Baigta stebėti per 12 mėn.
Laukiami reikšmingi pokyčiai ir veiksmai
18
Įgyvendinta
4
Iš dalies įgyvendinta
5
Neįgyvendinta
16
Laiku
6
Vėlavo
5
Netaikoma
| Sritis | Tema |
|
Rekomendacija | Terminas | |
|---|---|---|---|---|---|
| Aplinka, miškai ir klimato kaita | Miškai | Auditas: Lietuvos miškų išteklių apsauga | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Atlikti miškingumo didinimo galimybių vertinimą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studija parengta ir skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Mi%C5%A1ko%20mokslo%20darbai/mokslo%20darbai%20pagal%20metus/2021_Misku_iveisimo_studija_ataskaita_2021-12-23.pdf
2024-12-31
|
|||||
| Ekonomikos konkurencingumas | Valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės | Auditas: Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Plano priemonių įgyvendinimas: komercinę veiklą vykdančių valstybės įmonių pertvarkymas į AB/UAB. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, komercinę veiklą vykdančios valstybės įmonės pertvarkytos į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves. 2024 m. pab. programos apimtyje VVĮ pertvarka baigta vykdyti.
2024-12-31
|
|||||
| Ekonomikos konkurencingumas | Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė | Auditas: Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius strateginio valdymo sistemą, Vyriausybės nustatytą viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką ir finansų ministro nustatytą viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo ir šios partnerystės sutarčių vykdymo ataskaitų rengimo tvarką. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos finansų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinant rekomendaciją, parengti ir patvirtinti šie teisės aktų projektai: 1. Vyriausybės 2021-04-28 nutarimo Nr. 292 "Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo projektas, patvirtintas Vyriausybės 2024-08-14 nutarimu Nr. 673 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-04-28 nutarimo Nr. 292 "Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo". 2. Vyriausybės 2009-11-11 nutarimo Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimo projektas, patvirtintas Vyriausybės 2024-12-04 nutarimu Nr. 1035 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-11-11 nutarimo Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimo". 3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. 1K-489 „Dėl Informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo eigą teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024-12-11 įsakymu Nr. 1K-399 "Dėl finansų ministro 2009-12-24 Nr. 1K-489 „Dėl Informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo eigą teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo".
2024-12-31
|
|||||
| Energetika | Atsinaujinantys energijos ištekliai | Auditas: Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto auditas | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Sudaryti sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo (angl. Assignment agreement) tarp UAB „Ignitis renewables“ ir UAB „Offshore wind farm 1“, kurios pagrindu UAB „Offshore wind farm 1“ akcininkų UAB „Ignitis renewables“ ir „OW Offshore, S. L.“ sukurtas turtas, darbai, teisės ir įsipareigojimai būtų perleisti projekto bendrovei UAB „Offshore wind farm 1“ ir ji įgyvendintų projektą. Priemonę įgyvendino UAB „Ignitis renewables“ Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025-11-05 sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis Nr. REH_2025_2176 tarp UAB "Ignitis renewables" ir UAB "Offshore wind farm1".
2025-11-30
Priemonė
Kontrahentų informavimas arba novacijos sutarčių sudarymas dėl turto, darbų, teisių ir įsipareigojimų perleidimo. Priemonę įgyvendino UAB „Ignitis renewables“ Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko “Curonian Nord” projekto sukurtas turtas, darbai ir įsipareigojimai perduoti projekto bendrovei UAB “Offshore wind farm 1” informavus apie tai kontrahentus arba sudarius novacijos sutartis.
2026-03-31
|
|||||
| Informacinių išteklių valdymas | Informacinių išteklių valdymas | Auditas: Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Siekiant identifikuoti priežastis, dėl kurių duomenų gavėjai ne visada naudojasi ekonomiškiausiu duomenų gavimo būdu, valstybės mastu organizuoti analizę. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Siekiant identifikuoti priežastis, dėl kurių duomenų gavėjai ne visada naudojasi ekonomiškiausiu duomenų gavimo būdu, valstybės mastu Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. atliko analizę ir nustatė, kad nors „sistema-sistema“ būdas yra akcentuojamas kaip pigiausias, tačiau yra esminiai šio duomenų teikimo būdo trūkumai: - duomenų gavėjas turi turėti integruotas sąsajas ir įdiegtas sistemas, pritaikytas nuskaityti tokiu būdu gautus duomenis. Institucijos nėra suinteresuotos (investuoti) diegti tokias sistemas, kadangi ir taip duomenis gauna neatlygintinai. -„sistema-sistema“ (xml) formatas (priešingai nei pdf) nėra patogus vartotojui (išrašo pdf formatas pagal formą laikytinas oficialiu RC dokumentu), todėl subjektams, kurie ima nemažai duomenų, pagal darbo specifiką „sistema – sistema“ gauti duomenys nėra pritaikomi. Pavyzdžiui, teismas, socialinės tarnybos negali prijungti į bylos medžiagą „sistema-sistema“ formato išrašo.
2022-12-31
Priemonė
Pagal vertinimo rezultatus inicijuoti sprendimai identifikuotoms priežastims šalinti. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. atliko analizę ir nustatė, kad institucijos, gaunančios neatlygintinai registrų duomenis nepakankamai kontroliuoja duomenų gavimą, todėl nevaldo neatlygintinai gaunamų duomenų srautų (yra prielaidos piktnaudžiauti privilegijomis). Siekiant išvengti perteklinio asmens duomenų tvarkymo ir mažinti teikiamų duomenų kiekį, Vyriausybė 2022-12-21 priėmė nutarimą Nr. 1293 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimo Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ . Aprašas buvo papildytas 5-1 punktu, kuriame registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams tais atvejais, kai duomenys duomenų gavėjams teikiami neatlygintinai, pavesta vykdyti teikiamų duomenų kiekio (atliekamų užklausų) stebėseną ir kas ketvirtį jos rezultatus pateikti registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojams, taip pat asignavimų valdytojams, jei valdytojai patys nevaldo asignavimų; sudaromose ir keičiamose duomenų teikimo sutartyse nustatyti duomenų gavėjų gaunamų duomenų tvarkymo stebėsenos ir atskaitomybės sąlygas.
2023-01-30
|
|||||
| Socialinė apsauga ir užimtumas | Socialinė parama | Auditas: Socialinės paramos sistema žemiau skurdo ribos atsidūrusiems asmenims | |||
|
Priemonės
Priemonė
Atlikti Užimtumo skatinimo modelio rezultatų vertinimą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atliktas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio, įgyvendinamo valstybės biudžeto lėšomis 23 savivaldybėse vertinimas. Atliktas šio modelio vertinimas parodė, kad modelis reikšmingai prisideda prie pažeidžiamiausių visuomenės grupių socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką. Vertinimo ataskaita buvo pristatyta visoms savivaldybėms bei socialiniams partneriams. Modelio įgyvendinimas baigtas 2022 m. gruodžio 31 d. Nuo 2023 metų šio modelio pagrindu dirbs visos savivaldybės.
2022-06-30
Priemonė
Įgyvendinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims bandomąjį modelį Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto ir Šilutės rajono savivaldybėse (toliau – Užimtumo skatinimo modelis). Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Užimtumo skatinimo modelio įgyvendinimas pratęstas iki 2022 m. pabaigos (nuo 2022-06-01 modelis įgyvendinamas 44 savivaldybėse). Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto ir Šilutės rajono savivaldybėse nuo 2019 m. Užimtumo skatinimo modelis pradėtas įgyvendinti vykdant Valstybės biudžeto finansuojamas Užimtumo didinimo programas, nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 - vykdytas ESF finansuojamas projektas, jame dalyvavo 997 asmenys, baigę dalyvavimą pradėjo dirbti – 43,13 proc. Planuojama, kad nuo 2023 m. šio modelio pagrindu dirbs visos savivaldybės.
2022-03-31
Priemonė
Įgyvendinus projektus „Socialinės paramos prieinamumo didinimas“ ir „Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos elektroninių paslaugų plėtra“, užtikrinti socialinės paramos prieinamumą ir kompleksiškumą derinant socialinės paramos formas tarpusavyje, atsižvelgiant į asmens (šeimos) individualius poreikius. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025-12-10 Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) įdiegta nauja funkcija – socialinės paramos gavėjo suvestinė. Šiuo funkcionalumu suteikta galimybė savivaldybių specialistams vienoje vietoje matyti informaciją apie visą asmeniui ar jo šeimai teikiamą socialinę paramą pagal gyvenimo atvejus. Suvestinėje matoma informacija apie: - teikiamos ar suteiktos paramos rūšį; - kreipimosi dėl socialinės paramos datą ir būseną; - paramą gavusį (-ius) asmenį (-is); - socialinės paramos teikimo laikotarpį ir socialinę paramą teikiančią/teikusią savivaldybę; - papildomas detales pagal paramos tipą. Patogūs paieškos ir filtravimo įrankiai – naujame filtrų lange galima: - pasirinkti, kokius socialinės paramos tipus rodyti; - filtruoti pagal gavėją, savivaldybę, mokyklą ar kitus laukus; - pasirinkti laikotarpį, už kurį formuojama duomenų suvestinė; - pasirinkti rodyti teikiamą socialinę paramą pagal būsenas. Nauda savivaldybėms: - efektyvesnis atvejo vertinimas: visa informacija apie socialinę paramą matoma vienoje vietoje (viename lange); - greitesnė darbo eiga: mažiau laiko sugaištama perjungiant modulius; - aiškesnė paramos istorija: lengviau identifikuoti paramos dubliavimąsi ar spragas; - geriau organizuotas darbas: suvestinė padeda planuoti ir koordinuoti socialinės paramos teikimą.
