaigų, kuriose yra galimybė registruotis KONSREG toms paslaugoms, kurių privalomą registravimą numato Konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarkos aprašas, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis Įstaigų, kurių svetainės atitinka reikalavimus, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti Konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarkos aprašą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2026-01-13 įsakymu Nr. V-6 pakeistas Konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarkos aprašas: patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis subjektai atrenkami patikrinimams, numatyta rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena. 2026-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti tinkamą išorės paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų priežiūrą: kasmet vertinti įstaigų, kurios pasitelkia išorės paslaugų teikėją, pateiktą informaciją apie mokymų organizavimą, patikrinimų vykdymą ir jų rezultatus; numatyti skambučių centro periodinį kokybės vertinimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis Kas 9 mėn. patikrintų išorės paslaugų teikėjo vizų centrų dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Įstaigų, kurios vykdė išorės paslaugų teikėjo pasų centrų patikrinimus numatytu periodiškumu, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Faktinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Rodiklis Įstaigų, kurios vykdė išorės paslaugų teikėjo mokymus numatytu periodiškumu, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Rodiklis Skambučių centro paslaugos kokybės vertinimų, atliktų pagal nustatytą grafiką, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Faktinė reikšmė: 91,66 proc. (2025 m.) Rodiklis Skambučių centro konsultantų įvertintų pokalbių įrašų skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2025 m.) Siektina reikšmė: 20 vnt. (2028 m.) Faktinė reikšmė: 20 vnt. (2025 m.) Priemonės Priemonė Patikslinti bendradarbiavimo sąlygas su išorės paslaugų teikėjais Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti konsulinių paslaugų suteikimą laiku, numatyti nuolatinį jų terminų laikymosi vertinimą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija	2032-03-01
		Rodikliai Rodiklis Paslaugų, kurių numatytas nuolatinis terminų laikymosi vertinimas, dalis, proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2031 m.) Priemonės Priemonė Modernizuoti konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2030-12-31
Valstybės saugumas ir gynyba	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas
			Rekomendacija: Tam, kad būtų įgyvendinti visi nacionaliniai pajėgumų vystymo planai ir įsipareigojimai NATO, valstybinio / strateginio planavimo lygmens dokumente numatyti krašto apsaugos sistemos finansavimą ne mažiau kaip 5 proc. BVP iki 2035 m. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2027-06-30
		Rodikliai Rodiklis Valstybinio/strateginio planavimo dokumentuose iki 2035 m. numatytas skirti KAS finansavimas ne mažesnis nei 5 proc. BVP Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nenustatytas (2025 m.) Siektina reikšmė: Nustatytas (2026 m.) Priemonės Priemonė Įtvirtinti Krašto apsaugos sistemos ilgalaikio finansavimo nuostatą Nacionalinio saugumo strategijoje. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Inicijuoti išimtį dėl Krašto apsaugos sistemos ilgalaikio planavimo (10 m. ir daugiau) strateginio valdymo sistemoje. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31
			Rekomendacija: Tam, kad būtų užtikrinamas krašto apsaugos sistemos prioritetų įgyvendinimo atsekamumas ir vertinimas, ministerijos strateginiame veiklos plane kiekvienam krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros prioritetui numatyti priemones, rodiklių reikšmes, asignavimus Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-04-30
		Rodikliai Rodiklis KAS SPP prioritetų, kuriems KAM SVP numatytos priemonės, rodikliai ir asignavimai, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Patvirtinti KAS programų struktūrą, kuri aiškiai atspindėtų atsakomybės pasidalijimą, optimizuotų krašto apsaugos sistemos finansų valdymą bei užtikrintų veiklos rezultatų įvertinimą ir centralizuotą aprūpinimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Atsižvelgiant į naujai patvirtintą KAS programų struktūrą, parengti 2028–2030 m. Krašto apsaugos ministerijos strateginį veiklos plano projektą, kuris užtikrintų informacijos atsekamumą tarp KAS SPP prioritetų ir KAM SVP tikslų, uždavinių, priemonių ir rodiklių Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-10-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti operatyvų ir sklandų krašto apsaugos sistemos finansų valdymą, nustatyti procesus, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiks karo ar nepaprastosios padėties metu. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-06-30
		Rodikliai Rodiklis KAS finansų valdymo procesai užtikrina lankstumą ir sklandumą karo/nepaprastosios padėties metu Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepatvirtinti lankstesni ir/ar sutrumpinti procesai (2026 m.) Siektina reikšmė: Patvirtinti lankstesni ir/ar sutrumpinti procesai (2027 m.) Priemonės Priemonė Teikti siūlymus LR FM dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybės finansinių išteklių valdymą, tikslinimo siekiant supaprastinti teisinį reguliavimą mobilizacijos ar karo padėties metu. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-09-30 Priemonė Patikslinti krašto apsaugos ministro 2022-03-01 įsakymą Nr. VR-3RN „Dėl Krašto apsaugos sistemos finansinių išteklių planavimo ir perskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-12-31
			Rekomendacija: Tam, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai paskirstyti atsakomybes ir stebėti pasiektus bendrus krašto apsaugos sistemos rezultatus, pakeisti krašto apsaugos sistemos programų struktūrą: optimizuoti programų skaičių, jas formuojant pagal funkcinį modelį (veikla, išlaikymas, modernizacija) Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-04-30
		Rodikliai Rodiklis Asignavimų, skirtų KAS plėtrai (modernizacijai), planuojamų KAS programoje, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Rodiklis KAS modernizacijos įgyvendinimo lygį matuojančių rodiklių skaičius (vnt.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 8 vnt. (2025 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Rodiklis KAS programų struktūra suformuota pagal funkcinį modelį (išlaikymas, veikla, modernizacija) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nesuformuota (2025 m.) Siektina reikšmė: Suformuota (2027 m.) Priemonės Priemonė Patvirtinti KAS programų struktūrą, kuri aiškiai atspindėtų atsakomybės pasidalijimą, optimizuotų krašto apsaugos sistemos finansų valdymą bei užtikrintų veiklos rezultatų įvertinimą ir centralizuotą aprūpinimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Atsižvelgiant į naujai patvirtintą KAS programų struktūrą, parengti 2028–2030 m. Krašto apsaugos ministerijos strateginį veiklos plano projektą, kuris užtikrintų informacijos atsekamumą tarp KAS SPP prioritetų ir KAM SVP tikslų, uždavinių, priemonių ir rodiklių. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-10-31
			Rekomendacija: Tam, kad besikeičiančioje saugumo situacijoje būtų žinomas aktualus resursų poreikis pajėgumams išvystyti, atnaujinti pajėgumų plėtros planus pagal krašto apsaugos sistemos vystymo kryptis Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2029-01-30
		Rodikliai Rodiklis Pajėgumų, kurių planavimas vyksta pagal atnaujintus pajėgumų plėtros planus, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 30 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti Gynybos planavimo procesą, kuris leistų sklandžiai ir efektyviai plėtoti reikiamus pajėgumus greitai kintančios geopolitinės situacijos ir priimamų politinių/karinių sprendimų kontekste, taip pat užtikrinti skaidrų ir pagrįstą gaunamų asignavimų panaudojimą, išaugus gynybos finansavimui. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Priimti atitinkamus sprendimus dėl pajėgumų plėtros planų atnaujinimo pagal peržiūrėtą gynybos planavimo procesą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-06-30
Valstybės saugumas ir gynyba	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas
			Rekomendacija: Siekiant, kad valstybės rezervas būtų planuojamas nuosekliai, pagrįstai ir orientuojantis į didžiausią riziką keliančius pavojus, patvirtinti valstybės rezervo sudarymo principus ir kriterijus, numatant, kad vienas iš jų būtų reikalavimas rezervą planuoti įvertinus nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems labai didelę ir didelę riziką keliantiems pavojams reikalingą valstybės rezervo atsargų ir lėšų poreikį. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Dalis valstybės rezervo rūšių (atsargų ir lėšų), suplanuotų įvertinus nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems labai didelę ir didelę riziką keliantiems pavojams reikalingą išteklių poreikį Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir patvirtinti valstybės rezervo sudarymo principus bei kriterijus ir nustatyti, kad valstybės rezervas planuojamas privalomai įvertinus valstybės rezervo atsargų ir finansinių lėšų poreikį, atsižvelgiant į nacionalinėje rizikos analizėje nustatytus labai didelę ir didelę riziką keliančius pavojus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-06-30
			Rekomendacija: Siekiant, kad suplanuotas valstybės rezervas atitiktų didžiausią riziką keliančių pavojų poreikius, patvirtinti atnaujintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, nustatant atsakingąsias institucijas bei remiančiuosius subjektus, kurie suplanuotų pavojų scenarijus ir jiems reikalingus išteklius, įskaitant valstybės rezervą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Labai didelės ir didelės rizikos pavojų, kuriems valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytos atsakingosios institucijos ir remiantieji subjektai, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Rodiklis Dalis nacionalinėje rizikos analizėje nustatytų labai didelės ir didelės rizikos pavojų, kuriems atsakingosios institucijos parengė scenarijus su valstybės rezervo formavimui būtinomis prielaidomis (tikėtinos pavojų atsiradimo vietos, paveikti objektai, teritorijos, pavojaus likvidavimui reikiamų dienų skaičius ir pajėgų kiekis, paveiktų gyventojų skaičius ir kt.) ir materialiniais ištekliais, įskaitant valstybės rezervą Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir Vyriausybės nutarimu patvirtinti Valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuris apibrėžtų pagrindinius veiksmų scenarijus, institucijų atsakomybę ir išteklių poreikius ir būtų pagrindas nuosekliam valstybės rezervo planavimui ir panaudojimui krizių metu. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-06-30
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti pakankamą ir tinkamą valstybės rezervą ir efektyvų finansavimo panaudojimą, patvirtinti valstybės rezervo atsargų nomenklatūrą, kiekius ir lėšų dydį, atitinkančius valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane ar kituose pavojų valdymo planuose nustatytus valstybės rezervo išteklius arba jų formavimo prielaidas. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2027-03-31
		Rodikliai Rodiklis Dalis valstybės rezervo atsargų rūšių, kurioms Vyriausybė patvirtino detalią atsargų nomenklatūrą ir kiekius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 25 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Rodiklis Dalis valstybės rezervo rūšių (atsargų ir lėšų), kurių sudėtis ir dydis pagrįsti atsakingųjų institucijų suplanuotuose didžiausią riziką keliančių pavojų scenarijuose nustatytais parametrais Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir Vyriausybės nutarimu patvirtinti valstybės rezervo atsargų nomenklatūrą, kiekius ir lėšų dydį, vadovaujantis Valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, siekiant, kad rezervo sudėtis atitiktų realius krizinių situacijų valdymo poreikius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-09-30
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti valstybės rezervo kaupimo tęstinumą, finansavimo poreikio pagrįstumą ir nustatyti rezervo kaupimo prioritetus ilgalaikėje perspektyvoje, patvirtinti viso valstybės rezervo sukaupimo planą, kuriame būtų nustatyti metiniai sukaupimo tikslai ir galutinis rezervo sukaupimo terminas. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2027-04-30
		Rodikliai Rodiklis Dalis valstybės rezervo rūšių (atsargos ir lėšos), kurių kaupimui ir tvarkymui skirti asignavimai atitinka viso valstybės rezervo sukaupimo plane nustatytus finansavimo poreikius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir Vyriausybės nutarimu patvirtinti 2027–2030 m. valstybės rezervo sukaupimo planą, kuris užtikrintų vidutinės trukmės požiūrį į rezervo kaupimą, jo atnaujinimą ir finansavimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-10-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad suplanuotas valstybės rezervas būtų tinkamas kilus pavojui valstybės saugumui ir suderintas su mobilizaciniais bei karinės gynybos poreikiais, į valstybės rezervo formavimo procesą įtraukti Krašto apsaugos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2027-03-31