2022-12-31
Priemonė
Organizuoti gerosios patirties pasidalijimo renginius savivaldybėms apie Užimtumo skatinimo modelio įgyvendinimo metu pasiteisinusias užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas bei priemones nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Modelį įgyvendinančioms savivaldybėms periodiškai organizuojami gerosios praktikos pasidalinimo renginiai. Jie buvo rengiami reguliariai tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai. Juose dalyvavo savivaldybių, Užimtumo tarnybos, Nevyriausybinių organizacijų atstovai. Paskutiniai susitikimai, kuriuose savivaldybės dalijosi gerąja modelio įgyvendinimo patirtimi, vyko 2022 m. gruodžio 8 d. Vilkaviškyje ir guodžio 15 d. (nuotolinis susitikimas).
2022-09-30
Priemonė
Siekiant socialinės paramos efektyvumo (socialinės paramos prieinamumo, įgalinimo ir adekvatumo), tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, tikslinant piniginės socialinės paramos teikimo principus. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2020-05-07 Seimui priėmus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0ad2b1909a9b11ea9515f752ff221ec9), piniginės socialinės paramos teikimo principai (3 str.) papildyti adekvatumo ir įgalinimo principais, taip siekiant socialinės paramos efektyvumo (socialinės paramos prieinamumo, įgalinimo ir adekvatumo). Įgalinimo principas nurodo, kad teikiant piniginę socialinę paramą, siekiama sudaryti palankias nepasiturinčių gyventojų užimtumo galimybių didinimo sąlygas, taip pat sąlygas, skatinančias juos įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir mažinančias ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos. Adekvatumo principu siekiama užtikrinti, kad kompleksiškai teikiama parama atitiktų minimalius nepasiturinčių gyventojų vartojimo poreikius ir apsaugotų juos nuo skurdo.
2020-09-30
Priemonė
Tobulinti teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į Užimtumo skatinimo modelio rezultatų vertinimo išvadas. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2023 metų , pakeitus Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašą, (2022-12-30 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-911) rekomenduojama šio modelio pagrindu dirbti visoms savivaldybėms, taikant atvejo vadybos principą.
2022-09-30
|
|||||
| Socialinė apsauga ir užimtumas | Socialinės paslaugos | Auditas: Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Įgyvendinant 2023–2025 m. Strateginiame veiklos plane įtrauktą Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-08, patvirtintą 2022-09-29 įsakymu Nr. A1-648 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą”, organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, padedančias atpažinti įvairias smurto formas ir suteikiančias informaciją, kur galima kreiptis pagalbos, nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Projekto „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą“ sutartis pasirašyta 2024 m. sausio 19 d., projekto finansavimo suma – 1 968 375,99 Eurų (projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis). Projekte numatyta organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, padedančias atpažinti įvairias smurto formas ir suteikiančias informaciją, kur galima kreiptis pagalbos, nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje – numatyta įgyvendinti 3 viešinimo kampanijas; Viešinimo kampanijų paslaugų sutartis pasirašyta 2025 m. spalio 3 d. CPVA patvirtinimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų tinkamo įvykdymo gautas 2026 m. sausio 20 d. I-oji viešinimo kampanija, skirta smurtinio elgesio keitimo programų viešinimui, vykdyta 2026 m. balandžio 13 d. – birželio 13 d (Tu gali keistis. https://www.facebook.com/share/r/1dt9rYkFzS/). Iš viso LRT televizijoje ir Info TV buvo parodyta 180 reklamos transliacijos: sugeneruota 315,90 GRP (4+ auditorijoje); reklama pasiekė 36,2 proc. TV auditorijos, tai sudarė apie 909 600 Lietuvos gyventojų nuo 4 metų amžiaus. Socialinių tinklų kampanijos metu buvo užtikrinta daugiau nei po 200 000 vaizdo įrašų peržiūrų – tiek „Facebook“, tiek „YouTube“ platformose. Naujienų portaluose 15min.lt ir Delfi kampanijos metu buvo sugeneruoti 2 014 922 reklamos parodymai. Iš viso kampanijos metu vartotojai reklamos skydelius paspaudė 1 135 kartus. II kampanija, skirta psichologinio smurto artimoje aplinkoje atpažinimui ir nukreipimui į pagalbos sistemą, startavo 2026 m. birželio pabaigoje, trukmė 2 mėnesiai (Nuolatinė kontrolė nėra rūpestis. Tai – psichologinis smurtas.) III-osios kampanijos, skirtos ekonominio smurto artimoje aplinkoje atpažinimui ir nukreipimui į pagalbos sistemą, pradžios data numatoma 2026 m. rugsėjo pradžioje.
2024-09-30
Priemonė
Įgyvendinant 2023–2025 m. Strateginiame veiklos plane įtrauktą Socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-08, patvirtintą 2022-09-29 įsakymu Nr. A1-648 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą”, vykdyti priemones, skirtas ugdyti viešojo sektoriaus darbuotojų, SKPC darbuotojų kompetencijas, padedančias atpažinti smurtą ir ugdančias gebėjimus nukreipti ir/ar tarpininkauti asmenims besikreipiantiems pagalbos į atitinkamas institucijas. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Projekto „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą“ sutartis pasirašyta 2024 m. sausio 19 d., projekto finansavimo suma – 1 968 375,99 Eurų (projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis). Projekte numatyta vykdyti priemones, skirtas ugdyti viešojo sektoriaus darbuotojų, SKPC darbuotojų kompetencijas, padedančias atpažinti smurtą ir ugdančias gebėjimus nukreipti ir/ar tarpininkauti asmenims besikreipiantiems pagalbos į atitinkamas institucijas – numatyta apmokyti 3786 tikslinės grupės asmenis. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos mokymų paslaugų sutartis pasirašyta 2025 m. balandžio 24 d. CPVA patvirtinimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų tinkamo įvykdymo gautas 2025 m. rugsėjo 10 d. Mokymai pagal sutartį pradėti įgyvendinti 2025 m. rugsėjo pabaigoje. Pagal sutartį planuojama apmokyti 2000 asmenų. Sutartis galioja iki 2027 m. birželio 24 d. Bazinių tarpinstitucinių mokymų apie ekonominį smurtą artimoje aplinkoje organizavimo ir vykdymo paslaugų sutartis su UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pasirašyta 2026 m. vasario 11 d. CPVA patvirtinimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų tinkamo įvykdymo gautas 2026 m. balandžio 10 d. Mokymai pagal sutartį pradėti įgyvendinti 2026 m. birželio pradžioje. Pagal sutartį planuojama apmokyti 2000 asmenų. Sutartis galioja iki 2028 m. sausio 31 d. Ekonominio įgalinimo mokymų e. platformos ir e. mokymų medžiagos parengimo sutartis pasirašyta 2026 m. sausio 27 d. Tiekėjas per 6 mėnesius turi sukurti e. platformą ir į ją įkelti e. mokymų medžiagą. Šiuo metu vyksta intensyvūs kūrimo ir derinimo darbai. Mokymai bus prieinami visuomenei nuo 2026 m. spalio pabaigos iki 2028 m. sausio 27 d. Planuojama, kad mokymus turėtų išklausyti 1786 asmenys. 2026 m. birželio 30 d. duomenimis, projekte yra apmokyta 1375 unikalūs dalyviai. Projekto pabaiga numatyta 2028 m. sausio 31 d.
2024-09-30
Priemonė
Įpareigoti Neįgaliųjų reikalų departamentą nusimatyti priemonę, skirtą stiprinti SKPC žinomumą tarp asmenų su negalia, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, ir ją įtraukti į Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2023–2024 m. planą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023 m. rugsėjo 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-602 patvirtintas Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims 2024–2026 metų veiksmų planas (toliau - Planas). Plane įtvirtinta 3.4 priemonė "Didinti SKPC žinomumą tarp asmenų su negalia, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje", priemonės atsakingas vykdytojas yra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2024-09-30
|
|||||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo tvarkos apraše įtvirtinti reikalavimus fiziniam pagalbos prieinamumui užtikrinti ir susieti juos su Valstybės biudžeto lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, šių lėšų planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas valstybės biudžeto lėšas tvarkos apraše numatyta apmokėjimo už SKPC pagalbą tvarka. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023 m. gegužės 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-296 patvirtinto Specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo bei ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti tvarkos aprašo ir Pavyzdinių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų vidaus taisyklių, kuriose reglamentuojamas keitimasis asmens duomenimis, susijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, tarp specializuotos kompleksinės pagalbos centrų ir institucijų bei įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalbos ir paslaugų teikimo srityse, siekiant užtikrinti fizinį pagalbos prieinamumą, numatyti reikalavimai dėl pagalbos Centrų patalpų, taip pat, apibrėžta konsultanto funkcija pasiūlyti tinkamiausią būdą asmeniui specializuotai kompleksinei pagalbai gauti.