		Rodikliai Rodiklis Dalis valstybės rezervo rūšių, kurių poreikis pavojui valstybės saugumui suderintas su mobilizaciniais ir karinės gynybos poreikiais Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Siekiant užtikrinti rezervo suderinamumą su gynybos ir nacionalinio saugumo poreikiais, rengiant Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, tarpinstitucinė darbo grupė užtikrins valstybės rezervo suderinamumą su mobilizaciniais ir karinės gynybos poreikiais. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-03-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti valstybės rezervo suderinamumą su savivaldybių planuojamais poreikiais ir veiksmingą jų tarpusavio sąveiką įgyvendinant valstybines mobilizacines užduotis, parengti ir patvirtinti reikalingus teisės aktus, įskaitant nacionalinį gyventojų evakuacijos planą ir gyventojų aprūpinimo maistu algoritmą, kuriuose būtų apibrėžtas savivaldybių vaidmuo dėl atsargų kaupimo ir finansavimo šaltiniai, taip pat užtikrinti patvirtintų teisės aktų įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2028-06-30
		Rodikliai Rodiklis Dalis savivaldybių, kurių sukauptos atsargos atitinka patvirtintus teisės aktus Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Papildyti Vyriausybės 2022-12-29 nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų tvarkų nuostatas, numatant savivaldybių vaidmenį dėl maisto atsargų kaupimo (4–6 d.). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-06-30
			Rekomendacija: Siekiant įvertinti, ar valstybės rezervo maisto atsargų kaupimas pagal rezervavimo sutartis yra ekonomiškai naudingesnis, nei nuolatinis atsargų saugojimas, atlikti šio kaupimo būdo pagrįstumo ir efektyvumo vertinimą, nustatant maksimalią rezervavimo kainą bei įvertinant tiekėjų galimybes ir pajėgumus prireikus užtikrinti reikalingą maisto produktų kiekį ir pristatymą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Dalis rezervavimo sutarčių, kurių kaina neviršija ekonominio pagrįstumo ir rinkos galimybių vertinimo metu nustatytos kaštų naudos principą atitinkančios maksimalios rezervavimo kainos Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Atlikti kaštų ir naudos analizę dėl maisto produktų rezervavimo ir (ar) nuolatinio saugojimo pagrįstumo, siekiant ekonomiškai efektyvaus sprendimų priėmimo, įvertinant rezervavimo ir pirkimo alternatyvų santykinį efektyvumą, nustatant ribinį laikotarpį ar sąlygas, kai ekonomiškai tikslingiau maisto produktus pirkti, o ne rezervuoti, taip pat apibrėžiant maksimaliai pagrįstą rezervavimo kainą ir tiekėjų galimybes bei pajėgumus prireikus užtikrinti reikalingą maisto produktų kiekį ir pristatymą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-06-30
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti valstybės rezervo atsargų saugų sandėliavimą ir platesnį pasiskirstymą po regionus arčiau galimų naudotojų, parinkti ir nustatyti saugojimo vietas, atsižvelgiant į galimų pavojų tikėtinas vietas ir jų padarinius, bei padidinti atsargų laikymo decentralizaciją. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2031-06-30
		Rodikliai Rodiklis Valstybės rezervo atsargų saugojimo vietų dalis, kuri įvertinta pagal galimų pavojų tikėtinas vietas ir jų padarinius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 20 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Rodiklis Dalis valstybės rezervo atsargų saugojimo vietų, kurios pasirinktos įvertinus galimų pavojų tikėtinas vietas ir jų padarinius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 10 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2030 m.) Rodiklis Kiekvienos apskrities sukaupto atskiros rūšies maisto produktų (angliavandenių, baltymų, riebalų, daržovių ir kt.) atsargų kiekio vienam asmeniui, įvertinus evakuacijos plane numatytą gyventojų skaičių, nuokrypis nuo šalies vidurkio Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 100 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 10 proc. (2030 m.) Priemonės Priemonė Parengti valstybės rezervo sandėlių plėtros strategiją, apibrėžiančią sandėliavimo infrastruktūros vystymo kryptis ir prioritetus, numatant sandėlių išdėstymą atsižvelgiant į galimų pavojų pobūdį ir galimas pasekmes, siekiant efektyvaus ir geografiškai subalansuoto atsargų paskirstymo, įskaitant valstybės rezervo sandėlių decentralizavimo sprendinius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-09-30 Priemonė Įgyvendinti valstybės rezervo sandėlių plėtrą vadovaujantis sandėlių plėtros strategija. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2030-12-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad planuojamos sudaryti preliminarios sutartys dėl centralizuotų logistikos paslaugų atitiktų realius poreikius, užtikrinti, kad valstybės rezervo atsargų pristatymo į jų panaudojimo vietas poreikiai būtų nustatyti pagal didžiausią riziką keliančius pavojus ir jų valdymo planuose numatytus scenarijus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2027-06-30
		Rodikliai Rodiklis Centralizuotų logistikos paslaugų preliminarių sutarčių, kurių apimtys pagrįstos realiais poreikiais, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Užtikrinant suderinamumą su Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, parengti ir patvirtinti centralizuotų logistikos paslaugų sutarčių, kurios leistų užtikrinti efektyvų valstybės rezervo atsargų pristatymą naudotojams pagal didžiausią riziką keliančius pavojus ir jų valdymo planuose numatytus scenarijus, sudarymo tvarkos aprašą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-09-30
Valstybės saugumas ir gynyba	Kariuomenės plėtra ir stiprinimas	Auditas: Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas
			Rekomendacija: Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai planuoti Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos personalo poreikius, kasmet nustatyti vyresniųjų karininkų ribinius skaičius. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis Sukomplektuotos kariuomenės PKT kariais pagal nustatytus metinius ribinius skaičius dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 92 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Krašto apsaugos ministro įsakymu dėl didžiausio leistino KAS karinio personalo ir civilinių pareigybių, finansuojamų iš Krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skaičiaus nustatymo, nustatyti vyresniųjų karininkų ribinius skaičius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Iš naujos redakcijos principnės kariuomenės struktūros įstatymo nuo 2025-07-01 išbraukus majorų ir pulkininkų leitenentų ribinius skaičius, teisė juos nustatyti perkelta KA minsitrui. KA ministro 2025-07-04 d. įsakymu Nr. V-604 "DĖL PULKININKŲ LEITENANTŲ (KOMANDORŲ) IR MAJORŲ (KOMANDORŲ LEITENANTŲ) RIBINIŲ SKAIČIŲ PATVIRTINIMO 2025", nustatytas vyresniųjų karininkų majorų ir pulkininkų leitenentų ribinis skaičius 2025 m. 2025-12-31
			Rekomendacija: Siekiant matyti kariuomenės personalo komplektavimo perspektyvą ir planuoti karių poreikį, užtikrinti, kad programų koordinatoriai tvirtintų 3 metų preliminarius pavaldžių karinių vienetų komplektavimo planus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos kariuomenė	2026-06-30
		Rodikliai Rodiklis Programų koordinatorių, tvirtinančių 3 metų preliminarius pavaldžių vienetų komplektavimo planus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė LK vado įsakymu įpareigoti LK programų koordinatorius tvirtinti 3 metų preliminarius pavaldžių vienetų komplektavimo planus. Priemonę įgyvendina Lietuvos kariuomenė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priimtas Lietuvos kariuomenės vado 2026-01-09 įsakymas Nr. V-45 „Dėl rekomendacijų, pateiktų Lietuvos kariuomenei 2025-03-19 Valstybinio audito ataskaitoje Nr. 4-2 (RN) “Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas“ įgyvendinimo“, kuriuo programų koordinatoriai įpareigoti parengti 3 metų karinio personalo komplektavimo planus. Vyriausybės 2024-09-18 nutarimu Nr. 791 patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos 2024–2030 m. personalo plėtros planas, kad būtų užtikrinamas tinkamas krašto apsaugos sistemos personalo planavimas bei KAS plėtros programos nuostatų įgyvendinimas. 2025-12-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad daugėtų liekančių tarnyboje karininkų ir puskarininkių skaičius, numatyti ir taikyti papildomas karių išlaikymo priemones, skirtas tikslinei jų grupei. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis Karininkų, palikusių tarnybą pasibaigus sutarčiai, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 52,7 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 30 proc. (2028 m.) Rodiklis Puskarininkių, palikusių tarnybą pasibaigus sutarčiai, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 54,3 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 30 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Parengti KASOKTĮ įstatymo pakeitimo projektą, numatant papildomas karių išlaikymo priemones, skirtas tikslinei jų grupei (karininkai ir puskarininkiai) ir jį pateikti svarstyti LRV. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 10-1, 20, 38, 47, 54, 60 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymą (2025 m. birželio 25 d. Nr. XV-340). 2025-12-31
			Rekomendacija: Riboto naudojimo informacija Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos kariuomenė	2029-06-30
		Rodikliai Rodiklis Riboto naudojimo informacija Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2027 m.) Rodiklis Riboto naudojimo informacija Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2027 m.) Rodiklis Riboto naudojimo informacija Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2027 m.) Rodiklis Riboto naudojimo informacija Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: Riboto naudojimo informacija proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Riboto naudojimo informacija Priemonę įgyvendina Lietuvos kariuomenė 2027-12-31
Valstybės saugumas ir gynyba	Valstybės gynyba	Auditas: Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai
			Rekomendacija: Siekiant didinti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų proceso efektyvumą, užtikrinti jo stebėseną ir priimti duomenimis grįstus sprendimus jam tobulinti: atlikus ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų efektyvumo rodiklių analizę, priimti sprendimus dėl pirkimų proceso efektyvinimo, didinant efektyviausių pirkimų būdų taikymo galimybes; nustatyti atskirus viešųjų pirkimų vertinimo rodiklius ir jų siektinas reikšmes ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų (įskaitant vykdomus pagal išimtis) efektyvumo stebėsenai, atsižvelgiant į tokių pirkimų specifiškumą, lyginant su kitais krašto apsaugos sistemoje vykdomais viešaisiais pirkimais; nustatyti atskirus viešųjų pirkimų rodiklių rinkinius, skirtus kiekvieno pirkimo, pirkimų segmentų ir visos perkančiosios organizacijos proceso stebėsenai, ir numatyti, kokie pirkimai turi būti įtraukiami į kiekvieno rodiklio vertinimo imtį; numatyti mechanizmą, leidžiantį kilus nacionalinio saugumo grėsmėms, mobilizacijos ir karo atveju operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-03-31
		Rodikliai Rodiklis Metodikoje nustatytų atskirų ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų vertinimo rodiklių (su siektinomis reikšmėmis) skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2026 m.) Siektina reikšmė: 10 vnt. (2027 m.) Rodiklis Metodikoje nustatytų ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų pagal išimtis vertinimo rodiklių (su siektinomis reikšmėmis) skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2026 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2027 m.) Rodiklis Patvirtintų organizacijos lygmeniu stebimų rodiklių, atitinkančių atskiro pirkimo vertinimo rodiklius, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2027 m.) Rodiklis Neįvykusių viešųjų pirkimų plane suplanuotų ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 59 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2028 m.) Rodiklis Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų, atliekamų pagal VPAGSSĮ (neįskaitant pirkimų pagal išimtis) ir neviršijusių rekomenduojamos pirkimo trukmės, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 67 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2028 m.) Rodiklis Ginkluotės ir karinės įrangos poreikių patenkinimo laikas Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. k. d. (2026 m.) Siektina reikšmė: 730 k. d. (2028 m.) Priemonės Priemonė Nustatyti atskirus ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų vertinimo rodiklius kiekvieno pirkimo ir organizacijos lygmeniu bei rodiklių skaičiavimo tvarką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Nustatyti ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų, vykdomų pagal įstatymų išimtis, stebėjimui ir analizei reikalingus rodiklius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-06-30 Priemonė Inicijuoti VPAGSSĮ pakeitimus, leidžiančius įsigyti ginkluotę ir karinę įrangą operatyviausiu būdu, kai kyla nacionalinio saugumo grėsmė arba atsiranda poreikis kariuomenei išbandyti naujoves. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-06-30 Priemonė Nustatyti supaprastintą ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų procesą, kuris būtų taikomas karo ir mobilizacijos atveju. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-06-30
			Rekomendacija: Siekiant efektyviau valdyti svarbių ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų projektų įgyvendinimo rizikas, užtikrinti (6-asis audito rezultatas): vienodą projektų identifikavimo kriterijų taikymą ir krašto apsaugos sistemos gynybos planavimo procese, ir GRA projektiniame valdyme; privalomą viso projekto vertės identifikavimą kiekvieno projekto pradžioje, apimantį infrastruktūros, amunicijos, ryšių ir kitos būtinos įrangos, gyvavimo ciklo bei kitų sąnaudų vertinimą; ministerijos ar patariamųjų institucijų lygiu veikiantį stebėsenos mechanizmą, apimantį ir periodinę projekto įgyvendinimo priežiūrą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2031-06-30