2023-09-30
Priemonė
Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo tvarkos apraše įtvirtinti reikalavimus dėl SKPC veiklos į(si)vertinimo mechanizmo naudojimo. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023 m. gegužės 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-296 patvirtintame Specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo bei ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti tvarkos apraše ir Pavyzdinių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų vidaus taisyklių, kuriose reglamentuojamas keitimasis asmens duomenimis, susijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, tarp specializuotos kompleksinės pagalbos centrų ir institucijų bei įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalbos ir paslaugų teikimo srityse 23 punkte įtvirtinta, jog pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų sausio 5 d., SKPC privalo SPPD informacinėje sistemoje pateikti informaciją apie veiklos kokybės įsivertinimą.
2023-09-30
Priemonė
Įpareigoti Socialinių paslaugų priežiūros departamentą sistemingai ir nuolatos vertinti SKPC pagalbos teikimo procesus, veiklos kokybę ir rezultatus, užtikrinti bendrą SKPC pagalbos teikimo ir veiklos kokybės palaikymo sistemą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023 m. gegužės 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-296 patvirtinta Specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo bei ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti tvarkos apraše ir Pavyzdinių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų vidaus taisyklėse, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas įpareigotas vertinti specializuotos kompleksinės pagalbos veiklos kokybę ir rezultatus. Ministerija informavo, kad SPPD nuolat dalyvauja SADM organizuojamose konsultacijose SKPC, taip pat individualiai teikia konsultacijas SKPC jiems iškylančiais klausimais, SPPD iš finansuojamų SKPC kas ketvirtį renką finansinę ir veiklos ataskaitinę informaciją pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, o iš visų akredituotų SKPC – kas pusmetį renka veiklos informaciją pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kurią susistemintą perduoda SADM.
2023-09-30
|
|||||
| Socialinė apsauga ir užimtumas | Vaiko teisių apsauga | Auditas: Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 618 „Dėl Bazinių paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir įtraukti paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų šeimose globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 -02-22 nutarimu Nr. 105 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 618 ,,Dėl bazinio paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Bazinių paslaugų šeimai paketas, į kurio sudėtį ir įtraukta paslauga „Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba“. Nustatytos paslaugos globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų šeimose globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams.
2023-12-31
Priemonė
Parengti 1.1 priemonėje numatytų paslaugų globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų šeimose globojamiems (rūpinamiems) ar įvaikintiems vaikams stebėsenos rodiklius ir užtikrinti duomenų apie šių rodiklių įgyvendinimą rinkimą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Socialinės apsaugos ir darbo ministrė 2023 -05-03 įsakymu Nr. A1-282 „Dėl Baziniame paslaugų šeimai pakete nurodytų paslaugų prieinamumo vertinimo rodiklių patvirtinimo“ patvirtino pakete nurodytų paslaugų prieinamumo vertinimo rodiklius ir jų siektinas reikšmes. Ministerija kartu su institucijomis, pagal kompetenciją atsakingomis už Baziniame paslaugų šeimai pakete nurodytų paslaugų koordinavimą, parengė išsamų Baziniame paslaugų šeimai pakete reglamentuotų paslaugų teikimo savivaldybėse išaiškinimą. Ministerija, vykdydama Baziniame paslaugų šeimai pakete (toliau - BPP) patvirtintų paslaugų prieinamumo stebėseną surinko visų savivaldybių apklausą pagal įsakymu 2023 05 03 Nr. A1-282 nustatytus rodiklius už 2023 m II pusm. laikotarpį (nuo įsakymo įsigaliojimo); Duomenis pateikė visos 60 savivaldybių; Vėliau duomenys buvo sutikrinti BPP įtrauktas paslaugas kuruojančių ministerijų valdomas duomenų bazes ir subendrinti. Ministerija ir toliau kasmet vykdys BPP patvirtintų paslaugų prieinamumo stebėseną.
2024-07-01
|
|||||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, reikalingus įtvirtinti papildomas alternatyvios vaiko globos formas šeimos aplinkoje, ypatingą dėmesį skiriant vyresniems nei 10 m. vaikams, vaikams su negalia, vaikams, turintiems elgesio problemų. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priimtas Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame įtraukta nauja globos forma - nuolatiniai globotojai. Įstatyme numatyta, kad nuolatinis globotojas gali prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), su kuriuo jis nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam būdingas bent vienas iš šių požymių: turi nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos (rūpybos) arba įvaikinimo patirties (globėjo nušalinimas, atleidimas, tėvų valdžios ribojimas įtėviams); turi sunkiai išgydomų ir (ar) nepagydomų raidos ir (ar) psichikos sutrikimų, negalių; piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių; turi funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.); yra vyresnis kaip 10 metų; kartu su juo yra nepilnametis tėvas (motina); kartu su juo yra 2 ir daugiau jo broliai (seserys). Pakeitimas įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu vaikas (-ai) perduotas (-i) prižiūrėti nuolatiniam globotojui, jam mokamo atlygio dydis yra ne mažesnis kaip 2 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką, o jeigu nuolatinis globotojas prižiūri daugiau kaip vieną vaiką, atlygis jam didinamas už kiekvieną kitą vaiką ne mažiau kaip po 0,75 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį.
2023-07-01
Priemonė
Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, skirtus stiprinti paramą šeimynoms. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-11-11 priimta nauja Šeimynų įstatymo redakcija ir 2022-12-28 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-893 patvirtinti naujos redakcijos Šeimynų nuostatai. Numatyta stiprinti paramą šeimynoms: numatyta nuo 2023-01-01 ir 2023-07-01 padidinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį, sudaryta galimybė šeimynai, kurioje globojami (prižiūrimi) daugiau kaip 6 vaikai, turėti ne 2, bet 3 dalyvius; numatyta galimybė tapti dalyviu ne tik šeimynos steigėjo sutuoktiniui ar pilnamečiui vaikui, bet ir kuriam kitam kartu su juo gyvenančiam vyresniam nei 21 m. asmeniui, atitinkančiam vaiko globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus) ir kt.
2023-07-01
|
|||||
| Sveikatos apsauga | Farmacinė veikla | Auditas: Vaistų prieinamumas gyventojams | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Parengti sveikatos apsaugos ministro 2002-04-05 įsakymo Nr. 159 „Dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2282 dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies pakeičiama Direktyva 2021/24/ES, nuostatas dėl bendro klinikinio naujai siūlomo kompensuoti vaisto vertinimo Europos Sąjungos lygmeniu. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sveikatos apsaugos ministro 2002-04-05 įsakymo Nr. 159 „Dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2282 dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies pakeičiama Direktyva 2021/24/ES, nuostatas dėl bendro klinikinio naujai siūlomo kompensuoti vaisto vertinimo ES lygmeniu, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2024-12-02 įsakymu V-1204 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/078bedf6b08311ef88c08519262548c4).
2025-12-31
Priemonė
Parengti ir patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-06-23 įsakymo Nr. 1K-152 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimas. Priemonę įgyvendino Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2024-01-30 įsakymu Nr. 1K-40 pakeista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų poreikio nustatymo metodika (patvirtinta 2014-06-23 įsakymu Nr. 1K-152). Prognozuojat ateinančių metų fondo pinigų poreikį kompensuojamiems vaistams, nustatyta skaičiuoti planuojamą ateinančių metų papildomų lėšų sumą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kurie yra įrašyti į Rezervinį vaistų sąrašą ir kuriuos numatoma įrašyti į kompensuojamųjų vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus.
2024-07-01
|
|||||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Parengti sveikatos apsaugos ministro 2018-12-12 įsakymo Nr. V-1434 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams stebėsenos kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimą: papildyti kainodaros poveikio stebėsenos rodikliais, numatyti jų vertinimą, kuriuo remiantis bus priimami sprendimai dėl kainodaros. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2025-01-01 įsigalios sveikatos apsaugos ministro 2018-12-12 įsakymo Nr. V-1434 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumo ir išlaidų jiems stebėsenos kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimai (sveikatos apsaugos ministro 2024-11-15 įsakymas Nr. V-1101), kuriais patvirtintas Kompensuojamųjų vaistų kainodaros poveikio jų prieinamumui ir išlaidoms stebėsenos rodiklių sąrašas, rodiklių pradinė ir siektinos reikšmės, kurios bus skelbiamos ministerijos interneto svetainėje (www.sam.lrv.lt) ne vėliau kaip iki metinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo dienos.
2024-12-31
Priemonė
Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl Vaistinių preparatų ir vaistinių prekių pardavimo (išdavimo) vaistinėse gyventojams ir vaistinių preparatų kainų pokyčio statistinių tyrimų atlikimo. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Patvirtintas Vyriausybės 2023-12-20 nutarimas Nr. 975 „Dėl vaistinių preparatų ir vaistinių prekių pardavimo (išdavimo) vaistinėse gyventojams ir vaistinių preparatų kainų pokyčių statistinių tyrimų atlikimo“. Nuolatinius vaistinių preparatų ir vaistinių prekių pardavimo (išdavimo) vaistinėse gyventojams ir vaistinių preparatų kainų pokyčių statistinius tyrimus pavesta atlikti Valstybės duomenų agentūrai. Iki 2025-05-01 nustatyta atlikti bandomuosius statistinius tyrimus (atlikti per 12 mėn. nuo duomenų gavimo iš vaistinių dienos – vaistinės iki 2024-05-01 pateikia 2023 m. ir 2024 m. I–II ketvirčių duomenis pagal Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus nustatytą tvarką).