		Rodikliai Rodiklis Didelės svarbos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų, valdomų pagal nustatytus projektinio valdymo reikalavimus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2029 m.) Rodiklis Laiku, numatyta apimtimi ir neviršijant biudžeto įgyvendintų ginkluotės ir karinės įrangos projektų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2031 m.) Priemonės Priemonė Parengti ir patvirtinti pagrindinius projektinio valdymo principus ir etapus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Įdiegti skaitmenizuotą projektų stebėsenos sistemą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2030-12-31
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti reikiamą Lietuvos kariuomenės pajėgumų, susijusių su ginkluote ir karine įranga, plėtrą ir objektyviai pamatuojamą pajėgumų plėtros pažangos (efekto) stebėseną, atnaujinus pajėgumų plėtros planus, nustatyti esamą ir siektiną kiekvieno pajėgumo išvystymo lygį (proc.) ir rodiklius, matuojančius konkrečių įsigijimų įtaką (svorį) bendram pajėgumo išvystymo lygio pasiekimui. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos kariuomenė	2031-06-30
		Rodikliai Rodiklis Pajėgumų, kuriems nustatytas pilnas išvystymo lygis iki 2030 m., dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2028 m.) Rodiklis Pajėgumų, kuriems nustatytas pilnas išvystymo lygis po 2030 m., dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: n. d. proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 20 proc. (2028 m.) Rodiklis Pajėgumų, kurių išvystymo lygis pasiekė planuotą išvystymo lygį iki 2030 m., dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2026 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2031 m.) Priemonės Priemonė Atnaujinus Pajėgumų planavimo metodiką, numatyti pajėgumų išvystymo lygio rodiklių apskaičiavimo ir vertinimo būdą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Atnaujinti pajėgumų plėtros planus pagal atnaujintą Pajėgumų planavimo metodiką. Priemonę įgyvendina Lietuvos kariuomenė 2028-06-30
Valstybės saugumas ir gynyba	Valstybės gynyba	Auditas: Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui
			Rekomendacija: Siekiant sutelkto ir koordinuoto piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui, išanalizavus šioje srityje veikiančių institucijų funkcijas, paskirti koordinuojantį subjektą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2028-07-01
		Rodikliai Rodiklis Asmenų, informuotų apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, dalis proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 37 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2028 m.) Rodiklis Įvertinus institucijų funkcijas paskirtas koordinatorius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepaskirtas (2025 m.) Siektina reikšmė: Paskirtas (2028 m.) Priemonės Priemonė Atlikti institucijų, veikiančių piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui srityje, funkcijų analizę ir pateikti pasiūlymus dėl koordinatoriaus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-01-01
			Rekomendacija: Siekiant koordinavimo valstybės mastu pasitelkiant savanorius, NVO gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos metu ir karo atveju, suplanuoti pasitelkimo uždavinius, veiklos prioritetus ir dalyvavimo būdus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2028-07-01
		Rodikliai Rodiklis Savivaldybių, paveikiamų didžiausių rizikų pagal poveikį, sudariusių su NVO pagalbos ir bendradarbiavimo sutartis, kuriose numatytas veiksmų planas, dalis proc. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 3 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Nustatyti savanorių ir NVO įsitraukimo į krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo atveju sritis ir poreikius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-01-01 Priemonė Parengti veiksmų ir sąveikos su NVO ir savanoriais krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu plano rengimo rekomendacijas (gaires). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2027-01-01
Valstybės saugumas ir gynyba	Valstybės gynyba	Auditas: Priimančiosios šalies parama
			Rekomendacija: Rekomendacija Nr. 1. Riboto naudojimo Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Rodiklis Nr.1. Riboto naudojimo. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Riboto naudojimo. proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: Riboto naudojimo. proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Priemonė Nr. 1. Riboto naudojimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Riboto naudojimo. 2024-03-31 Priemonė Priemonė Nr. 2. Riboto naudojimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Riboto naudojimo. 2024-06-30
Valstybės saugumas ir gynyba	Viešųjų finansų valdymas	Auditas: 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad pirkimus krašto apsaugos sistemoje vykdytų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus atitinkantys subjektai ir būtų nustatytos aiškios atsakomybės už pirkimų vykdymo kokybę ir rezultatyvumą, peržiūrėti Lietuvos kariuomenės vienetams ir (ar) struktūriniams padaliniams suteiktus įgaliojimus, užtikrinant, kad savarankiško juridinio asmens statuso neturintys padaliniai vykdytų pirkimus ne kaip atskiros perkančiosios organizacijos, o kaip vienos perkančiosios organizacijos padaliniai ir tokiu būdu atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis KAS pirkimus vykdančių subjektų, atitinkančių VPĮ perkančiosios organizacijos reikalavimus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 18 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė 1.1.Nustatyti veiklos algoritmą LK kaip perkančiajai organizacijai planuojant ir vykdant viešuosius pirkimus pagal VPĮ 5.2 str. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-01-01 Priemonė 1.2.Parengti LK pirkimų organizavimo ir kontrolės tvarkos aprašą bei kitą dokumentaciją, reikalingą LK pirkimų planavimo, kontrolės ir vykdymo funkcijai atlikti. Priemonę įgyvendina Lietuvos kariuomenė 2027-06-30
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad centralizuoti viešieji pirkimai krašto apsaugos sistemoje atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų nustatytos aiškios atsakomybės, užbaigti centrinių perkančiųjų organizacijų (CPO) funkcijų integraciją krašto apsaugos sistemoje, aiškiai apibrėžiant institucinę atsakomybę už centralizuotus pirkimus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis KAS srities centralizuotus viešuosius pirkimus vykdančių Vyriausybės nutarimu patvirtintų centrinių perkančiųjų organizacijų dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti pirkimų organizavimo, kontrolės ir priežiūros KAS tvarkos aprašą (KAS CPO centralizuotų ir viršijančių MVP vertę vykdymas; institucinės atsakomybės nustatymas). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Atlikti papildomą analizę dėl CPO statuso suteikimo kitoms KAS PO. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-06-30
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad į centralizuotai perkamų objektų sąrašą pirkimų objektai būtų įtraukti pagrįstai, patvirtinti objektų įtraukimo į sąrašą kriterijus ir tvarką. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2027-06-30
		Rodikliai Rodiklis Peržiūrėtas centralizuotai perkamų objektų sąrašas pagal nustatytus kriterijus Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Neperžiūrėtas (2025 m.) Siektina reikšmė: Peržiūrėtas (2026 m.) Priemonės Priemonė Patvirtinti centralizuotų perkamų objektų įtraukimo į sąrašą kriterijus ir tvarką. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Pagal patvirtintus kriterijus peržiūrėti ir patikslinti Centralizuotai perkamų objektų sąrašą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31
			Rekomendacija: Siekiant, kad krašto apsaugos sistemos pirkimų modelis būtų pagrįstas objektyviais duomenimis, atlikti išsamų mišraus (centralizuoto ir decentralizuoto) pirkimų modelio vertinimą, pagrįstą kaštų ir naudos analize bei veiklos rodikliais, ir pagal šio vertinimo rezultatus aiškiai apibrėžti optimalų pirkimų organizavimo modelį. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Priimtas duomenimis pagrįstas sprendimas dėl viešųjų pirkimų modelio taikymo Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepriimtas sprendimas (2025 m.) Siektina reikšmė: Priimtas sprendimas (2027 m.) Priemonės Priemonė Parengti duomenimis pagrįstą viešųjų pirkimų modelio kaštų ir naudos analizę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-03-31 Priemonė Analizės pagrindu priimti sprendimus dėl modelio tikslinimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2027-06-30
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir racionalų pinigų panaudojimą, peržiūrėti taikomas pirkimų kontrolės priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą atliekant rinkos tyrimus, parenkant pirkimo būdą ir skaidant pirkimus, rengiant pirkimo dokumentus, vykdant pirkimus, sudarant sutartis ir prižiūrint jų vykdymą, taip pat valdant interesų konfliktus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	2028-06-30
		Rodikliai Rodiklis Pirkimų (sutarčių) vertinimų, kuriuose Viešųjų pirkimų tarnyba vertinimo metu nustatė neatitikimų, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 61 proc. (2025 m.) Siektina reikšmė: 15 proc. (2027 m.) Priemonės Priemonė Nustatyti Valstybės kontrolės audito metu atrastų trūkumų priežastis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-09-30 Priemonė Vertinimo pagrindu priimti sprendimus dėl vidaus kontrolės priemonių stiprinimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Sukurti ir patvirtinti nuolatinę KAS pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir sertifikavimo programą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Įdiegti KAS pirkimų specialistų motyvacinę sistemą, susietą su pirkimų efektyvumo rodikliais. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31 Priemonė Sukurti ir įdiegti tarpinstitucinį viešųjų pirkimų specialistų ir ekspertų pasitelkimo mechanizmą, užtikrinantį tiesioginį jų dalyvavimą krašto apsaugos sistemos pirkimų planavimo, dokumentų rengimo ir procedūrų vykdymo procesuose, taip pat atliekant pirkimų kontrolės ir metodinio palaikymo funkcijas. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2026-12-31
Viešasis saugumas	Policijos veikla	Auditas: Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas
			Rekomendacija: Siekiant sistemingo nusikaltimų prevencijos vykdymo ir koordinavimo, būtina sukurti ir įgyvendinti nusikaltimų prevencijos organizavimo modelį, nustatyti koordinatoriaus, policijos ir kitų atsakingų institucijų funkcijas ir atsakomybę. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2023-12-31
		Pokytis: Laukiame priimtų sprendimų dėl nusikaltimų prevencijos organizavimo modelio sukūrimo ir įgyvendinimo. Rodikliai Rodiklis Policijos funkcijų ir atsakomybės reglamentavimas dėl nusikaltimų prevencijos. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nereglamentuotos funkcijos ir atsakomybė. (2020 m.) Siektina reikšmė: Reglamentuotos funkcijos ir atsakomybė. (2022 m.) Faktinė reikšmė: Nereglamentuotos funkcijos ir atsakomybė. (2022 m.) Priemonės Priemonė Parengti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo modelio projektą, apimantį koordinatoriaus, policijos ir kitų atsakingų institucijų funkcijas ir atsakomybę, ir jį pateikti Vyriausybei. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija 2024-11-22 pateikė Vyriausybei ir suinteresuotoms institucijoms Bandomojo tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai organizuoti projekto, vykdyto 2023-2024 m. ataskaitą. Remiantis ataskaitos išvadomis pateikti siūlymai, apimantys koordinatoriaus, policijos ir kitų atsakingų institucijų funkcijas ir atsakomybę. Siekiama sukurti veiksmingą integruotą nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo ir įgyvendinimo sistemą. 2021-12-31 Priemonė Vyriausybei pritarus nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo modelio projektui, inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus, įtvirtinančius koordinatoriaus, policijos ir kitų atsakingų institucijų funkcijas ir atsakomybę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyksta derinimas. Laukiama tolimesnių sprendimų dėl parengto Lietuvos Respublikos teisės pažeidimų prevencijos įstatymo projekto ir lydimųjų teisės aktų. 2023-12-31
			Rekomendacija: Siekiant žinoti tikrąjį šalies nusikalstamumą, atlikti tyrimus ar apklausas, kurios parodytų nusikaltimų latentiškumą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2023-12-31
		Rodikliai Rodiklis Viktimologinių tyrimų skaičius. Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 0 vnt. (2019 m.) Siektina reikšmė: 1 vnt. (2023 m.) Faktinė reikšmė: 1 vnt. (2023 m.) Priemonės Priemonė Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo modelį įtvirtinančiuose teisės aktuose įtvirtinti viktimologinių tyrimų atlikimo periodiškumą – kas 5 metai. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija 2024-11-22 pateikė Vyriausybei ir suinteresuotoms institucijoms siūlymus dėl nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo modelio. Siūlymams pritarus ir prriėmus sprendimą vykdyti teisinio reguliavimo pokyčius, planuojama į teisės aktų pakeitimus įtraukti viktimologinių tyrimų atlikimo periodiškumą (kas 5 m.). 2023-12-31 Priemonė Siekiant nustatyti tikrąją viktimizacijos būklę, jos lygį, atlikti nacionalinį viktimologinį (viktimizacijos) tyrimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija informavo, kad 2021 m. atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu vertinta gyventojų viktimologinė patirtis. Ministerijos užsakymu gyventojų apklausą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Spinter tyrimai“. Individualių interviu būdu visose šalies savivaldybėse apklaustas 5021 respondentas nuo 15 iki 75 metų. Viktimologinės patirties tyrimo rezultatai pateikti Ataskaitoje apie viešojo saugumo būklę Lietuvoje 2005–2021 m., kuri paskelbta VRM interneto svetainėje (www.vrm.lt) 2023-12-31