2024-12-31
|
|||||
| Sveikatos apsauga | Psichikos sveikata | Auditas: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Rengiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2025–2027 metų strateginio veiklos plano projektą, peržiūrėti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos stebėsenos rodiklius ir įtraukti rodiklį, užtikrinantį, kad 30 dienų ekspertinių išvadų parengimo terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo arba ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro užduoties medžiagos (įskaitant papildomą) gavimo dienos. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Sveikatos apsaugos ministerija 2024-11-14 raštu Nr. 10-3726 pateikė LRV derinti Sveikatos apsaugos ministerijos 2025-2027 m. strateginio veiklos plano projektą, kuriame numatytas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rodiklis "Iki 30 d. (vidutiniškai) nuo teismo sprendimo arba ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro užduoties ir kitos tyrimui reikalingos, įskaitant papildomą, medžiagos gavimo dienos atliktų ekspertinių tyrimų dalis (procentai) VTPT" reikšmės 2025 m.-69,0; 2026- 71,0; 2027-73,0.
2024-12-31
Priemonė
Pakeisti ekspertizių paskyrimo teritoriniams skyriams sistemą, nustatant šios funkcijos paskyrimą Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai. Priemonę įgyvendino Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendindama šią priemonę VTPT 2024-09-25 kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama, kad teismai, pavedantys VTPT ekspertams atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teismo nutartyse nurodytų, kad teismo ekspertizė pavedama atlikti VTPT, nenurodant konkretaus jos skyriaus. VTPT teikė tik rekomendaciją bet ne nurodymus, nes pagal LR baudžiamojo ir civilinio proceso kodeksus, ekspertizės pavedimas yra teismo prerogatyvoje ir VTPT neturi teisės imperatyviai nurodinėti teismams kam teismo nutartyse pavesti, tuo labiau uždrausti pavesti ekspertizę konkrečiam skyriui. Pateikus minėtą rekomendaciją pastebėta, kad ne visi teismai laikosi ir paveda ekspertizę atlikti konkrečiam VTPT padaliniui. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus 2014-10-06 įsakymu Nr. 12P-38 (2024-09-25 įsakymo Nr. 12P-30 redakcija) patvirtinto VTPT padalinių darbo reglamento pastaboje nurodyta, kad jei teismo nutartyje nenurodytas konkretus VTPT skyrius, VTPT direktorius ekspertizę gali pavesti kitam skyriui, neatsižvelgdamas į reglamente numatytą regioninį paskirstymą. Tokiu atveju, teismo nutartis ir ekspertizei atlikti reikalinga medžiaga siunčiama į VTPT regioninį skyrių pagal VTPT numatytą regioninio paskirstymo tvarką. Mūsų nuomone, šiuo metu nėra tikslinga visiškai atsisakyti teritorinio ekspertizių atlikimo principo, kadangi ekspertizių atlikimo laukimo eilės VTPT ambulatoriniuose padaliniuose yra panašios. Atsiradus reikšmingiems netolygumams tarp skyrių, VTPT perskirsto aptarnaujamus rajonus tarp teritorinių teismo psichiatrijos skyrių arba siunčia ekspertus į kitus skyrius, tokiu būdu maksimaliai, kiek tai yra įmanoma užtikrinant ekspertizių atlikimo operatyvumą. 2026 m. buvo perskirstyti aptarnaujami rajonai tarp Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio skyrių, taip pat toliau siunčiami ekspertai pagal aktualų poreikį. Nukreipus ekspertizę į nutolusį skyrių, jos atlikimo terminas neišvengiamai prailgėtų, kadangi operatyviam ekspertizės atlikimui reikalingas glaudus ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendradarbiavimas su ekspertiniu skyriumi tiek dėl tiriamojo asmens, tiek dėl dokumentų pristatymo. Neretai tiriamieji turi ne tik psichinę bet ir lydinčią fizinę negalią, todėl jų išsiuntimas ekspertizei į nutolusį skyrių nepagrįstai apsunkintų asmens atvykimą ar pristatymą į tolimesnį ekspertinį skyrių. VTPT nuomone, ši priemonė įgyvendinta jos kompetencijos ribose.
2025-12-31
Priemonė
Siekiant užtikrinti optimalius žmogiškuosius išteklius teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertinių tyrimų vykdymui, atlikti žmogiškųjų išteklių poreikio analizę (teismo ekspertų, medicinos registratorių ir tarnybos administracijos darbuotojų) ir jos pagrindu priimti sprendimus dėl veiklos efektyvinimo. Priemonę įgyvendino Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vadovaujantis VTPT direktoriaus 2025-12-28 įsakymu Nr. 13P-138 VTPT buvo panaikintos 5 pareigybės, dar 1,5 pareigybės (valytojo 1,0 ir pagalbinio darbininko 0,5) nebuvo panaikintos nuo 2026-01-01, nes darbuotoja paprašė leisti jai išnaudoti sukauptas kasmetines atostogas, jos pareigos bus panaikintos 2026 m. vasario mėn. Tuo pačiu įsakymu buvo panaikinta Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 0,75 teismo psichiatro eksperto ir įvesta 0,75 teismo psichiatro pareigybės Kauno teismo psichiatrijos skyriuje t. y. 0,75 teismo psichiatro eksperto pareigybės perkelta iš vieno padalinio į kitą.
2025-12-31
|
|||||
| Švietimas, mokslas ir sportas | Studijos | Auditas: Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriuo suvienodinti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas nepriklausomai nuo studijų finansavimo pobūdžio. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2021-11-18 patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas (Nr. XIV-654), kuriuo suvienodinti minimalūs stojimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas reikalavimai (nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/344478d04dfd11ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=-b0ge2ykmt). Nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turės būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turės pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkti bent 16 balų iš 100). Naujieji reikalavimai galios 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebus privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.
2022-06-30
Priemonė
Sutarti su aukštosiomis mokyklomis ir įteisinti asmenų, įgijusių kvalifikaciją užsienyje, priėmimo principus į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, atsižvelgiant į Studijų kokybės vertinimo centro parengtas dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo taisykles. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Pagal Mokslo ir studijų įstatymą aukštosios mokyklos turi autonomiją, savo statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą visos aukštosios mokyklos turi pasirengti studentų priėmimo kriterijus ir taisykles įskaitant ir užsieniečio piliečių priėmimą. Priimant užsienio piliečius pirmiausia atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo ar kvalifikacijos pripažinimas. Teisė vykdyti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas akademinį pripažinimą suteikiama aukštosioms mokykloms, turinčioms atitinkamą materialinę bazę, kvalifikuotą personalą ir kitas sąlygas, būtinas kompetentingiems sprendimams dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo priimti. Aukštoji mokykla, turi turėti užsienio kvalifikacijų vertinimui ir akademiniam pripažinimui reikalingą personalą, užsienio kvalifikacijai pripažinti reikalingus informacijos šaltinius ar prieigas prie jų, bei sprendimų priėmimo kokybės užtikrinimo sistemą. Visos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos turi vadovautis Studijų kokybės vertinimo centro patvirtinta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika ir atsižvelgti į Centro teikiamas užsienio kvalifikacijų vertinimo ir (ar) akademinio pripažinimo rekomendacijas, kuriose yra nurodoma, koks užsienio šalies baigiamųjų egzaminų įvertinimas nerekomenduojamas priimant į studijas ir/ar formuojant konkursinį balą. Visų šių reikalavimų laikymąsi stebi ir tikrina Centras atliekant aukštųjų mokyklų, vykdančių akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą stebėseną. Planuojama, kad teisę vykdyti akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą turės visos aukštosios mokyklos. 2021 -05-10 Studijų kokybės vertinimo centro įsakymu Nr. V-29 patikslintos Kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo taisyklės. Šių Taisyklių 2 priede pateikiama formulė, kuria vadovaujantis vykdomas pažymių pervedimas. Studijų kokybės vertinimo centras suprogramavo skaičiuoklę, kuri skvc.lt tinklapio uždaroje erdvėje, pateikiama registruotiems vartotojams ir ja gali naudoti aukštosios mokyklos vykdančios kvalifikacijos pripažinimą. Minėtos taisyklės taikomos tik priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, bet aukštosios mokyklos jas gali taikyti priimdamos studentus ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Visos aukščiau išvardintos priemonės užtikrina bendrus asmenų, įgijusių kvalifikaciją užsienyje, priėmimo principus į valstybės nefinansuojamas tiek į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.