			Rekomendacija: Tam, kad visais Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais apklausose, kai ikiteisminiuose tyrimuose dalyvauja nepilnamečiai, dalyvautų psichologas, imtis priemonių dėl esamo psichologų pasitelkimo modelio tobulinimo. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2026-03-31
		Pokytis: Laukiame priimtų sprendimų dėl psichologų pasitelkimo modelio tobulinimo. Rodikliai Rodiklis Dalis ikiteisminių tyrimų, kuriuose atliekant apklausas (kai ikiteisminiuose tyrimuose dalyvauja nepilnamečiai) turi dalyvauti psichologas. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Bus apskaičiuota proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti psichologų pasitelkimo ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, modelio tobulinimo veiksmų planą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. Vidaus reikalų ministerija organizavo 2 tarpinstitucinius pasitarimus, kurių metu buvo siekiama suderinti skirtingų institucijų veiksmus sprendžiant problemą. Pasitarimų metu prieita prie pozicijos, jog modelio tobulinimo veiksmų plano parengimas nėra aktualus problemai spręsti bei reikalingi kiti veiksmai (teismo psichologų stiprinimas). Atsižvelgdama į minėtų pasitarimų rezultatus, Vidaus reikalų ministerija 2024-04-30 raštu Nr. 1D-2161 pateikė pasiūlymus Vyriausybės kanceliarijai. Laukiama sprendimų iš Vyriausybės kanceliarijos. 2021-12-31 Priemonė Įgyvendinti psichologų pasitelkimo ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, modelio tobulinimo veiksmų planą. Priemonę įgyvendina 2024-12-31
Viešasis saugumas	Priešgaisrinių pajėgų veikla	Auditas: Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius
			Rekomendacija: 1. Siekiant suformuoti tinkamus priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškuosius išteklius, siūlome: 1.1. įvertinti, ar Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto nuostatos užtikrina, kad būtų suformuoti tinkami priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškieji ištekliai; 1.2. valstybės mastu įvertinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų poreikį ir nustatyti kiek ir kokių ugniagesių komandų būtina suformuoti bei apibrėžti pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus; 1.3. peržiūrėti pajėgų išdėstymą, kad pajėgos, galinčios atlikti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, į įvykio vietą atvyktų Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtintame Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nustatytu laiku. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2026-06-30
		Rodikliai Rodiklis Didėja ugniagesių, galinčių atlikti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 52 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 57 proc. (2026 m.) Rodiklis Apskričių, kuriose ne mažiau kaip 80 proc. pajėgų atvykimo į įvykio vietą laikas miesto gyvenamosiose vietovėse – ne ilgesnis negu nustatyti reikalavimai, skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 7 vnt. (2019 m.) Siektina reikšmė: 10 vnt. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 7 vnt. (2026 m.) Rodiklis Apskričių, kuriose ne mažiau kaip 80 proc. pajėgų atvykimo į įvykio vietą laikas kaimo gyvenamosiose vietovėse – ne ilgesnis negu nustatyti reikalavimai, skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 9 vnt. (2019 m.) Siektina reikšmė: 10 vnt. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 10 vnt. (2026 m.) Priemonės Priemonė Atlikti Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354, peržiūrą, parengti minėto nutarimo pakeitimo projektą ir pateikti jį Vyriausybei (rekomendacijoms Nr. 1.1, 1.2 ir 1.3). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybės 2013-04-17 nutarimo Nr. 354, pakeitimus planuojama parengti tik tuomet, kai bus pakeistas Priešgaisrinės saugos įstatymas. Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas), buvo pateiktas Vyriausybei, kuri balandžio 15 d. nutarimu Nr. 266 įstatymo projektą pateikė Seimui. Tačiau dėl LRS Teisės departamento pastabų Vyriausybė gegužės 19 d. įstatymo projektą atsiėmė. Pakoreguotą įstatymo projektą planuojama derinti iš naujo su institucijomis ir iš naujo teikti Vyriausybei rugsėjo mėn. Vėliau teikti Seimui rudens sesijai. 2022-03-31 Priemonė Parengti Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pateikti jį Vyriausybei (rekomendacijai Nr. 1.2). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija informavo, kad yra parengtas Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektas. Ministerija 2023-05-12 raštu Nr. 1D-2448 pateikė suinteresuotoms institucijoms derinti naujos redakcijos Priešgaisrinės saugos įstatymo projektą, kurį priėmus planuojama atliepti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl tinkamų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išteklių suformavimo, gelbėjimo darbų reglamentavimo, pajėgų išdėstymo. Planuojama Priešgaisrinės saugos įstatymo projektą teikti Vyriausybei ir Seimui. 2023-09-30
			Rekomendacija: 2. Siekiant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas aprūpinti tinkama gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, siūlome: 2.1. įvertinti, ar Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto nuostatos užtikrina, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos būtų aprūpintos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika; 2.2. parengti ilgalaikę bendro visų pajėgų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis strategiją, numatant įsigijimo prioritetus ir lėšų šaltinius. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2028-06-30
		Rodikliai Rodiklis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų turimos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos dalis atitinka nustatytus reikalavimus (Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 62 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Faktinė reikšmė: 60 proc. (2026 m.) Rodiklis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilinių cisternų, sukomplektuotų, t. y. su visomis priemonėmis ir įranga, reikalingomis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 20 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 65 proc. (2026 m.) Rodiklis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis pagal nustatytus reikalavimus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 85 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Rodiklis Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų turimos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos dalis atitinka nustatytus reikalavimus Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 55 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2027 m.) Faktinė reikšmė: Informacijos neturime proc. (2023 m.) Rodiklis Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų automobilinių cisternų, sukomplektuotų, t. y. su visomis priemonėmis ir įranga, reikalingomis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 75 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2025 m.) Rodiklis Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis pagal nustatytus reikalavimus, dalis (proc.) Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 69 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Priemonės Priemonė Atlikti Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354, peržiūrą, parengti minėto nutarimo pakeitimo projektą ir pateikti jį Vyriausybei (rekomendacija Nr. 2.1). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybės 2013-04-17 nutarimo Nr. 354, pakeitimus planuojama parengti tik tuomet, kai bus pakeistas Priešgaisrinės saugos įstatymas. Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas), buvo pateiktas Vyriausybei, kuri balandžio 15 d. nutarimu Nr. 266 įstatymo projektą pateikė Seimui. Tačiau dėl LRS Teisės departamento pastabų Vyriausybė gegužės 19 d. įstatymo projektą atsiėmė. Pakoreguotą įstatymo projektą planuojama derinti iš naujo su institucijomis ir iš naujo teikti Vyriausybei rugsėjo mėn. Vėliau teikti Seimui rudens sesijai. 2022-03-31 Priemonė 2023–2030 m. Viešojo saugumo stiprinimo plėtros programos pažangos priemonėse numatyti veiklas, skirtas aprūpinti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (rekomendacija Nr. 2.2), ir jų finansavimo šaltinius. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministro 2024-11-07 įsakymu Nr. 1V-652 patvirtintas Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonės Nr. 07-012-10-08-04 „Padidinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą“ aprašas. Numatyta stiprinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pajėgumus, užtikrinti reikiamą jų aprūpinimą. Nustatytos reikiamos lėšos ir galimi jų šaltiniai. 2022-04-30 Priemonė Įgyvendinant 2023–2030 m. Viešojo saugumo stiprinimo plėtros programos pažangos priemonių veiklas aprūpinti visus ugniagesius asmeninėmis apsaugos priemonėmis pagal nustatytus reikalavimus. Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-12-31 Priemonė Įgyvendinant 2023–2030 m. Viešojo saugumo stiprinimo plėtros programos pažangos priemonių veiklas aprūpinti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas automobilinėmis cisternomis, sukomplektuotomis su visomis priemonėmis ir įranga, reikalingomis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti. Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m pagal sutartis gautos vidutinės klasės automobilinės cisternos su dviguba kabina (6 vnt.), 4 vnt. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilinės kopėčios MAGIRUS M32L-AS ir 20 vnt. specialiųjų lengvųjų automobilių NISSAN X-TRAIL. 2025-12-31 Priemonė Įgyvendinant 2023–2030 m. Viešojo saugumo stiprinimo plėtros programos pažangos priemonių veiklas aprūpinti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika atitinkančia nustatytus reikalavimus. Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pagal galiojančias sutartis 2024 m. gauta: 95 vnt. kablinių kopėčių; 78 vnt. plaukiko gelbėtojo komplektų; 81 kompl. defibriliatorių; 100 vnt. bendro naudojimo žibintų, skirtų naudoti sprogioje aplinkoje; 17 gelbėjimo rogių komplektų; specialusis gaisrinis konteinerinis automobilis; vidutinės klasės automobilinės cisternos su dviguba kabina (6 vnt.) Inicijuoti pirkimai: 1) 2024-01-13 elektros generatorių, valčių, katerių, kitų plaukiojimo priemonių ir jų dalių, gaisrų gesinimo, gelbėjimo ir apsaugos įrangos, gaisrinių žarnų, jungčių, laikiklių ir kitų priedų, dujokaukių, respiratorių ir kitos kvėpavimo organų apsaugos įrangos, palapinių dinaminės pirkimų sistemos; 2) 2024-01-31 dinaminė pirkimo sistema „Gaisrų gesinimo, gelbėjimo ir apsaugos įranga“; 3) dinaminė pirkimo sistema „Dujokaukės, respiratoriai ir kita kvėpavimo organų apsaugos įranga“; 4) dinaminė pirkimo sistema: „1.Valtys, kateriai, kitos plaukiojimo priemonės ir jų dalys (BVPŽ 34500000-2); 2.Pakabinamieji valčių varikliai (BVPŽ 42111100-1“; 5) dinaminė pirkimo sistema „Gaisrinės žarnos, jungtys, laikikliai ir kiti priedai“; 6) 2024-08-19 STORZ movos (paraiška Nr. 51-2498); 7) 2024-12-09 aukšto slėgio pneumatinės įrangos (paraiška Nr. 51-3922); 8) 2024-12-13 nešiojamųjų jonų mainų spektrometrų, nešiojamųjų dujų analizatorių-detektorių, pavojingų cheminių ir sprogstamųjų medžiagų analizatorių (paraiška Nr. 51-4004); 9) 2024-12-13 kablinių kopėčių (paraiška Nr. 51-4005); 10) 2024-12-29 specialiųjų gaisrinių konteinerinių automobilių – paraiška nepatvirtinta; 11) 2024-12-27 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilinių kopėčių (paraiška Nr. 51-4030); Sudarytos pirkimo sutartys 1) 2024-10-11 STORZ movų sutartis Nr. 35-415 (1 pirkimo dalis, galioja 24 mėn.); 2) 2024-10-11 STORZ movų sutartis Nr. 35-416 (2 pirkimo dalis, galioja 24 mėn.); 3) 2024-10-23 bendro naudojimo žibintų, skirtų naudoti sprogioje aplinkoje sutartis Nr. 35-442 (galioja 36 mėn.); 2027-12-31
			Rekomendacija: 3. Siekiant didinti gaisrų prevencijos poveikį, siūlome: 3.1. tobulinti gaisrų prevencijos organizavimą: nustatyti institucijų, atsakingų už gaisrų prevenciją, funkcijas ir atsakomybę ir užtikrinti gaisrų prevencijos koordinavimą; 3.2. parengti gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodiką ir užtikrinti, kad būtų vertinamas prevencijos priemonių poveikis. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2031-03-31
		Rodikliai Rodiklis Gaisrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 3,2 vnt. (2020 m.) Siektina reikšmė: 2,7 vnt. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 1,6 vnt. (2025 m.) Rodiklis Gaisruose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 3,4 vnt. (2020 m.) Siektina reikšmė: 1,8 vnt. (2030 m.) Faktinė reikšmė: 2,4 vnt. (2025 m.) Rodiklis Savivaldybių, vertinusių įgyvendintų gaisrų prevencijos priemonių poveikį, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 40 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 95 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 78 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Parengti Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pateikti jį Vyriausybei (rekomendacijai Nr. 3.1). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas), buvo pateiktas Vyriausybei, kuri balandžio 15 d. nutarimu Nr. 266 įstatymo projektą pateikė Seimui. Tačiau dėl LRS Teisės departamento pastabų Vyriausybė gegužės 19 d. įstatymo projektą atsiėmė. Pakoreguotą įstatymo projektą planuojama derinti iš naujo su institucijomis ir iš naujo teikti Vyriausybei rugsėjo mėn. Vėliau teikti Seimui rudens sesijai. 2023-09-30 Priemonė Parengti gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodiką (rekomendacijai Nr. 3.2). Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija informavo, kad vidaus reikalų ministro 2022-12-23 įsakymu Nr. 1V-805 „Dėl Gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodika, kuri skirta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kurios planuoja ir (ar) įgyvendina gaisrų prevencijos priemones, gaisrų prevencijos priemonių veiksmingumui įvertinti. Ši metodika sudaro sąlygas įvertinti rengiamų ir įgyvendintų gaisrų prevencijos priemonių veiksmingumą. 2022-12-31
			Rekomendacija: 4. Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į gaisrus, siūlome: 4.1. modernizuoti Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemą taip, kad būtų sudarytos galimybės priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms operatyviai perduoti informaciją apie pagalbos poreikį; 4.2. užtikrinti, kad ugniagesių komandų budinčios pamainos būtų suformuotos pagal Priešgaisrinės saugos standarto reikalavimus. Rekomendaciją įgyvendina: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	2024-09-30
		Rodikliai Rodiklis Pranešimų apie gaisrus, kuriuos Bendrasis pagalbos centras priima ir perduoda priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms per laiką ne ilgesnį kaip 2 minutės, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 65 proc. (2019 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 65,6 proc. (2024 m.) Rodiklis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų, kurių sudėtis atitinka nustatytus reikalavimus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 19 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 27 proc. (2025 m.) Rodiklis Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių budinčių pamainų, kurių sudėtis atitinka nustatytus reikalavimus, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 70 proc. (2020 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 87 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Atlikti viešuosius pirkimus, sudaryti sutartį dėl BPC informacinės sistemos atnaujinimo, įdiegti ir ištestuoti atnaujintą informacinę sistemą Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) BPC 2024-09-23 pasirašė sutartį Nr. F11-67 su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (buvusi IVPK) dėl galimybės naudotis valstybės duomenų centro (VDC) infrastruktūra ("debesijos" paslaugos). Buvo derinami techniniai poreikiai ir VSSA galimybės. BPCIS programinės įrangos atnaujinimo paslaugas teikianti įmonė vykdo darbus su programinės įrangos gamintoju, suformuoti užsakymai testinės aplinkos suteikimo BPCIS programinės įrangos įdiegimui į VDC serverius. Programinės įrangos testavimas numatytas 2025 m antroje pusėje. 2023-09-30
			Rekomendacija: 6. Siekiant didinti gaisrų prevencijos poveikį, siūlome: 6.1. numatyti priemones, kurios užtikrintų duomenų, reikalingų tinkamam objektų patikrinimų planavimui, gavimą; 6.2. užtikrinti objektų patikrinimą nustatytu periodiškumu; 6.3. numatyti priemones, kurios užtikrintų operatyvų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų ištaisymą. Rekomendaciją įgyvendina: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	2026-06-30
		Rodikliai Rodiklis Teisės aktuose nustatyta tvarka tikrinamuose objektuose kilusių gaisrų skaičius Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 188 vnt. (2020 m.) Siektina reikšmė: 90 vnt. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 189 vnt. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti reikalingus Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo pakeitimus. Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengtas Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022-02-04 įsakymu Nr. 1-60. Apraše reglamentuoti objektų įtraukimo į tikrintinų objektų sąrašą taisyklės ir duomenų šaltiniai, patikrinimų periodiškumas, numatytos priemonės operatyvesniam priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų ištaisymui. 2023-12-31 Priemonė Sudaryti / atnaujinti PAGD sutartis su valstybės ar žinybiniais registrais dėl duomenų apie objektus teikimo. Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinant priemonę, 2022 m. pasirašytos sutartys su: - Registrų centru dėl Nekilnojamo turto registro duomenų teikimo (2022-06-02 Nr. 6-1416 ir 2022-05-31 Nr.PS-2171 (10.46 E) ir Juridinių asmenų registro duomenų teikimo (2022-06-02 Nr. 6-1417; 2022-05-31 Nr.PS-2178(10.46 E)); - Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl prieigos prie IS „Infostatyba“ duomenų (2022-11-16; 202 -12-29 įsakymas Nr. 1-695/2023 (1.4 E)). 2023-12-31
Viešasis saugumas	Viešasis saugumas	Auditas: Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas
			Rekomendacija: Siekiant, kad būtų gerinamas institucijų pasirengimas valdyti ekstremaliąsias situacijas ir įgyvendinami teikiami siūlymai dėl institucijų pasirengimo valdyti šias situacijas tobulinimo, rekomenduojame patikslinti subjektų, koordinuojančių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kompetencijas ir atsakomybes. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė	2024-06-30
		Rodikliai Rodiklis Mažėja institucijų, kurių pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas vertinamas kaip nepasirengusių ar iš dalies pasirengusių. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 23 vnt. (2021 m.) Siektina reikšmė: 0 vnt. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 5 vnt. (2024 m.) Priemonės Priemonė Parengti Civilinės saugos įstatymo pakeitimą ir patikslinti subjektų, koordinuojančių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kompetencijas ir atsakomybes, išgryninti ir kitų civilinės saugos sistemos subjektų (institucijų) atsakomybę už civilinę saugą savo veikos srityse. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministerija informavo, kad parengtas Civilinės saugos įstatymo pakeitimas - 2022-12-08 priimtas naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas Nr. XIV-1640, kurio II skyriuje “Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, jų kompetencija, gyventojų teisės ir pareigos” nustatytos subjektų, koordinuojančių pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms bei kitų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (institucijų) kompetencijos bei atsakomybės. Šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta atsakomybė už įstatymo reikalavimų pažeidimus. 2023-01-01 Priemonė Parengti Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010-09-08 nutarimu Nr. 1295, pakeitimo projektą ir sureguliuoti valstybinio lygio civilinės saugos pratybų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Priemonę įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-06-12 nutarimu Nr. 470 patvirtintas Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas, kurio 25 p. reglamentuotas civilinės saugos pratybų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos procesas. 2023-06-30 Priemonė Organizuoti Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010-09-08 nutarimu Nr. 1295, pakeitimo projekto pateikimą Vyriausybei ir priėmimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-06-12 nutarimu Nr. 470 patvirtintas Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas. 2024-01-01
			Rekomendacija: Siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos valstybės mastu identifikuoti visus didelės ir labai didelės rizikos galimus pavojus ir periodiškai juos vertinti, rekomenduojame patvirtinti Nacionalinės rizikos analizės atlikimo metodiką. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2024-06-30
		Rodikliai Rodiklis Patvirtinta Nacionalinės rizikos analizės atlikimo metodika. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nėra patvirtintos metodikos (2021 m.) Siektina reikšmė: Patvirtinta metodika (2024 m.) Faktinė reikšmė: Nepatvirtinta metodika (2024 m.) Priemonės Priemonė Koordinuoti Nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarkos aprašo parengimą, teikimą Vyriausybei ir priėmimą Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pakeitus įstatyminį reguliavimą, Nacionalinio galimų pavojų ir ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarką pavesta tvirtinti nebe tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, bet ir jos įgaliotai institucijai. 2026 m. birželio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 3, 4, 7, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 32, 33, 34, 37, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 ir 31-1 straipsniais įstatymas Nr. XV-1002. Jame nustatyta, kad Nacionalinis galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimas atliekamas Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (5 str., kuriuo pakeistas įstatymo 9 str.). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2024-01-01
Viešasis valdymas	Regionų plėtra	Auditas: 2022–2030 m. Regionų plėtros programa
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti, kad programa būtų įgyvendinama rezultatyviai ir efektyviai, imtis veiksmų dėl programos valdytojo vaidmens apibrėžimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo ir terminų programos procesams įgyvendinti apibrėžimo. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2025-12-31
		Rodikliai Rodiklis Lėšų, suplanuotų regiono plėtros tarybų patvirtintuose RPPl pažangos priemonių aprašuose, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 67 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Faktinė reikšmė: 100 proc. (2024 m.) Rodiklis Sudarytų RPPl pažangos priemonėms įgyvendinti skirtų projektų finansavimo sutarčių skaičius Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 14 vnt. (2024 m.) Siektina reikšmė: 78 vnt. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 688 vnt. (2025 m.) Rodiklis Lėšų, kurios Išmokėtos RPPl pažangos priemonėms įgyvendinti skirtų projektų vykdytojams, dalis Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 12 proc. (2025 m.) Faktinė reikšmė: 7,4 proc. (2025 m.) Priemonės Priemonė Pateikti pasiūlymus Vyriausybės kanceliarijai dėl Strateginio valdymo metodikos keitimo, nustatant terminus, per kuriuos turi būti patvirtintos regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės, ir nustatant, kad regiono plėtros taryba tvirtina regiono plėtros plano ar jo pakeitimo projektą, suderinusi jį su Regionų plėtros programos valdytoja. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai pateikti pasiūlymai dėl Strateginio valdymo metodikos keitimo, t. y. terminų, per kuriuos turi būti patvirtintos regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės, nustatymo, reikalavimo suderinti regiono plėtros plano ir jo pakeitimų projektus su Regionų plėtros programos valdytoja (prieš patvirtinant šiuos dokumentus) nustatymo ir kt. 2024-12-31 Priemonė Patvirtinti 2022–2030 metų viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės ,,Tobulinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą ir viešųjų paslaugų teikimą“ aprašą ir projektų finansavimo sąlygų aprašą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pažangos priemonės aprašas ir projektų finansavimo sąlygų aprašas patvirtinti vidaus reikalų ministro 2024-09-04 įsakymu Nr. 1V-546 ,,Dėl 2022–2030 metų viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-06-01 „Tobulinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą ir viešųjų paslaugų teikimą“ aprašo patvirtinimo“. 2024-12-31 Priemonė Inicijuoti teisės akto (LRV nutarimo, kuriuo patvirtinta RPP programa ar Strateginio valdymo metodikos) pakeitimą, nurodant VRM atsakomybę kitų ministerijų atžvilgiu. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybės programos plane numatytas veiksmas 1.5.1. ,,Koncentruoti (sutelkti) tolygiai ir tvariai regionų plėtrai būtinas viešosios politikos sritis vienoje institucijoje, formuojančioje nacionalinę regioninę politiką“. Planuojamas veiksmo įgyvendinimo terminas – 2027 m. IV ketv. Įgyvendindama šį veiksmą Vidaus reikalų ministerija numato parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl sprendimo, kad visų Regionų plėtros programos asignavimų valdytoja būtų Vidaus reikalų ministerija. Pažymėtina, kad Vidaus reikalų ministerija 2025-05-09 teikė Vyriausybei siūlymą steigti Regionų ir savivaldybių reikalų ministeriją, tačiau siūlymas nepriimtas. 2025 m. rugsėjo 25 d. patvirtintoje Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir 2025 m. gruodžio 10 d. patvirtintame Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nėra numatyta siekio steigti Regionų ir savivaldybių reikalų ministeriją. 2025-06-30