2022-06-30
Priemonė
Sukurti mechanizmą, skatinantį aukštąsias mokyklas laikytis asmenų, įgijusių kvalifikaciją užsienyje, priėmimo principų, vykdant asmenų iš užsienio priėmimą į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Nuo 2024 m. įtvirtintas aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 -12-29 įsakymu Nr. V-2009 patvirtintas Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo, valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms, duomenų, kurių reikia siekiant atlikti studijų veiklos pasiekimų vertinimus, teikimo ir mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio koeficientų nustatymo tvarkos aprašas, kuriame numatytas papildomas aukštųjų mokyklų skatinimas už studijų rezultatyvumą. Pagal studijų rezultatyvumo kriterijų skatinamos tik tos mokslo ir studijų institucijos, kurių studentų, nutraukusių studijas, dalis studijų grupėje ne didesnė nei 25 procentai. Tokiu būdu aukštosios mokyklos, mažinant studentų nubyrėjimą, bus skatinamos didesnį dėmesį skirti ir asmenų iš užsienio pasirengimo studijuoti įvertinimui ir priimti tiek į valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas studijų vietas pakankamai studijoms pasirengusius asmenis.
2022-12-31
|
|||||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinti aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo prioritetai. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021-10-06 įsakymu Nr. V-1821 patvirtinti aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo prioritetai- Lietuvos dalyvavimo Europos aukštojo mokslo erdvėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje tarptautiškumo stiprinimas, akademinių ryšių ir atvykstamojo akademinio judumo stiprinimas, pritraukiant gabius užsienio studentus ir pažangius pokyčius studijų procese galinčius lemti dėstytojus, išvykstamojo akademinio judumo stiprinimas, lituanistikos (baltistikos) centrų plėtros užsienyje skatinimas, parama užsienio lietuviams.
2021-12-31
Priemonė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiamuose strateginiuose dokumentuose (Švietimo plėtros programoje ir jos priemonių aprašuose) nustatyti tarptautiškumo skatinimo priemones, rodiklius, finansavimą, įgyvendinimo terminus. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-12-01 nutarimu Nr. 1016 patvirtintoje 2021–2030 m. Švietimo plėtros programoje numatyta pažangos priemonė "Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms", skirta skatinti ir studijų tarptautiškumą. Pažangos priemonės aprašymą, kuriame bus apibrėžti numatomi atlikti veiksmai, įgyvendinimo terminai, lėšos ir rodikliai Ministerija planuoja parengti 2022 m. I ketvirtį. Rekomendacijos įgyvendinimo būklę vertinsime kai bus parengtas ir patvirtintas priemonės aprašymas. ŠMSM 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-1108 patvirtinta pažangos priemonė ,,Sudaryti sąlygas, kokybiškoms tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms". Pažangos priemonėje įvirtinti tarptautiškumo skatinimo veiksmai, nustatyti įgyvendinimo terminai, lėšos ir siekiami rezultatai. Pažangos priemonėje numatyti šie tarptautiškumo skatinimo veiksmai: Aukštųjų mokyklų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas (parama aukštųjų mokyklų integracijai Europos universitetų tinkluose); Užsienio studentų integracijos priemonių įgyvendinimas.
2021-12-31
|
|||||
| Teisingumas | Antstolių ir notarų veikla | Auditas: Antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Atlikti vertinimą, ar Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad Vyriausybės 2023-01-25 nutarimu Nr. 59 patvirtintoje Notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodikoje yra įtvirtintas teisinio reguliavimo stebėsenos mechanizmas, kuris sudaro sąlygas stebėti įkainių pokyčio pasekmes notariato sistemai ir notarų paslaugų prieinamumui šalies regionuose bei laiku imtis būtinų reguliavimo priemonių. Vyriausybės 2023-06-28 nutarimu Nr. 498 nuo 2023-10-01 įsigaliojo nauji notarų atlyginimo dydžiai, kurie turės įtakos notarų pajamoms ir notarų prieinamumui (ypač šalies regionuose). Atliktas vertinimas, ar Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika nustato optimalų notarų skaičių. Vėliau priimtas 2023-12-29 teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-401 „Dėl teisingumo ministro 2006-12-28 įsakymo Nr. 1R-481 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtinta Notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodika.
2022-03-31
Priemonė
Esant būtinumui, tikslinti Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos nuostatas. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Priimtas 2023-12-29 teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-401 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-481 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris nustato Notariato įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintų notarų skaičiaus nustatymo kriterijų taikymo, notarų veiklos teritorijų nustatymo, poreikio, susijusio su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, vertinimo ir notarų buveinių steigimo tvarką.
2022-09-30
Priemonė
Pagal atliktą vertinimą nustatyti optimalų notarų skaičių. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad įvertinus 2022 m. ir 2023 m. notarų pajamų, gautų atliekant notaro funkcijas, statistinius vidurkius, remiantis Metodikos nuostatomis, 2024-06-18 buvo apskaičiuotas optimalus notarų skaičius Lietuvoje - 245.
2022-12-31
Priemonė
Priėmus Notariato įstatymo pakeitimus, susijusius su notarinių veiksmų atlikimu nuotoliniu būdu, priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) TM informavo, kad Notariato įstatymo pakeitimams, susijusiems su notarinių veiksmų atlikimu nuotoliniu būdu, įgyvendinti buvo priimtas teisingumo ministro įsakymas (2021 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-434 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1R-119 „Dėl reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtinimo“ pakeitimo“.
2022-12-31
Priemonė
Parengti Antstolių įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų nustatyti antstolių skaičiaus nustatymo kriterijai. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023-06-15 Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2862, kuriuo įtvirtinami antstolių skaičiaus nustatymo kriterijai ir teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką. Šis įstatymo projektas bus svarstomas Seimo 2023 metų rudens sesijoje.
2022-12-31
Priemonė
Priėmus Antstolių įstatymo pakeitimus, patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2026 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1R-200 "Dėl Antstolių skaičiaus nustatymo metodikos patvirtinimo" patvirtinta Antstolių skaičiaus nustatymo metodika.
2024-06-30
Priemonė
Vadovaujantis Antstolių skaičiaus nustatymo metodika, nustatyti optimalų antstolių skaičių. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2026 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl Antstolių veiklos teritorijų ir antstolių skaičiaus sąrašo patvirtinimo" nustatytas pagal Antstolių skaičiaus nustatymo metodiką apskaičiuotas antstolių skaičius antstolių veiklos teritorijose.
2024-12-31
Priemonė
Parengti Antstolių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai el. erdvėje skelbiamai informacijai apie antstolių paslaugas. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2023-06-15 Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2862, kuriuo nustatomi reikalavimai viešam informacijos skelbimui apie antstolių veiklą. Įstatymo projektas bus svarstomas Seimo 2023 metų rudens sesijoje.
2022-12-31
Priemonė
Parengti Notariato įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai el. erdvėje skelbiamai informacijai apie notarinius veiksmus. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisingumo ministerija informavo, kad 2022-12-20 priimtas Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 6(2), 8, 10(1), 10(3), 10(4), 19, 20, 22, 22(1), 24, 27(1), 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 28(2) straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir 10(2) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1714. Šio įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai dėl informacijos apie notarinius veiksmus viešą skelbimą.
2022-12-31
|
|||||
| Teisingumas | Prokuratūros veikla | Auditas: Prokuratūros išteklių valdymas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Rengiant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2026–2028 m. strateginio veiklos plano projektą, atlikti rodiklių analizę ir, nustačius pridėtinės vertės nesuteikiančius stebėsenos rodiklius, – jų atsisakyti. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025-02-10 ir 2026-03-03 Generalinės prokuratūros kolegijos posėdžiuose buvo išanalizuoti Generalinės prokuratūros 2025-2027 pirmos ir antros programos ir 2026-2028 m. strateginio veiklos plano trečios programos rodikliai ir jų reikšmės. 2026-2028 m. strateginiame veiklos plane atsisakyta pridėtinės vertės nesuteikiančių stebėsenos rodiklių ir ženkliai sumažintas jų skaičius.
2025-10-31
Priemonė
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2026–2028 m. strateginiame veiklos plane stebėsenos rodiklių reikšmės nustatytos įvertinus ankstesnių metų rezultatus ir tendencijas ir į jas atsižvelgus. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2026-2028 m. SVP stebėsenos rodiklių reikšmės nustatytos įvertinus ankstesnių metų rezultatus ir tendencijas ir į jas atsižvelgus.
2026-01-31
|
|||||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Generalinio prokuroro įsakymu pavesti apygardų prokuratūroms reguliariai kaupti ir stebėti duomenis apie vidutinę NV tyrimo trukmę visuose tos apygardos procesiniuose padaliniuose. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Generalinio prokuroro 2025-06-25 įsakymu Nr. I-133 pakeista Lietuvos Respublikos prokuratūros strateginio planavimo metodika, numatant pareigą apygardų prokuratūroms reguliariai (už 3, 6, 9 ir 12 mėn.) rinkti visų Generalinės prokuratūros strateginio veiklos plano 1 programos stebėsenos rodiklių (įskaitant vidutinę NV tyrimo trukmę) faktines reikšmes apylinkių prokuratūrų ir specializuotų skyrių lygmeniu ir teikti šiuos duomenis Generalinės prokuratūros vadovybei.