			Rekomendacija: Siekiant, kad programos priemonės atlieptų regionų poreikius, būtų identifikuotos regionų problemos, parengiamos taiklios priemonės regionų problemoms spręsti, peržiūrėti programos priemones ir užtikrinti kuo didesnį savivaldybių įtraukimą į regionų problemų identifikavimą ir ministerijų regioninių priemonių nustatymą. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Regionų plėtros programoje numatytų regioninių pažangos priemonių dalis kuriose dalyvauja visi regionai Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 65 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 80 proc. (2026 m.) Rodiklis Regionų plėtros tarybų dalis, su kuria konsultuotasi rengiant visas regionines pažangos priemones Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Priemonės Priemonė Atsižvelgiant į regionų plėtros planus, parengti ir pateikti Finansų ministerijai pasiūlymus dėl 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos keitimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. gruodžio mėn. Finansų ministerijai raštu pateikti pasiūlymai dėl 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos keitimo, siekiant padidinti programos atitiktį regionų poreikiams. 2024-12-31 Priemonė Atlikti 2022–2030 metų Regionų plėtros programos įgyvendinimo tarpinį (pažangos) vertinimą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Parengta 2022-2030 metų Regionų plėtros programos įgyvendinimo tarpinio (pažangos) vertinimo galutinė ataskaita 2026-06-30 Priemonė Pradedant rengti pasiūlymus Finansų ministerijai dėl regioninės plėtros finansavimo šaltinio programavimo dokumento projekto, organizuoti diskusijas 10 regionų. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2026-12-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: 2017 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas
			Rekomendacija: Įgyvendinus ankstesnių auditų metu teiktas rekomendacijas ir žinant aiškias fondo finansines galimybes, pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri būtų periodiškai perskaičiuojama pagal nustatytus kriterijus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	2020-03-31
		Pokytis: Įgyvendinant rekomendaciją, nuo 2024-01-01 išgryninta sveikatos draudimo įmokų paskirtis – draudžiamojo įvykio neatitinkančias išlaidas numatyta finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat atnaujinta asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugų bazinių kainų nustatymo metodika, nustatyti bazinių kainų ir jų perskaičiavimo kriterijai, viešai skelbiama informacija apie paslaugų kainas ir jų perskaičiavimo planus. Tačiau pagrindinis rekomendacijos tikslas – užtikrinti objektyviomis paslaugų teikimo sąnaudomis pagrįstą ir periodiškai perskaičiuojamą ASP paslaugų kainodarą – nepasiektas. Pastaraisiais metais stebima tendencija (valstybinio audito ataskaitos: 2025-05-15 Nr. FAE-4, 2026-05-15 Nr. FAE-2 ir FAE-3), kai ASP įstaigoms galimai susidūrus su pinigų trūkumu (kai apskaičiuotos paslaugų teikimo kainos nepadengia jų teikimo kaštų), ministerija nustato specifinius apmokėjimo už paslaugas būdus (t. y. ne pagal suteiktų paslaugų kiekį ir bazinę kainą): skiriant pinigus įstaigoms, teikiančioms pirminės sveikatos priežiūros paslaugas; skiriant priedus; skiriant pinigus įstaigoms pagal sąmatas ar finansuojant įstaigos veiklą. Tai rodo sistemines problemas. Dėl nurodytų taikomų ASP paslaugų apmokėjimo būdų VLK teisės aktų nustatyta tvarka visa apimtimi negali užtikrinti tokių suteiktų paslaugų kontrolės. Visos sveikatos sistemos mastu dar nėra galimybių objektyviai ir patikimai apskaičiuoti faktines ASP paslaugų sąnaudas ir jomis pagrįsti kainas. Objektyviam paslaugų sąnaudų vertinimui trūksta išsamių ir patikimų duomenų. Jiems rinkti sukurta asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų apskaitos sistema VLIVAS, kuri 2025 m. įdiegta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. VLIVAS sudaro galimybę objektyviai įvertinti faktines ASPĮ patiriamas sąnaudas ir palyginti jas su nustatytomis PSDF bazinėmis kainomis. Sistemoje apskaičiuotos sąnaudos leidžia identifikuoti paslaugų finansavimo atitiktį faktinėms sąnaudoms ir nustatyti galimus skirtumus. VLK duomenimis, planuojama priimti sprendimus dėl teisinio reglamentavimo keitimo poreikio ir VLIVAS diegimo kitose viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose. Priemonės Priemonė Įgyvendinti rekomendacijas dėl sveikatos draudžiamojo įvykio išgryninimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Rekomendacija teikta atlikus 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį (teisėtumo) auditą. Audite už 2017 m. pakartotinai teikta kaip viena iš rekomendacijos "įgyvendinus ankstesnių auditų metu teiktas rekomendacijas ir žinant aiškias fondo finansines galimybes, pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri būtų periodiškai perskaičiuojama pagal nustatytus kriterijus" priemonių "įgyvendinti rekomendacijas dėl sveikatos draudžiamojo įvykio išgryninimo". Atsižvelgiant į tai, kad minėta priemone siūloma įgyvendinti 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinio (teisėtumo) audito metu teiktą rekomendaciją, kurios priežiūra atliekama, šią priemonę laikome neaktualia ir jos stebėseną baigiame. 2020-03-31 Priemonė Įgyvendinti rekomendacijas dėl gydymo įstaigoms neatlygintinai perduoto valstybės turto naudojimo. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas (2019-09-26 Nr. XIII-2443), kuriuo valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir gydymo įstaigų panaudos pagrindais valdomas ir naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, perduotas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turėjo būti iki 2020-11-01. Įgyvendindama įstatymo nuostatas, Vyriausybė 2020-06-03 nutarimu Nr. 553 išdėstė nauja redakcija Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašą ir patvirtino Turto patikėjimo sutarties pavyzdinę formą. Ilgalaikis materialusis turtas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis perduotas visoms gydymo įstaigoms, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė. 2020-03-31 Priemonė Įvertinti gydymo įstaigų tinklo efektyvumą, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pastebėjimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atlikta analizė ir 2018 m. parengti aktyviojo gydymo ligoninių tinklui konsoliduoti reikalingi įstatymų pakeitimų projektai, kurie buvo pateikti svarstyti Seimui, bet nepatvirtinti. 2021 m. sveikatos apsaugos ministro sudaryta darbo grupė išanalizavo svarbiausius su sveikatos paslaugų teikimu susijusius rodiklius, įvertino jų dinamiką, netolygumus, prognozę, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apžvalgą ir galimus pokyčius formuojant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. 2021 m. gruodžio mėn. surinkta informacija iš savivaldybių dėl jų ketinimo dalyvauti reformoje ir planuojamų vykdyti pokyčių, pateikti preliminarūs poreikiai dėl reikalingų investicinių lėšų infrastruktūrai ir specialistų pritraukimui. Įvertinus iš savivaldybių gautą informaciją, bus rengiami regioniniai sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo bei modernizavimo planai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo teisinėms prielaidoms įtvirtinti 2022-06-30 priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymas Nr. XIV-1278 (įsigalios 2023-08-01), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) ir 51(1) straipsniais įstatymas Nr. XIV-1279 (įsigaliojo 2022-07-12, Įstatymo 1 str. 2 d. ir 2 str. įsigalios 2023-08-01; 1 str. 1 d. ir 3 str. įsigalios 2024-07-01). Įgyvendinant tinklo pertvarką, priimtas Vyriausybės 2023-05-24 nutarimas Nr. 389, kuriuo pakeistas Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 370 patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašas (dalis sąlygų sąrašo pakeitimų įsigalios vėlesniais laikotarpiais nuo 2024-01-01 iki 2026-01-01). Vyriausybės 2023-07-12 nutarimu Nr. 551 patvirtintas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašas, patvirtinti keturi kriterijai įstaigų išdėstymui: geografinio prieinamumo, daugiaprofiliškumo, paslaugų kokybės ir skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimo visą parą. Efektyviai organizuotas ligoninių tinklas padės užtikrinti pacientams saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. 2020-03-31 Priemonė Patvirtinti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų peržiūrimos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2020 m. pakeista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugų bazinių kainų nustatymo metodika (sveikatos apsaugos ministro 2020-08-19 įsakymas Nr. V-1869), kurioje reglamentuoti ASP paslaugų bazinių kainų ar jų balų verčių perskaičiavimo kriterijai. Nuo 2021-01-01 į kitų ASP paslaugų bazinę kainą (metodikos VII sk.) įskaičiuojamos ilgalaikio materialiojo turto (medicinos priemonės), tiesiogiai susijusio su atitinkamos paslaugos teikimu, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (sveikatos apsaugos ministro 2020-10-14 įsakymas Nr. V-2265). Nuo 2024-01-01 įsigaliojo atnaujinta ASP paslaugų kainų nustatymo metodika (sveikatos apsaugos ministro 2023-11-03 įsakymas Nr. V-1141), kurioje numatyta paslaugų kainų skaičiavimuose naudoti gydymo įstaigų indeksuotų kainų vidurkį pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus vartotojų kainų indeksus, sprendimą dėl kainų indeksavimo, susijusio su infliacijos augimu, priimant įvertinus jos pokyčius nuo paskutinio paslaugų kainų keitimo, susijusio su išaugusios infliacijos padarinių kompensavimu. Taip pat metodikos pakeitimais skaičiuojant gydymo įstaigų bendrąsias ir administracines bei ūkio sąnaudas bus atsižvelgiama į šių sąnaudų skirtumus pagal tai, kokio lygmens yra gydymo įstaiga. Pagal metodiką išliko kainų nustatymas balais. Apmokant ASP įstaigoms už suteiktas ASP paslaugas, paslaugos bazinė kaina balais yra dauginama iš tuo metu galiojančios balo vertės – taip gaunant paslaugos kainą eurais. Nors patvirtintos paslaugų bazinės kainos balais yra įvertis, gaunamas atsižvelgus į vidutines gydymo įstaigų patiriamas sąnaudas, tačiau tai nėra kaina, kurią gauna gydymo įstaigos. Iki tapdamas gydymo įstaigų gaunama kaina, šis dydis – bazinė kaina balais – gali būti koreguojamas, keičiant balo įkainį eurais ir skiriant papildomus priedus. Ministerija pažymėjo, kad PSDF biudžetas pagal Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą (4 str. 2 d.) turi būti planuojamas, tvirtinamas ir vykdomas taip, kad būtų subalansuotas arba perteklinis. Priimtos apmokėti sąskaitos negali viršyti PSDF pajamų galimybių. ASP paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, poreikių tenkinimo masto projektas (sveikatos ministro 2023-07-28 įsakymas Nr. V-862), įvertinus patvirtinto ateinančių metų PSDF biudžeto galimybes, teikiamas tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po PSDF biudžeto patvirtinimo. Nustatant bazines paslaugų kainas ir jų perskaičiavimo kriterijus būtini teisingi iš gydymo įstaigų periodiškai gaunami duomenys (pagal juos paskaičiuoti objektyvias ASP paslaugų kainas). Ligoninės naudoja skirtingas, tarpusavyje nesuderintas informacines sistemas, o kai kurios išvis tokių nenaudoja. Tai sunkina duomenų perdavimą, analizę ir sprendimų priėmimą. Ministerija numatė sukurti bendrą ligoninių išteklių valdymo ir apskaitos informacinę sistemą (priemonė, numatyta įgyvendinant 2020 m. teiktą rekomendaciją, kurios įgyvendinimo terminas 2026-12-31). Atsižvelgdami į tai, rekomendacijos priemonę laikome iš dalies įgyvendinta ir jos stebėseną baigiame. 2020-03-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: 2017 metų nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, valstybės skolos ataskaitos ir skolinimasis
			Rekomendacija: Siekiant, kad nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenys galėtų būti naudojami biudžetams planuoti, fiskaliniams, ekonominiams rodikliams skaičiuoti ir kitiems tikslams, praplėsti dabar konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėptį iki valdžios sektoriaus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2021-12-31
		Pokytis: Naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (2020-10-01 Nr. XIII-3308) numatyta, kad į 2023 m. ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių ataskaitų rinkinius įtraukiami ir valstybės, ir savivaldybės kontroliuojamų pelno siekiančių subjektų ataskaitų rinkiniai, t. y. konsoliduojamų subjektų aprėptis praplečiama iki valdžios sektoriaus. 2021-12-23 Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 str. pakeitimo įstatymo pakeitimu Nr. XIV-840 naujojo teisinio reglamentavimo įsigaliojimas nukeltas vieneriems metams, o 2023-12-19 pakeitmu Nr. XIV-2385 - dar dvejiems metams, t. y. konsoliduojamų subjektų aprėptis praplečiama iki valdžios sektoriaus 2026 m. ir vėlesnių laikotarpių ataskaitų rinkiniuose. Rekomendaciją laikysime įgyvendinta, kai parengtame nacionaliniame metiniame ataskaitų rinkinyje bus konsoliduoti visų valdžios sektoriaus subjektų finansiniai duomenys. Priemonės Priemonė Atlikti viešojo sektoriaus subjektams nepriskiriamų valdžios sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų ir pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus rengiamų finansinių ataskaitų palyginamumo analizę, nustatant šių ataskaitų sudarymo skirtumus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Finansų ministerija atliko viešojo sektoriaus subjektams nepriskiriamų valdžios sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų ir pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus rengiamų finansinių ataskaitų palyginamumo analizę, nustatė šių ataskaitų sudarymo skirtumus. Analizės rezultatai pateikti VSAĮ pakeitimo projekto AR 3.3 ir 3.9 dalyse. 2021-06-30 Priemonė Atlikti nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio apimties ir turinio analizę, siekiant įvertinti informacijos naudingumą sprendimų priėmimui ir tvirtinimo procedūros Seime tikslingumą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Finansų ministerija atliko NFAR apimties ir turinio analizę, siekdama įvertinti informacijos naudingumą sprendimų priėmimui ir tvirtinimo procedūros Seime tikslingumą - analizės rezultatai pateikti VSAĮ pakeitimo projekto AR 3.2 ir 3.5 dalyse. 2021-03-31 Priemonė Identifikuoti rekomendacijos įgyvendinimo alternatyvas ir atlikus analizę pasirinkti mažiausiai išteklių reikalaujančią alternatyvą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atsižvelgiant į atliktų analizių rezultatus, parengtas VSAĮ pakeitimo projektas. Jame nustatyta, kokius ataskaitų rinkinius tvirtina Seimas. Siūloma Seimui pavasario sesijos metu, t. y. ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 25 dienos teikti valstybės metinių ataskaitų rinkinį. Į nacionalinį ir valstybės metinių ataskaitų rinkinius įtraukiama valstybės ir savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai, priskiriami prie valdžios sektoriaus (dabartiniais duomenimis tokių yra 19). VSAĮ nuostata dėl valstybės kontroliuojamų pelno siekiančių subjektų ir savivaldybių kontroliuojamų pelno siekiančių subjektų ataskaitų rinkinių konsolidavimo būtų taikoma ataskaitoms už 2023 ir vėlesnius metus rengti, atsižvelgiant į tai, kad reikės laiko ir šiems subjektams pasirengti teikti finansinėms ataskaitoms konsoliduoti reikalingą informaciją, ir pritaikyti VSAKI sistemą. 2021-09-30 Priemonė Pagal pasirinktą alternatyvą pateikti siūlymus keisti teisės aktus, įvertinant pakeitimų įgyvendinimui reikalingą laiką ir nustatant atitinkamą įsigaliojimo datą. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (2020-10-01 Nr. XIII-3308) numatyta, kad į 2023 m. ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių ataskaitų rinkinius įtraukiami ir valstybės, ir savivaldybės kontroliuojamų pelno siekiančių subjektų ataskaitų rinkiniai, t. y. konsoliduojamų subjektų aprėptis praplečiama iki valdžios sektoriaus. 2021-12-23 Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 str. pakeitimo įstatymo pakeitimu Nr. XIV-840 naujojo teisinio reglamentavimo įsigaliojimas nukeltas vieneriems metams, o 2023-12-19 pakeitmu Nr. XIV-2385 - dar dvejiems metams, t. y. konsoliduojamų subjektų aprėptis praplečiama iki valdžios sektoriaus 2026 m. ir vėlesnių laikotarpių ataskaitų rinkiniuose. Priemonę laikysime įgyvendinta, kai parengtame nacionaliniame metiniame ataskaitų rinkinyje bus konsoliduoti visų valdžios sektoriaus subjektų finansiniai duomenys. 2021-12-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: 2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas
			Rekomendacija: Siekiant teisingos VSDF įsipareigojimų ir su jais susijusių sąnaudų apskaitos, Išmokų taikomojoje sistemoje įdiegti funkcionalumus arba parinkti kitas priemones, užtikrinančias laiku atliekamą ir visų duomenų apie priimtus sprendimus dėl pensinių ir nepensinių išmokų skyrimo perkėlimą ar registravimą Finansų valdymo sistemoje. Rekomendaciją įgyvendina: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	2027-12-31
		Pokytis: Įgyvendindama rekomendaciją, VSDF valdyba išnagrinėjo periodinių ir vienkartinių išmokų mokėjimo procedūrų ypatumus ir nustatė, kuriais atvejais apskaitoje neužregistruojamos ūkinės operacijos (1.1 priemonė įgyvendinta). Valdyba atliko programinės įrangos pakeitimus, susijusius su dalies neišmokėtų vienkartinių išmokų (ligos, tėvystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, vaiko išlaikymo išmokų) duomenimis (1.2 ir 1.3 priemonės įgyvendintos iš dalies, jų stebėsena baigta) ir apskaitoje užregistravo gavėjų nepasiekusias, pagal 2021–2023 m. sprendimus paskirtas, vienkartines socialinio draudimo išmokas, iš viso 821,8 tūkst. Eur. Likusių vienkartinių ir periodinių mokėtinų socialinio draudimo išmokų masto VSDF valdyba nevertino ir apskaitoje neregistravo. Fondo valdyba informavo, kad likusias neįgyvendintas rekomendacijos priemones įgyvendins iki 2027-12-31, įdiegus naują programinės įrangos modulį centralizuotam mokėjimo proceso vykdymui. Laukiame informacijos apie šio modulio įdiegimą. Rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną tęsiame. Priemonės Priemonė Išnagrinėti periodinių išmokų mokėjimo procedūrų ypatumus ir nustatyti, kuriais atvejais apskaitoje neužregistruojamos ūkinės operacijos. Priemonę įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) VSDF valdyba išnagrinėjo periodinių ir vienkartinių išmokų mokėjimo procedūrų ypatumus ir nustatė, kuriais atvejais apskaitoje neužregistruojamos ūkinės operacijos. 2023-12-31 Priemonė Atlikti programinės įrangos pakeitimus, susijusius su neišmokėtų vienkartinių išmokų duomenimis, reikalingais apskaitai kaupimo principu tvarkyti. Priemonę įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valdyba atliko programinės įrangos pakeitimus, susijusius su neišmokėtų vienkartinių išmokų (ligos, tėvystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, vaiko išlaikymo išmokų) duomenimis. Neatlikti programinės įrangos pakeitimai dėl likusių vienkartinių mokėtinų socialinio draudimo išmokų (netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos; vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus). Valdyba 2024-05-10 informavo, kad planuoja šią priemonę įgyvendinti kartu su 1.4 priemone (iki 2027-12-31), sukūrus naują programinės įrangos modulį centralizuotam mokėjimo proceso vykdymui. Todėl laikome šią priemonę įgyvendinta iš dalies ir jos stebėseną baigiame. 2023-12-31 Priemonė Įvertinti, kiek pensinių ir nepensinių išmokų dėl įvairių priežasčių liko neišmokėta iki 2023-12-31 ir iki naujos programinės įrangos sukūrimo imtis priemonių, kad kiekvienais kitais metais būtų įvertinami ir laikantis kaupimo principo rankiniu būdu į apskaitą ir metines ataskaitas įtraukiami atitinkami duomenys apie Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudas ir įsipareigojimus Priemonę įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valdyba identifikavo ir 2023 metų apskaitoje trumpalaikių įsipareigojimų ir socialinių išmokų sąnaudų straipsniuose užregistravo pagal 2021–2023 m. sprendimus paskirtas, bet gavėjų nepasiekusias vienkartines socialinio draudimo išmokas, iš viso 821,8 tūkst. Eur, iš jų: ligos (777,0 tūkst. Eur), tėvystės (9,6 tūkst. Eur), nedarbo (25,2 tūkst. Eur), nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų (9,8 tūkst. Eur) ir vaiko išlaikymo (0,2 tūkst. Eur). Ankstesnių laikotarpių (iki 2021 m.) fondo įsipareigojimai vienkartinių išmokų gavėjams nebuvo identifikuoti ir užregistruoti apskaitoje. Likusių vienkartinių mokėtinų socialinio draudimo išmokų (netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos; vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus), taip pat periodinių socialinio draudimo išmokų (pensijų, netekto darbingumo periodinės kompensacijos; periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus) ir išmokų iš valstybės biudžeto (nukentėjusių asmenų, mokslininkų I ir II laipsnio, našlių ir našlaičių I ir II laipsnio, pareigūnų valstybinės pensijos; transporto išlaidų ir lengvųjų automobilių įsigijimo kompensacijos; senatvės ir valstybinių pensijų kompensacijos; socialinės, neįgalumo šalpos, senatvės šalpos, našlaičių šalpos pensijos ir šalpos kompensacijos; vienišo asmens išmokos; kompensacinės išmokos artistams; sportininkų rentos) masto valdyba nevertino ir su jomis susijusių gautinų sumų iš valstybės biudžeto (pensijų bendrajai daliai ir išmokoms iš valstybės biudžeto finansuoti), įsipareigojimų šių išmokų gavėjams ir sąnaudų apskaitoje neregistravo. Fondo valdyba 2024-05-10 informavo, kad šią priemonę įgyvendins iki 2027-12-31, įdiegus naują programinės įrangos modulį centralizuotam mokėjimo proceso vykdymui, kartu su 1.4 priemone. Todėl laikome šią priemonę įgyvendinta iš dalies ir jos stebėseną baigiame. 2024-02-28 Priemonė Kuriant naują programinės įrangos modulį centralizuotam mokėjimo proceso vykdymui, užtikrinti, kad būtų atlikti reikalingi pakeitimai, susiję su apskaitos operacijų pensinių ir nepensinių išmokų srityje perdavimu laiku ir visa apimtimi į Finansų valdymo sistemą. Priemonę įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Laukiame informacijos apie programinės įrangos modulio centralizuotam mokėjimo proceso vykdymui įdiegimą, kuris užtikrintų, kad būtų atlikti reikalingi pakeitimai, susiję su apskaitos operacijų pensinių ir nepensinių išmokų srityje perdavimu laiku ir visa apimtimi į Finansų valdymo sistemą. 2027-12-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: 2023 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys
			Rekomendacija: Siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus visų lygių atskaitomybės sistemą, rekomenduojame papildyti nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenimis. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2026-03-31
		Priemonės Priemonė Konsoliduotojo biudžeto vykdymo informacijos teikimo tvarkos bei formos nustatymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2025-2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintą konsoliduotojo biudžeto rodiklių informaciją. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026-03-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė	Auditas: 2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys
			Rekomendacija: Atsižvelgiant į tai, kad rezervų kaupimas ir naudojimas – vienas iš įrankių valstybės finansiniam atsparumui didinti, rekomenduojame sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus sąsajoje su valstybės skolinimosi politika. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2026-12-31
		Priemonės Priemonė Atlikti valstybės rezervų teisinio reglamentavimo Lietuvoje ir tarptautinės praktikos analizę. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026-09-30 Priemonė Inicijuoti tarpinstitucines konsultacijas dėl bendrų rezervų sudarymo ir valdymo principų sąsajoje su valstybės skolinimosi politika. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026-12-31 Priemonė Esant nustatytam poreikiui, inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026-12-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Finansinės paslaugos	Auditas: Finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) taikymas teikiant valstybės paramą
			Rekomendacija: Siekiant tinkamai valdyti UAB ILTE vykdomo skatinamojo finansavimo prisiimamas rizikas, tobulinti nepriklausomos UAB ILTE veiklos riziką ribojančių vidaus valdymo ir kontrolės priemonių ir (ar) reikalavimų laikymosi priežiūros atlikimą (nustatyti veiklos riziką ribojančius ir priežiūros procedūrų, kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklių reikalavimus, jų stebėsenos tvarką ir pan.). Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis Nepriklausomos priežiūros metu nenustatyta UAB ILTE reikšmingų nukrypimų nuo nustatytų veiklos riziką ribojančių reikalavimų Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Neatliekami patikrinimai (2024 m.) Siektina reikšmė: Nėra nukrypimų (2028 m.) Priemonės Priemonė Įvertinti Lietuvos banko pateiktus Nacionalinio plėtros banko priežiūros modelio pakeitimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinant rekomendacijos priemonę: • Parengtas Lietuvos Nacionalinio plėtros banko (NPB) priežiūros modelio konsultacijų kalendorius, vyksta savaitiniai susitikimai (LB/FM/ILTE). • Parengtas NPB priežiūros modelio turinys, paskirstytos atsakomybės tarp institucijų, rengiama koncepcija. • Įvyko susitikimas su viešąja įstaiga Valdymo koordinavimo centru dėl NPB strateginio veiklos plano suderinamumo su bankų reikalavimais; • Įvyko susitikimas su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovais dėl operacinės rizikos vertinimo ir reikalavimų taikymo ILTE; • Įvyko diskusijų ciklas (FM/LB/ILTE) dėl NPB priežiūros modelio, NPB taikomo reguliavimo; • Parengta Lietuvos NPB veiklos ir reguliavimo modelio koncepcija, kuri pristatyta 2026-01-08 FM ministro ir LB valdybos pirmininko susitikime. Planuojama pritarti koncepcijai ir sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę LR NPB įstatymo pakeitimo projektui parengti (priežiūros modelis). Darbo grupė pradės veikti 2026 m. sausio pradžioje. LR NPB įstatymo pakeitimo projektą dėl priežiūros modelio planuojama parengti iki 2026 m. kovo 31 d. 2025-12-31 Priemonė Pakeisti Nacionalinio plėtros banko įstatymą dėl priežiūros modelio tobulinimų. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2026 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 pakeitimo įstatymu Nr. XV-1037 patobulintas NPB priežiūros modelis siekiant, kad jis būtų suderintas su geriausia Europos Sąjungos praktika. Kartu su Lietuvos banku sukurtas naujas priežiūros modelis ir Lietuvos banko atliekama nepriklausoma balansinės veiklos priežiūra užtikrins NPB kapitalo išsaugojimą ir ilgalaikį finansinį tvarumą, patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę. Mandatinės veiklos skaidrumui ir kontrolei stiprinti steigiamas Audito ir kontrolės komitetas. Įstatymas įsigalioja 2027-01-01 (Įstatymo 2 str. 2 d. įsigaliojo 2026-07-02: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas iki 2026-12-31 priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus). 2026-12-31 Priemonė Įvertinti Lietuvos banko atliktos priežiūros institucijai priskirtos Nacionalinio plėtros banko priežiūros rezultatus pagal pakeistą Nacionalinio plėtros banko įstatymą. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, priimti atitinkamus sprendimus. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant efektyviau panaudoti valstybės biudžeto pinigus (išskyrus pinigus, kuriems taikomas Europos Sąjungos reglamentavimas), sudaryti sąlygas (teisinį pagrindą) sprendimams priimti dėl laikinai laisvų pinigų panaudojimo kitoms finansinėms priemonėms. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2027-12-31