2025-06-01
Priemonė
Į strateginį veiklos planą įsitraukti rodiklius, kuriais matuojama vidutinė NV tyrimo trukmė šiose prioritetinėse baudžiamojo persekiojimo stiprinimo srityse: dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų; dėl prekybos žmonėmis; dėl nusikaltimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiams; dėl tyčinių labai sunkių, sunkių, apysunkių smurtinių nusikaltimų ir seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai; dėl nusikalstamų veikų, kuriomis daroma didelė žala valstybės finansams ir Europos Sąjungos finansiniams interesams; dėl nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025-2027 metų strateginio veiklos plano 1 programoje numatyti šie stebėsenos rodikliai, skirti stebėti prioritetinių NV tyrimo trukmę: R-13-001-11-01-01-12 Nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą valstybės finansams ir Europos Sąjungos finansiniams interesams, tiriamų ilgiau nei 24 mėn., dalis (proc.) R-13-001-11-01-01-13 Vidutinė nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą valstybės finansams ir Europos Sąjungos finansiniams interesams, tyrimo trukmė (kalendorinėmis dienomis) R-13-001-11-01-01-18 Nusikalstamų veikų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, baigtų tirti per 6 mėn., dalis (proc.) R-13-001-11-01-01-19 Vidutinė nusikalstamų veikų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo tyrimo trukmė (kalendorinėmis dienomis) R-13-001-11-01-01-21 Vidutinė labai sunkių, sunkių ir apysunkių smurtinių nusikaltimų prieš vaikus tyrimo trukmė (kalendorinėmis dienomis) R-13-001-11-01-01-24 Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tiriamų ilgiau nei 24 mėn., dalis (proc.) R-13-001-11-01-01-25 Vidutinė korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo trukmė (kalendorinėmis dienomis) R-13-001-11-01-01-39 Nusikalstamų veikų dėl prekybos žmonėmis, tiriamų ilgiau nei 24 mėn., dalis (proc.) R-13-001-11-01-01-31 Nusikalstamų veikų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, baigtų tirti per 6 mėn., dalis (proc.) Nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, grupei priskiriama itin daug ir labai skirtingų nusikalstamų veikų (nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, asmens garbei ir orumui, vaikui ir šeimai, asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei nuosavybei, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui, dorovei ir kt.). Tokie nusikaltimai labai dažnai turi tarptautinį elementą, labai ženkliai skiriasi jų tyrimo metodika, ištyrimo galimybės ir tyrimo trukmė, dėl ko nėra įmanoma nustatyti bendros siektinos tyrimo trukmės rodiklio reikšmės visoms šiai grupei priskirtinoms nusikalstamoms veikoms. Manytina, kad svarbesnis yra jų ištyrimo faktas. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo trukmę matuojančio rodiklio naudingumas šių nusikalstamų veikų kategorijoje būtų mažas (dėl per didelės šiai grupei priskirtų NV įvairovės nebūtų įmanoma išgryninti problematikos), nutarta nustatyti rodiklį „Ištirtų nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, ir visų šios kategorijos užregistruotų nusikalstamų veikų santykis (proc.)“.
2025-06-01
Priemonė
Siekiant sudaryti galimybę gauti duomenis apie IT vidutinę trukmę prioritetinėse srityse automatiniu būdu, kreiptis į IRD dėl ataskaitų sukūrimo. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025–2027 metų strateginiame veiklos plane nustatyti du visiškai nauji prioritetinių NV tyrimo trukmę matuojantys rodikliai. Dėl šių rodiklių reikšmių skaičiavimo automatiniu būdu kreiptasi į IRD, prašant suprogramuoti naujas statistines ataskaitas.
2025-06-01
Priemonė
Ne rečiau kaip kartą metuose parengti Ikiteisminio tyrimo teisėjams pateiktų ir patenkintų (tarp jų ir iš dalies) skundų bei juos tenkinančių nutarčių dėl IT vilkinimo apibendrinančią analizę, organizuoti jos rezultatų aptarimus apygardų prokuratūrose. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2026-01-06 parengta apibendrinamojo ikiteisminio tyrimo teisėjamas pateiktų ir patenkintų (tarp jų iš dalies) skundų bei juos tenkinančių nutarčių dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo analizė, kuri 2026 m. sausio -vasario mėn. aptarta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrose.
2026-01-30
Priemonė
Siekiant sudaryti galimybę gauti duomenis apie IT pratęsimo priežastis automatiniu būdu, kreiptis į IRD dėl IBPS tobulinimo. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Tarpinstitucinės darbo grupėje dėl IBPS tobulinimo 2025-06-13 posėdyje, prokuratūros atstovai pateikė prašymą tobulinti IBPS, papildyti prašymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą privalomu lauku, kuriame būtų galima pažymėti pratęsimo priežastį (priežastį pasirenkant iš klasifikatoriaus) ir sudaryti galimybę gauti statistinius duomenis apie IT pratęsimo priežastis automatiniu būdu. Prašymas įtrauktas į poreikius, darbai bus padaryti 2026 m. I pusmetį.
2025-06-30
|
|||||
| Teisingumas | Teismų veikla | Auditas: Teismų sistema | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Įtraukti teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimą į Teisėjų tarybos 2021-2024 m. strategines veiklos kryptis, tvirtinamas Teisėjų tarybos nutarimu. (Teisėjų taryba) Priemonę įgyvendino Nacionalinė teismų administracija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Teisėjų taryba 2021-02-26 nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtino Teisėjų tarybos 2021-2024 metų strategines veiklos kryptis. Viena iš patvirtintų strateginės veiklos krypčių – „Teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimas“, kuriai įgyvendinti patvirtinta priemonė „Sukurti ilgalaikę teismų sistemos tobulinimo viziją, numatant ilgalaikes teismų sistemos vystymosi prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius, laukiamą rezultatą, užtikrinant nuoseklų teismų veiklos tobulinimą“. Šios priemonės siektinas rezultatas – sukurta ir Teisėjų tarybos patvirtinta ilgalaikė (iki 2030 m.) teismų sistemos tobulinimo vizija. Numatytas įgyvendinimo terminas – 2023-03-31.
2021-07-01
Priemonė
Sukurti teismų sistemos tobulinimo viziją. (Teisėjų taryba) Priemonę įgyvendino Nacionalinė teismų administracija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022-12-19 Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-232-(7.1.2.) „Dėl Lietuvos teismų sistemos ilgalaikės vystymosi vizijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos teismų sistemos ilgalaikė vystymosi vizija „Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023-2033“. Vizijoje nustatyta, kad Lietuvos teismų sistemos vystymas yra įgyvendinamas šiomis prioritetinėmis kryptimis: 1. Teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimas; 2. Teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas; 3. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas; 4. Išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas. Patvirtintame dokumente taip pat numatyti tikslai, priemonės jiems įgyvendinti bei laukiami rezultatai.
2023-04-01
Priemonė
Priimti sprendimus dėl teismams nebūdingų funkcijų atsisakymo, parengiant įstatymų projektus ir pateikiant juos Seimui. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.54(1), 3.54(2), 3.54(3), 3.54(4), 3.76(1) straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus. Įstatymų įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. Teisingumo ministerija informavo, kad atliko teismams nebūdingų funkcijų vertinimą bei parengė atitinkamus teisės aktų projektus – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 ir 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.761 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 6, 28 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – įstatymų projektai). 2022 m. sausio 21 d. įstatymų projektai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
2020-12-31
Priemonė
Įvertinus teismų sistemos tobulinimo vizijos nuostatas ir kryptis, numatyti teisėkūros ir organizacines priemones, sudarančias galimybes didinti teisėjų, besispecializuojančių nagrinėti civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismuose, dalį (proc.). Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Seimas 2023-06-29 patvirtino teisės aktų paketą (Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136; Seimo nutarimas dėl apylinkės teismo reorganizavimo Nr. XIV-2135; Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2137; Civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2138), kurie sudaro sąlygas peržiūrėti teismų žemėlapį, įgyvendinti teisėjų specializaciją visuose teismų rūmuose, efektyvinti civilinį procesą ir kt. Šiais įstatymais siekiama, kad apjungus apylinkių teismus, teismo rūmus, jų veiklos teritorijas, apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos būtų didesnės, taip būtų balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose būtų skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, absoliuti dauguma teisėjų turėtų galimybes specializuotis, taip būtų užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas.
2024-04-01
|
|||||
| Valstybės saugumas ir gynyba | Valstybės gynyba | Auditas: Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Parengti 2026–2030 m. planą, įtraukiant už Darbotvarkės įgyvendinimą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, suinteresuotų organizacijų sričių atstovus. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atlikus Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2023–2025 m. įgyvendinimo plano (toliau - planas) priemonių įgyvendinimo aplinkos analizę konstatuota, jog plano priemonėmis buvo siekiama, kad valstybėje veiktų integruota pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui sistema, kurioje institucijos vykdytų aiškias funkcijas, o Lietuvos šaulių sąjungai tektų išskirtinis vaidmuo valstybės gynyboje. Visuomenės atsparumas ir valia priešintis nuolat buvo stiprinami per informacijos sklaidą ir plačias galimybes įgyti karinių įgūdžių, o pilietinis ugdymas ir žinios apie krašto gynybą tapo neatsiejama švietimo sistemos dalimi. Tad vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo 20 str. 3 d. ir įgyvendinant Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022-05-17 nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, 27 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2026–2030 m. įgyvendinimo planą (planas - 2; https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4f130db2dbf311f08918e1adc7c5b1ec ). Į plano - 2 vykdymą įtrauktos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos organizacijos, dalyvaujančios Lietuvos Respublikos piliečių rengime pilietiniam pasipriešinimui. Tai antrasis Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo etapas, parengtas priemonių planas - 1 priede bei plano rodikliai - 2 priede. Plane - 2 numatytos priemonės šioms 4 kryptims - atsparumo, pilietinės valios stiprinimo, žinių ir įgūdžių, reikalingų neginkluotam bei ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo.