		Rodikliai Rodiklis Patvirtintas teisės aktas, kuriame nustatyta galimybė laikinai laisvas lėšas laikinai naudoti kitoms finansinėms priemonėms Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nepatvirtintas teisės aktas (2024 m.) Siektina reikšmė: Patvirtintas teisės aktas, kuriame nustatyta galimybė laikinai laisvas lėšas laikinai naudoti kitoms finansinėms priemonėms (2027 m.) Priemonės Priemonė Pakeisti Nacionalinio plėtros banko įstatymą dėl galimybės laikinai laisvus pinigus laikinai naudoti kitoms finansinėms priemonėms. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priemonė įgyvendinta 2025 m. spalio 16 d. pakeitus Nacionalinio plėtros banko įstatymą, kurio 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta "3. NPB įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių ir (ar) valdomų fondų fondų laikinai laisvos lėšos finansų ministro nustatyta tvarka investuojamos ir (ar) Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos kitoms NPB įgyvendinamoms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (ar) fondų fondams valdyti, užtikrinant lėšų grąžinimą į atitinkamą skatinamosios finansinės priemonės ir (ar) fondų fondo sąskaitą." https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f2d768f0ae7711f092fda1fd0c194cc5 2025-12-31 Priemonė Pagal poreikį pakeisti poįstatyminius teisės aktus, susijusius su Nacionalinio plėtros banko įstatymo pakeitimais. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatyme numatytą galimybę fondų fondo laikinai laisvas lėšas laikinai naudoti kitoms NPB įgyvendinamoms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (ar) fondų fondams valdyti ir siekiant užtikrinti efektyvų laikinai laisvų lėšų laikiną naudojimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ detalizuojama šių lėšų naudojimo tvarka. ILTE galės laikinai naudoti fondų laikinai laisvas lėšas kitų fondų įsipareigojimams vykdyti, užtikrinant jų grąžinimą į tą fondą, iš kurio laikinai laisvos lėšos buvo pasiskolintos. Įtvirtinus galimybę naudoti laikinai laisvas lėšas sudarytos sąlygos mažesniais valstybės ištekliais finansuoti daugiau projektų, skatinti tvarų ekonomikos augimą ir palengvintos galimybės priėjimui prie finansavimo šaltinių. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ee1d54a308d211f1bbc6e8f5132d296b?jfwid=bccstv91 2026-12-31
			Rekomendacija: Siekiant efektyviai taikyti finansines priemones, užtikrinti, kad poreikio ar išankstiniuose (ex ante) vertinimuose būtų įvertinamas suderinamumas su kita valstybės parama (dotacijomis ir subsidijomis) taip, kad ji skatintų naudotis kuriama finansine priemone, o ne konkuruotų su ja. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis Įgyvendinamų finansinių priemonių, kurių poreikio pagrindimo dokumentuose šaltiniais ir informacija pagrindžiamas suderinamumas su esama ar planuojama valstybės parama (dotacijomis ir subsidijomis), skaičiaus ir visų vertinimo metu nustatytų įgyvendinamų finansinių priemonių skaičiaus santykis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Peržiūrėti ir patikslinti finansų ministro 2021-06-28 įsakymu Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ patvirtintų Plėtros programos pažangos priemonės aprašo ir Plėtros programos pažangos priemonės pagrindimo aprašo formų pildymo instrukcijas, papildant klausimais dėl subsidijų suderinimo su finansinėmis priemonėmis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2027-12-31 Priemonė Įpareigoti UAB ILTE informuoti ministerijas apie planuojamas įgyvendinti finansines priemones iš nuosavų pinigų, kad ministerijos įvertintų dotacijų ir subsidijų suderinamumą su planuojamomis įgyvendinti finansinėmis priemonėmis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) UAB ILTE pateiktas raštas, kuriame prašoma UAB ILTE teikti informaciją susijusioms ministerijoms apie planuojamas įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones, kurios bus finansuojamos UAB ILTE nuosavomis lėšomis, kad ministerijos galėtų įvertinti pagal joms priskirtas valstybės veiklos sritis planuojamų dotacijų suderinamumą su skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis, siekiant, kad dotacijos nekonkuruotų, o papildytų ir paskatintų skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimą. Be to, UAB ILTE patvirtino Potencialaus produkto idėjos tvirtinimo tvarką, kurios tikslas – apibrėžti potencialaus produkto idėjos tvirtinimo etapus, dokumentavimą ir atsakomybes, siekiant užtikrinti sklandų ir nuoseklų produkto idėjos tvirtinimo procesą. Vadovaujantis šia tvarka, ILTE kolegialiems organams patvirtinus idėją apie planuojamą įgyvendinti produktą, apie naująjį produktą turi būti informuojami asignavimų valdytojai. Taip pat, UAB ILTE susijusioms ministerijoms išsiuntė informacinį raštą apie 2026 m. gegužės 20 d. pradėtą investicinių paskolų iš ILTE nuosavo kapitalo teikimą. 2027-12-31
			Rekomendacija: Siekiant įvertinti finansinių priemonių taikymo efektyvumą ir numatytų tikslų pasiekimą, nustatyti, kad būtų atliekamas finansinių priemonių naudos, tikslų pasiekimo, poveikio rinkai vertinimas. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos finansų ministerija	2028-12-31
		Rodikliai Rodiklis Įgyvendintų ir (ar) įgyvendinamų finansinių priemonių, kurių poveikio (ex post) vertinimai atlikti, ir visų įgyvendintų ir (ar) įgyvendinamų finansinių priemonių santykis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2024 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2028 m.) Priemonės Priemonė Atlikti finansinių priemonių poveikio vertinimą pagal 2024–2027 m. vertinimų planą, patvirtintą finansų ministro 2021-06-28 įsakymu Nr. 1K-227. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2027-12-31
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	Viešųjų finansų valdymas	Auditas: Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai
			Rekomendacija: Nacionaliniame pažangos plane siekiant sąsajų tarp nustatomos siekiamos pažangos atitinkamose valstybės veiklos srityse ir valstybės finansinių galimybių, nustatyti Nacionalinio pažangos plano rengimo (plano apimties, rodiklių nustatymo ir pasirinkimo) principus. Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2027-03-31
		Rodikliai Rodiklis Parengtas Nacionalinio pažangos plano rodiklių nustatymo modelis. Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Nėra parengto Nacionalinio pažangos plano rodiklių nustatymo modelio. (2024 m.) Siektina reikšmė: Parengtas Nacionalinio pažangos plano rodiklių nustatymo modelis. (2024 m.) Faktinė reikšmė: Parengtas Nacionalinio pažangos plano rodiklių nustatymo modelis, tačiau neatskleistas finansavimo galimybių peržiūros elementas. (2024 m.) Rodiklis Patvirtintas atnaujintas Nacionalinis pažangos planas. Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nėra atnaujinto Nacionalinio pažangos plano. (2024 m.) Siektina reikšmė: Patvirtintas atnaujintas Nacionalinis pažangos planas. (2026 m.) Priemonės Priemonė Atlikta 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano rodiklių peržiūra, pasiūlant rodiklių modelį, kuris nekonfrontuotų su valstybės finansinėmis galimybėmis. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nacionalinio pažangos plano (NPP) rodiklių rinkinys buvo peržiūrėtas iš esmės: įvertintas rodiklių tinkamumas parodyti realius pasiektus valstybės pažangos rezultatus ir (arba) atskleisti jų kitimo kryptį, galimybė remiantis objektyviais duomenimis pagrįstai susiplanuoti siektinas reikšmes, objektyvių statistinių ir operatyvių duomenų apie pasiektą reikšmę prieinamumas ir pan. (Vyriausybės 2024-10-30 nutarimas Nr. 938). Atsisakyta NPP esančių nuostatų, susijusių su netekusia galios Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, arba jos pakeistos ir suderintos su Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ ir joje įtvirtintais rodikliais. Naujai sudarytą NPP rodiklių rinkinį sudaro planuojami rodikliai, kuriems nustatytos siektinos reikšmės, ir stebimi krypties rodikliai, kuriems nustatyta tik siektina kitimo tendencija. Taip pat nustatytas papildomai stebimų krypties rodiklių rinkinys, papildantis planuojamų ir stebimų krypties rodiklių rinkinį papildomais duomenimis, leisiančiais atlikti išsamesnę pažangos atitinkamoje srityje analizę. Atsižvelgiant į atliktą kiekybinį ir kokybinį NPP rodiklių rinkinio pokytį, kai NPP rodiklių rinkinį sudaro tik maža imtis planuojamų rodiklių su siektinomis reikšmėmis, o stebimi krypties rodikliai nustatyti be konkrečių siektinų reikšmių, LRVK nuomone, toks rodiklių rinkinys yra daug lankstesnis valstybės finansinių galimybių atžvilgiu ir su jomis nekonfrontuos net joms besikeičiant laike. Tačiau, pakeitus NPP rodiklių sąrašą, neatskleistas finansinių projekcijų peržiūros elementas, užtikrinant, kad naujas rodiklių modelis nekonfrontuoja su valstybės finansinėmis galimybėmis. NPP 10 strateginių tikslų ir jiems įgyvendinti numatyti konkretūs pažangos uždaviniai bei finansinės projekcijos išliko tos pačios, todėl siūlomi rodiklių rinkiniai neturės įtakos tolimesniam plane numatytų pokyčių įgyvendinimui. Audito metu nustatyta, kad valstybės pažangos siekiai planuojami neturint tam finansinių galimybių, jiems įgyvendinti suplanuoti mažesni finansiniai ištekliai, nei jų reiktų NPP tikslams pasiekti. Suplanavus pažangos priemones, kurių finansavimo poreikis nesuderintas su valstybės finansinėmis galimybėmis ir jo negavus, nebus pasiekti visi NPP ir atitinkamose plėtros programose numatyti pažangos uždaviniai ir jų rodikliai. Atsižvelgdami į tai, priemonę laikome iš dalies įgyvendinta ir jos stebėseną baigiame. Siekiant rezultatyvios ir su valstybės finansinėmis galimybėmis susietos valstybės pažangos, tolimesnė stebėsena tęsiama, kol įvertinsime rekomendacijos 2 priemonės „peržiūrint NPP pagal svarstymų dėl Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ metu užduotas gaires jo pokyčiams, įvertinti ir priimti sprendimus dėl naujo NPP apimties, suderinant pažangos atitinkamose valstybės veiklos srityse planavimą su finansavimu“ rezultatą. 2024-09-30 Priemonė Peržiūrint Nacionalinį pažangos planą pagal svarstymų dėl Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ metu užduotas gaires jo pokyčiams, įvertinti ir priimti sprendimus dėl naujo Nacionalinio pažangos plano apimties, suderinant pažangos atitinkamose valstybės veiklos srityse planavimą su finansavimu. Priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2026-12-31
Žemės ūkis	Maisto ir veterinarinė kontrolė	Auditas: Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė
			Rekomendacija: Sprendimus dėl kontrolės veiksmų (patikrinimų ar kt.) grįsti atliktų patikrinimų/nustatytų pažeidimų tendencijų analizės rezultatais, kad patikrinimai būtų taiklesni ir efektyviau naudojami ištekliai: -automatizuoti ūkio subjektų rizikos vertinimą, metinių kontrolės planų sudarymą. Turėti visą informaciją apie planinius ir neplaninius patikrinimus, jų metu nustatytus pažeidimus vienoje ar susietose sistemose, kad šią informaciją galima būtų filtruoti bei analizuoti įvairiais pjūviais. -vertinti atliekamos ūkio subjektų priežiūros efektyvumą ir rezultatyvumą, ir planuoti patikrinimus atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Rekomendaciją įgyvendina: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	2026-12-31
		Rodikliai Rodiklis Tarnybos kontroliuojamų ūkio subjektų maisto saugos ir kokybės srityje, kurių rizikos vertinimas atliekamas automatizuotai, dalis Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 0 proc. (2022 m.) Siektina reikšmė: 100 proc. (2026 m.) Rodiklis Nustatyti valstybinės kontrolės rezultatyvumo rodikliai Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 2 vnt. (2022 m.) Siektina reikšmė: 4 vnt. (2026 m.) Priemonės Priemonė FIS ir GMKIS informacinių sistemų apjungimas ir modernizavimas Priemonę įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2025 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B1-28 „Dėl Oficialios kontrolės informacinės sistemos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ buvo įgyvendintas vėluojamai priemonei įgyvendinti subjekto numatytas pagrindinis veiksmas „Sukurti oficialios kontrolės informacinę sistemą (OKIS)“. 2024-03-29 Priemonė Maisto tvarkymo, su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių subjektų rizikos vertinimo ir planavimo automatizavimas Priemonę įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2026-09-30 Priemonė VMVT valstybinės kontrolės rezultatyvumo rodiklius papildyti rodikliais orientuotais į: -pasikartojančių pažeidimų tendencijos (siekiant perspektyvinio mažėjimo) stebėseną; -grubių pažeidimų (kai priimtas sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo arba per vienus metus pakartotinai priimtas sprendimas dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo) mažėjimą. Priemonę įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2026-09-30 Priemonė Atliekant apklausą dėl vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymo, į apklausą įtraukti naują tikslinę grupę (gyventojus) ir šiai tikslinei grupei apklausą orientuoti į sritį (-is), kuriose VMVT vykdo ūkio subjektų priežiūros funkcijas. Priemonę įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2024 m. atlikta vartotojų (asmenų) pasitenkinimo VMVT teikiamomis paslaugomis apklausa. Vienas iš atliktos apklausos tikslų – įvertinti Lietuvos gyventojų (vartotojų) domėjimąsi maisto sauga ir gyvūnu gerove, išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos sprendimų priėmimui ir juos formuojančius faktorius, nustatyti dažniausiai gyventojų naudojamus informacijos šaltinius maisto saugos ir gyvūnų gerovės klausimais. 2024-12-31