2026-04-01
|
|||||
| Valstybės saugumas ir gynyba | Valstybės gynyba | Auditas: Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai | |||
|
Priemonės
Priemonė
1 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įgyvendinta
2019-12-31
Priemonė
2 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Riboto naudojimo.
2019-12-31
Priemonė
3 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Slaptumo žyma
2019-12-31
Priemonė
4 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Slaptumo žyma
2019-12-31
Priemonė
5 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Slaptumo žyma
2019-12-31
Priemonė
6 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Slaptumo žyma
2019-12-31
|
|||||
|
Priemonės
Priemonė
1 Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Slaptumo žyma
2019-12-31
|
|||||
| Viešasis saugumas | Viešasis saugumas | Auditas: Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Parengti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503, pakeitimo projektą, kuriame būtų reglamentuota plano peržiūros ir atnaujinimo tvarka. Priemonę įgyvendino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministro 2025 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1V-151 patvirtintas Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas. Jo 16 punkte reglamentuota valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų peržiūros ir atnaujinimo tvarka (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c04a5954f84311ef8619bb348379608d).
2023-06-30
Priemonė
Organizuoti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503, pakeitimo projekto pateikimą Vyriausybei ir priėmimą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2025 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1V-151 patvirtintas Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas, kuriame nustatytos valstybinio krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo, peržiūros ir atnaujinimo procedūros. Priemonė laikoma iš dalies įgyvendinta, kadangi nėra atnaujintas Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. Pažymėtina, kad Nacionaliniame krizių valdymo centre suburta tarpinstitucinė darbo grupė Valstybiniam ekstremaliųjų situacijų valdymo planui atnaujinti. Atnaujintą planą Vyriausybei pateikti planuojama 2026 m.
2024-01-01
Priemonė
Pakeisti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas, patvirtintas PAGD 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70. Priemonę įgyvendino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vidaus reikalų ministro 2025 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1V-151 patvirtintas Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas. Pagal naująjį tvarkos aprašą visi krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai turės būti rengiami pagal vienodą standartą bei susieti su Nacionaline rizikos analize. Naujoji planų struktūra aktualizuota, į ją įtraukus svarbias naujoves, susijusias su civiline gynyba, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu. Atsiranda tokios naujos struktūrinės planų dalys, kaip gyventojų apsauga priedangose ir kolektyvinės apsaugos statiniuose, pagalba asmenims su negalia, užtikrinant jų apsaugą ir saugumą ekstremaliųjų situacijų metu. Rengiant planus taip pat turės būti skiriama daugiau dėmesio suplanuoti sąveiką su tarptautiniais partneriais, kad būtų galima veiksmingai bendradarbiauti esant grėsmėms, kurios viršija nacionalinius reagavimo pajėgumus. Kita reikšminga naujovė – turės būti atliktas detalus žmogiškųjų išteklių, kurių reikia reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas, planavimas, įskaitant numatomus pasitelkti NVO savanorius. Taip pat nustatyta galimybė į planą įtraukti prevencijos priemones, tad planą turinčioms organizacijoms nereikės rengti atskirų prevencijos priemonių planų. Šios naujovės padės užtikrinti dar geresnį pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir krizių valdymą (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c04a5954f84311ef8619bb348379608d)
2024-01-01
|
|||||
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika | Valstybės turto valdymas | Auditas: Valstybės nekilnojamojo turto valdymas | |||
|
Priemonės
Priemonė
Parengti su visomis susijusiomis valstybės institucijomis suderintą priemonių planą ir pateikti jį Valstybės kontrolei iki 2018-10-01. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) 2021-05-12 Finansų ministerija Seimo Audito komitete pristatė valstybės nekilnojamojo turto (VNT) analizės rezultatus ir VNT efektyvaus valdymo gaires. Jų pagrindu numatyta sukurti efektyvaus VNT valdymo sistemą, integruotą į 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programą, kuri sudarytų sąlygas optimizuoti kitų sričių (švietimo ir sporto, sveikatos, socialinės apsaugos, kultūros, teisingumo, vidaus reikalų) VNT portfelio apimtis ir sąnaudas, užtikrinti jo kokybę. 2025-11-13 Seimas priėmė LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymą Nr. XV-527, kuris įsigalios 2026 m. birželio 1 d. Minėto įstatymo 18 straipsnyje „Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo“ reglamentuota galimybė centralizuoti kitos šio straipsnio 1 d. nurodytos paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymą vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis. Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reguliavimas perkeltas į LR centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris taip pat įsigalioja 2026-06-01.
2021-11-30
|
|||||
| Viešieji finansai ir oficialioji statistika | Valstybės turto valdymas | Auditas: Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės turto perdavimą patikėjimo teise, nustatyti papildomas sąlygas, valstybės nekilnojamojo turto perdavimo savivaldybėms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti reikalingumui įvertinti. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybė 2021-06-16 nutarimu Nr. 470 patvirtino Finansų ministerijos teiktą „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“ pakeitimo“ projektą Nr. 21-22390, kuriuo buvo siūloma papildyti savivaldybių kartu su sprendimais perimti valstybės NT valdyti patikėjimo teise ir paaiškinimais, kuriais grindžiama būtinybė perduoti valstybės turtą, privalomą teikti informaciją. Įsigaliojus pakeitimams savivaldybės privalo nurodyti perimamo turto paskirtį ir pagrįsti perimamo valstybės nekilnojamojo turto tinkamumą savivaldybės tarybos sprendime nurodytai valstybinei (valstybės perduotai savivaldybei) funkcijai įgyvendinti. Kuomet perimamas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, savivaldybės papildomai turi pateikti informaciją apie savivaldybės tarybos sprendime nurodytą valstybinę (valstybės perduota savivaldybei) funkciją atliekančių darbuotojų skaičių ir minėtai funkcijai naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą. Numatomi pakeitimai sudaro prielaidas įvertinti valstybės NT perdavimo savivaldybėms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti reikalingumą.
2021-03-31
Priemonė
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimą, numatyti galimybes ataskaitoje pateikti duomenis apie valstybės nekilnojamojo turto, perduoto patikėjimo teise savivaldybėms, panaudojimą. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybė 2021-06-16 nutarimu Nr. 469 patvirtino Finansų ministerijos teiktą „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 21-22389, kuriuo numatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, rengdamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kreiptųsi į Vyriausybės atstovą dėl išvados pateikimo. Nustatyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas teikia Vyriausybės atstovų įstaigai bendrą VTIPS ataskaitą apie visų savivaldybių patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, o Vyriausybės atstovų įstaiga dėl visų savivaldybių teikia bendrą išvadą, kurioje pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktus įgaliojimus įvertina, ar savivaldybės vykdė Vyriausybės sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise ir perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą naudoja Vyriausybės sprendimuose nurodytoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Numatomais pakeitimais sudarytos prielaidos įvertinti, ar savivaldybės tinkamai vykdo Vyriausybės sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto, perduoto valstybės funkcijoms įgyvendinti.
2021-06-30
Priemonė
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimą, nustatyti pareigą savivaldybėms teikti duomenis, reikalingus ataskaitai parengti. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybė 2021-06-16 nutarimu Nr. 469 patvirtino Finansų ministerijos teiktą „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 21-22389, kuriuo numatyta, kad ataskaitą rengiantis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas šiai ataskaitai reikalingus duomenis gautų iš Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų teikėjų – savivaldybių administracijų. Nustatyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas teikia Vyriausybės atstovų įstaigai bendrą VTIPS ataskaitą apie visų savivaldybių patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, o Vyriausybės atstovų įstaiga dėl visų savivaldybių teikia bendrą išvadą, kurioje pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktus įgaliojimus įvertina, ar savivaldybės vykdė Vyriausybės sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise ir perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą naudoja Vyriausybės sprendimuose nurodytoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Įsigalioję pakeitimai sudaro prielaidas įvertinti savivaldybių nekilnojamojo turto, kurį jos gavo valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti, faktinį naudojimą ir jo būklę.
2021-06-30
Priemonė
Įvertinti poreikį modifikuoti Valstybės turto informacinės paieškos sistemos funkcionalumus, papildant į sistemą įvedamų duomenų apimtis duomenimis apie valstybės nekilnojamojo turto fizinę būklę ir nustatant ne papildomų duomenų kaupimo, bet panaudojimo sprendimams dėl šio turto valdymo priimti galimybes. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Finansų ministerija ir VĮ Turto bankas įvertino poreikį dėl Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) funkcionalumų modifikavimo, papildomai į sistemą įvedant duomenis apie valstybės nekilnojamojo turto (VNT) fizinę būklę ir nustatant ne papildomų duomenų kaupimo, bet panaudojimo sprendimams dėl šio turto valdymo priimti galimybes. Prieita prie išvados, kad nėra tikslo modifikuoti VTIPS, nes bet kokios būklės turtas gali būti perduodamas. VNT būklė sprendimų priėmime taip pat netikslinga, nes ji keičiasi kasmet ir fiksuojama atlikus inventorizaciją ir ne nuo būklės priklauso sprendimo priėmimas. Bet kokį turtą galima perduoti, net ir pripažintą nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti, kaip nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnyje, ir tik jeigu turto negalima panaudoti nė vienu iš šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų būdų, jis turi būti nurašomas ir išardomas. Be to, atsižvelgiant į tai bei į kitus priimtus sprendimus (Vyriausybės atstovų dalyvavimas vertinant VNT panaudojimą savivaldybėse, VTN perdavimo savivaldybėms kriterijų ir sąlygų nustatymai teisės aktuose, bendri VTIPS patobulinimai ir kt.), jeigu kasmet turėtų būti suvedami turto būklės duomenys (atitinkama dalimi tai inventorizacijos rezultatai), tai būtų našta VTIPS duomenų teikėjams, o sprendimas dėl turto perdavimo gali būti niekada nepriimtas.
2021-12-31
Priemonė
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimą, nustatyti teikiamų duomenų kontrolės mechanizmą, pavedant Vyriausybės atstovams (Vyriausybės atstovų įstaigoms) įvertinti, ar savivaldybės tinkamai vykdo Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamojo turto, perduoto valstybės funkcijoms įgyvendinti. Priemonę įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybė Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Vyriausybė 2021-06-16 nutarimu Nr. 469 patvirtino Finansų ministerijos teiktą „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 21-22389, kuriuo numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaita būtų papildyta nauja dalimi, susijusia su savivaldybių patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto, išskiriant valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti, apžvalga.
2021-06-30
|
|||||
| Žemės ūkis | Maisto ir veterinarinė kontrolė | Auditas: Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė | |||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Parengti kokybės sistemos dokumentus, susijusius su valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų suskirstymu į rizikos grupes šioms veikloms: Gyvūnų augintinių viešbučiai Transporto priemonių plovimo ir dezinfekavimo įmonės Kita ūkio subjektų veikla (turgavietėse vykdoma prekybos gyvūnais veikla) Kailinių gyvūnų laikytojai Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-192 „Dėl kokybės sistemos programos KT-2-4-18 „Gyvūnų augintinių viešbučių valstybinė veterinarinė kontrolė“ patvirtinimo“ patvirtinta kokybės sistemos programa KT-2-4-18 „Gyvūnų augintinių viešbučių valstybinė veterinarinė kontrolė“, kurioje nurodoma, kaip vykdomas gyvūnų augintinių viešbučių suskirstymas į rizikos grupes. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. B1-642 „Dėl kokybės sistemos programos KT-2-4-21 „Ūkio subjektų, vykdančių transporto priemonių, kuriomis vežami gyvūnai valymą, plovimą ir dezinfekavimą, valstybinė veterinarinė kontrolė“ patvirtinimo“ patvirtinta kokybės sistemos programa KT-2-4-21 „Ūkio subjektų, vykdančių transporto priemonių, kuriomis vežami gyvūnai valymą, plovimą ir dezinfekavimą, valstybinė veterinarinė kontrolė“, kurioje nurodoma, kaip vykdomas transporto priemonių suskirstymas į rizikos grupes. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. B1-1142 „Dėl kokybės sistemos programos KT-2-4-23 „Turgaviečių, kuriose prekiaujama ūkiniais gyvūnais, valstybinė veterinarinė kontrolė“ patvirtinimo“ patvirtinta kokybės sistemos programa KT-2-4-23 „Turgaviečių, kuriose prekiaujama ūkiniais gyvūnais, valstybinė veterinarinė kontrolė“, kurioje nurodoma, kaip vykdomas turgaviečių, kuriuose prekiaujama ūkiniais gyvūnais, suskirstymas į rizikos grupes.
2025-12-31
Priemonė
Atlikti statistinių duomenų analizę ir nustatyti rizikos kriterijus, kurie gali būti pagrįsti statistiniais duomenimis. Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Audituotas subjektas informavo, kad parengta Informacija apie planuojamus taikyti ūkio subjektų rizikos vertinimo kriterijus, automatizavus ir centralizavus valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės procesus. Dokumente pateiktas rizikos vertinimo kriterijų, planuojamų taikyti ūkio subjektų priskyrimui atitinkamai rizikos grupei, sąrašas ir sudaryta darbo grupė Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų suskirstymo į rizikos grupes modeliui parengti (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. B1-312 „Dėl darbo grupės valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, suskirstymo į rizikos grupes modeliui parengti sudarymo“)
2024-03-29
Priemonė
Atnaujinti ūkio subjektų rizikos vertinimo dokumentus, įtraukiant nustatytus rizikos kriterijus, pagrįstus skaičiavimais ir statistiniais duomenis ir pakoreguojant patikrinimų pagal rizikos grupes periodiškumą. Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atnaujinti ūkio subjektų rizikos vertinimo dokumentai ir parengtas VMVT kontroliuojamų ūkio subjektų suskirstymo į rizikos grupes (rizikos vertinimo) modulis (reikalavimų aprašas), kuris yra suprogramuotas Oficialios kontrolės informacinėje sistemoje ir skirtas užtikrinti automatizuotą ūkio subjektų suskirstymą į rizikos grupes (detalesnė informacija apie įgyvendinimą pateikiama pridedamame dokumente).
2025-09-30
|
|||||
|
Rodikliai
Priemonės
Priemonė
Atlikti analizę ir vykdyti verifikavimą pagal valstybinės kontrolės sritis, ar neplaniniai patikrinimai atliekami pagrįstai, kaip nurodyta Ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklėse, įvertinant neplaninių patikrinimų atlikimo priežastis, ar jie teisingai priskiriami nustatytai neplaninių patikrinimų kategorijai. Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atliktas verifikavimas pagal valstybinės kontrolės sritis ir išanalizuota ar neplaniniai patikrinimai atliekami pagrįstai, kaip nurodyta Ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklėse, įvertinant neplaninių patikrinimų atlikimo priežastis, ar jie teisingai priskiriami nustatytai neplaninių patikrinimų kategorijai.
2025-03-31
Priemonė
Atlikti VMVT gautų ir ištirtų skundų analizę, įvertinant skundų nagrinėjimo kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant jų rizikingumo lygį taikymą ir atnaujinti kokybės sistemos programą SK-1-1, kad užtikrinti tikslesnį skundų priskyrimą reikšmingai ar vidutinei rizikos grupei. Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Atlikta VMVT gautų ir ištirtų skundų analizė, įvertinant skundų nagrinėjimo kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant jų rizikingumo lygį taikymą. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. įdiegta automatizuota skundų rizikos vertinimo sistema, kiekvienas vartotojo pranešimas automatiškai įvertinamas pagal nustatytus kriterijus. Rengiamas pranešimų valdymo proceso aprašas, kuris pakeis kokybės sistemos programą SK-1-1.
2025-03-31
Priemonė
Atnaujinti darbo krūvio nustatymo tvarką (kokybės sistemos darbo instrukcija PŽ-1-1-D2) Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. B1-1212 patvirtintas „Dėl kokybės sistemos darbo instrukcijos PŽ-1-1-D2 „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros departamento pareigūnų, vykdančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, darbo krūvio vertinimas“ , kuriame aprašyti VMVT Priežiūros departamento pareigūnų, vykdančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, darbo krūvio vertinimo principai, pateikta darbo krūvio skaičiavimo metodika.
2024-12-31
Priemonė
Pagal pateiktą darbo krūvio analizę, esant netolygiam darbo krūviui, suplanuoti ir įgyvendinti žmogiškųjų išteklių paskirstymą. Priemonę įgyvendino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija) Įvertinus VMVT Priežiūros departamento Vilniaus ir Kauno apygardų priežiūros skyrių atliktus planinius patikrinimus, priimtas sprendimas 85 maisto tvarkymo subjektų patikrinimus suplanuotus Vilniaus apygardos priežiūros skyriui ir 82 maisto tvarkymo subjektų patikrinimus suplanuotus Kauno apygardos priežiūros skyriui perduoti atlikti Panevėžio ir Šiaulių apygardų priežiūros skyriams (pridedamas VMVT direktoriaus 2025 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. B1-276 „Dėl 2025 metų maisto tvarkymo subjektų veiklos patikrinimų“). Įvertinus didelį importo kontrolės krūvį ir tai, kad daugiausia siuntų tenka Vilniaus apygardai, parengtas įsakymas siuntas nukreipti į pasienio kontrolės postus (VMVT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. B1-1233 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. B1-478 „Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2029e284c6b911efa5ddd96c482819f5). Siekiant tolygesnio inspektoriui tenkančio darbo krūvio, patikslintas nuotolinės prekybos kontrolės organizavimas ir vykdymas, suteikiant galimybę VMVT Priežiūros departamentui atlikus nuotolinės prekybos stebėseną ir / ar priežiūrą, pasitelkti teritorinių apygardos priežiūros skyrius nuotolinės prekybos veiklos patikrinimams (pridedamas VMVT direktoriaus 2025-09-08 įsakymas Nr. B1-413 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. B1-11 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros departamento nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“).
2025-09-30
|
|||||